captcha

Jūsų klausimas priimtas

R. A. Medeišienė. Viena tremties istorija

Birželio 14 dienos kalendoriaus lapelis žymi tragišką lietuvių tautai dieną. Šiemet sukanka 75 metai, kai buvo pradėtas masinis gyventojų trėmimas iš Lietuvos į tolimus Sovietų Sąjungos regionus.
Asmeninio archyvo nuotr.
Asmeninio archyvo nuotr.

Trėmimų statistika – kraupi. Nedaug Lietuvoje šeimų, kurių ši tragedija nepalietė. Ne mažiau tragiška, kai šis istorinis faktas sąmoningai ar nesąmoningai pamirštamas. Žinoma sentencija teigia: „Žmonės, nežinantys savo istorijos, visada lieka vaikais.“

Mano sąmonė sunkiai priima informaciją skaičiais, tačiau puikiai sugeria vaizdus.

Noriu pasidalinti vaizdinga istorija apie du ryškius žmones, pasaulio piliečius ir mūsų tautiečius – porą, šeimą, kuriuos pražudė meilė tėvynei ir tėvynės ilgesys – Uršulė Babickaitė ir Vytautas Andrius Graičiūnas.

Uršulė Babickaitė gimė Kupiškio valsčiuje, ūkininkų šeimoje. Nuo mažens vaikystės mėgusi teatro vaidinimus ir muzikos ratelius, šiuos gebėjimus sėkmingai ugdė Peterburge, kur pasitraukė su broliais artėjant Pirmajam pasauliniam karui.

Lietuvių pabėgėlių stovykloje virė intensyvus kultūrinis gyvenimas. Jame svarų vaidmenį vaidino Balys Sruoga. Jis Uršulę pakrikštijo nauju Unės vardu ir privertė įstoti į Peterburgo Imperatoriškąją konservatoriją.

Sugrįžusi į Lietuvą Unė prisistatė kaip režisierė-artistė, tačiau tuometinėje profesionalioje scenoje aktyviai reiškėsi Konstantinas Glinskis, Juozas Vaičkus ir Borisas Dauguvietis. Perspektyva neribotam laikui likti neprofesionalų dramos būrelio vadove Unės netenkino, tad gan greitai ji išvyko į JAV.

Ten ji tapo Une Baye ir ėmėsi savo pašaukimo: statė pjeses, vaidino jose ir profesionaliuose Niujorko ir Vašingtono teatruose. Ji netgi sukūrė vaidmenis trijuose begarsiuose „Paramount Pictures“ kino studijos filmuose.

1924 m. Unė Baye ištekėjo už Vytauto Andriaus Graičiūno. Vytautas gimė ir augo Čikagoje, ten įgijo išsilavinimą ir tapo vienu žinomiausių pasaulio vadybos mokslo pradininkų. Jo veikalas „Organizacijos vidiniai ryšiai“ vadybos mokslui ir praktikai yra aktualus iki šių dienų. A. Graičiūno teorija dėstoma pasaulio universitetuose, o pats autorius priskiriamas prie žinomiausių vadybos teorijos mokslininkų-klasikų.

Tada, maždaug prieš 90 metų, sutuoktiniai nusprendė būti arčiau Lietuvos, tad persikėlė gyventi ir dirbti į Europą. Unė Baye vaidino Paryžiaus ir Londono scenose, Vytautas sėkmingai dirbo gamybos konsultantu Vokietijoje, Nyderlanduose, Šveicarijoje, Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje, Ispanijoje, Italijoje bei gilinasi į vadybos teoriją.

Galiausiai nenumaldoma tėvynės trauka nugalėjo ir Graičiūnai, pardavę namą Paryžiuje ir vilą Šveicarijoje, maždaug 1935 m. grįžo į Kauną. Jau pagarsėjęs vadybos specialistas Vytautas įsidarbino patarėju Lietuvos Krašto apsaugos ministerijoje, pradėjo dėstyti Vytauto Didžiojo universitete, sudarinėjo perspektyvinės pramonės plėtros žemėlapius.

Artėjant frontui Vytautas ir Unė nusprendė nepalikti Lietuvos.

Po Antrojo pasaulinio karo V. Graičiūnas dėstė Kauno universiteto Statybos fakultete, tačiau amerikietišką pasą turintis dėstytojas negalėjo būti palankus tuometinei valdžiai, tad 1