captcha

Jūsų klausimas priimtas

M. Drunga. Tarp tikrovės ir propagandos

JAV nevyriausybinis strateginių tyrimų institutas „Stratfor“ paskelbė savo analitikės, Nepriklausomų šalių sandraugos specialistės Lauren Goodrich, studijavusios ir Tomsko technologijos, ir Teksaso universitetuose, straipsnį apie problemą, kurią Vladimiras Putinas turi išspręsti.
V. Radžiūno (LRT) nuotr.
V. Radžiūno (LRT) nuotr.

Anot politologės, „Rusijos prezidentas V. Putinas atsidūrė kryžkelėje. Dėl Rusiją ištikusių krizių ir savo prisiimtų įsipareigojimų šalis vos vos išlaiko pusiausvyrą. Rusijos ekonominiam nuosmukiui tęsiantis, padėtį aštrinant Vakarų sankcijoms ir naftos kainoms nedžiuginant, infliacija šauna į viršų, algos krenta, skurdas didėja tempais, nematytais nuo 1998 m. finansų krizės laikų.

Taip, ribotos karinės kampanijos rytų Ukrainoje ir Sirijoje pakurstė nacionalizmą, įgalindamos vyriausybę išlaikyti savo populiarumą. Tuo tarpu NATO pajėgos stiprina savo pozicijas prie Rusijos sienų, didindamos spaudimą šalies kariuomenei“.

Anot jos, per didelę dalį savo jau daugiau nei 16 metų trukusio valdymo, V. Putinas išliko centristu, bent jau matuojant pagal rusiškus standartus. Jis nesideda  nei prie radikaliai liberalių reformininkų, nei prie pasiutusių saugumo erelių, bet sklando kažkur tarp abiejų, rinkdamasis politinius ėjimus iš abiejų stovyklų repertuaro pagal tai, kaip jam tuo metu atrodo geriausia.

„Tačiau laikui bėgant ši centristinė orientacija, neapsisprendžianti tarp strategijų, bet bandanti išlaikyti balansą, nebebus efektyvi. Aplink ryškėjančius polius tiek Kremliuje, tiek rusų visuomenėje susidarančios stovyklos reikalauja, kad Rusijos vadovas keistų politiką ir aiškiai pasirinktų“, – rašė analitikė Lauren Goodrich svetainėje „Stratfor“.

Savo ilgą straipsnį ji baigia taip: „jau dabar Rusijos žmonės jaučia ūkinio nuosmukio svorį. Tačiau padidinti socialines išlaidas to nuosmukio pasekmėms sušvelninti reikštų palikti mažiau lėšų kitoms sritims.

Tam, kad išvengtų socialinių neramumų, Kremlius skersai išilgai Rusijos mobilizuoja paramą savo karinėms kampanijoms užsienyje. Tačiau Rusijos karinės jėgos demonstravimai įtempia santykius su Vakarais ir riboja užsienio investicijas į Rusiją. O investavimų trūkumas savo ruožtu paaštrina ekonomikos nuosmukį. 

Liberalių reformų šalininkai todėl siūlo atsitraukti nuo karinių kampanijų užsienyje ir nusileisti dėl Sirijos ir Ukrainos tam, kad būtų pataisyti santykiai su Vakarais ir atgaivinti investavimai į Rusiją.  

Kita vertus, NATO aljansui stiprinantis Rusijos kaimynystėje, Maskvai reikia pademonstruoti savo karinį galingumą, ne tik tam, kad atgrąsytų užsienio jėgų skverbimąsi, bet ir tam, kad išlaikytų savo pačių piliečių paramą.

O tai aktualizuoja dar vieną keblų klausimą. Rusijos karinėms pajėgoms verkiant reikia modernizacijos, ir jeigu Kremlius neinvestuos dabar, tai Rusijos kariuomenė ilgainiui atsiliks nuo savo konkurenčių“.  

Jos žodžiais, tačiau kaip Kremlius finansuos šitą būtiną atsinaujinimą? Ar lėšomis, painmtomis iš jau ir taip lieso savo socialinio biudžeto, ar atidėdamas investicijas į energetiką? Pastaruoju atveju susivėlins dideli projektai, ypač naftos sektoriuje, ir tai pakenks naftos gavybai.

„Laikas laipsniškiems, vienas su kitu nesuderintiems sprendimams eina į pabaigą. Dabar Rusijai žūtbūt reikia plano ateičiai“, – teigė politologė L. Goodrich portale „Stratfor“.

Nuo savęs pridursime, jog tai skamba kaip ganėtinai objektyvi ir nešališka analizė. Tačiau neseniai pastebėjome internete platinamą, neva aštuonių Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenančių ir dirbančių rusų pasirašytą „įspėjimą“ amerikiečiams, kuriame teigiama kaip tik priešingai: Rusijos ekonomika nėra „sugriuvusi“ ir Rusijos kariuomenė nėra „silpna“.

Viešo laiško autorių žodžiais, „su vis didėjančiu nerimu stebime, kaip dabartinė JAV ir NATO politika mus veda labai pavojingo susidūrimo su Rusijos Federacija ir Kinija link.  

Gausybė gerbiamų, patriotiškų amerikiečių, kaip antai Paulas Craigas Robertsas, Stephenas Cohenas, Philipas Giraldi, Ray`jus McGovernas ir daug kitų jau kurį laiką įspėdinėja dėl bręstančio Trečiojo pasaulinio karo.

Tačiau jų balsus beveik užgožė masinių medijų triukšmas, kupinas klaidinančių ir netikslių pranešimų, vaizduojančių Rusijos ūkį kaip griūvantį, o Rusijos kariuomenę kaip silpną – bet visus tuos teiginius  neparemia jokie įrodymai.

Tačiau mes – pažindami tiek Rusijos istoriją, tiek dabartinę Rusijos visuomenės ir Rusijos ginkluotųjų pajėgų būklę, negalime šių melų priimti. Todėl mes dabar, kaip Jungtinėse Valstijose gyvenantys rusai, jaučiame turintys pareigą Amerikos žmones įspėti, kad jiems yra meluojama, taip pat ir pareigą jiems pasakyti tiesą. 

O ta tiesa labai paprasta: jeigu bus karas su Rusija, tai Jungtinės Amerikos Valstijos be jokios abejonos bus sunaikintos ir beveik visi mes pražūsime“.

Šį „rusišką įspėjimą“, kurio viso necituosime, pasirašė Jevgenija Gurevič, Victor Katsap, Andrei Kožev, Sergei Lubomudrov, Natalija Minkovskaja, Dmitry Orlov, Irina Petrova ir kažkoks A. Rajevskis.

Nuo savęs pridursime, jog su tuo paskutiniu mūsų pacituotu sakiniu sutinkame tuo atžvilgiu, kad jeigu Rusija pradės karą su Amerika ir jeigu Rusija pirmoji panaudos atominį ginklą, tai mes iš tiesų beveik visi pražūsime.

Tačiau jokiu būdu nesutinkame su insinuacijomis, kad Amerika ir NATO ruošiasi užpulti Rusiją, kad Vakarai pirmieji panaudos branduolinį ginklą, kaip nesutinkame ir su teiginiais, kad Rusijos ūkis patiria tik laikiną nuosmukį ir kad jos kariuomenė ne prastesnės būklės už Jungtinių Amerikos Valstijų kariuomenę.  

Visą šio propagandinio laiško toną ir kokybę pailiustruoja ištrauka, kurios vis dėlto negalime atsispirti nepacitavę:

„Jungtinių Valstijų vadovybė darė viską, ką tik gali, kad pristumtų situaciją iki pat katastrofos briaunos. Pirma, jos antirusiška politika Rusijos vadovybę įtikino, kad nusileisti ar su Vakarais derėtis nieko neduoda. Pasidarė aišku, jog Vakarai palaikys bet kokius antirusiškus  veikėjus, sąjūdžius ar vyriausybės vadovus, nesvarbu, ar tai mokesčius nusukantys oligarchai, nuteisti karo nusikaltėliai ukrainiečiai, Saudo Arabijos remiami vahabitų teroristai Čečėnijoje ar katedrą išniekinantys pankai Maskvoje.

Dabar, kai NATO, pažeisdama ankstesnius pažadus, prisislinko tiesiai prie Rusijos sienos, ir Jungtinių Amerikos Valstijų pajėgos dislokuojamos  Baltijos valstybėse, iš kurių jų artilerija pasiektų St. Peterburgą, antrąjį pagal dydį Rusijos miestą, rusai išties nebeturi kur pasitraukti.

Jie nepuls pirmieji, tačiau jie taip pat ir nesitrauks ar pasiduos. Rusijos vadovybę palaiko bent 80 procentų tžmonių, likę 20 nuošimčių, regis, mano, kad vadovybė priešindamasi Vakarų priartėjimui netgi per minkšta“. 

„Tačiau Rusija tikrai smogs atgal, ir provokacija ar paprasta klaida gali sukelti seriją įvykių, pasibaigsiančių milijonų amerikiečių žūtimi ir Jungtinių Valstijų virtimu griuvėsiais“, – internete rašo grupė Amerikoje dirbančių rusų, kurių žymiausias bene inžinierius, publicistas Dmitris Orlovas, gimęs 1962 tuometiniame Leningrade.

Komentaras skambėjo LRT RADIJO eteryje.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...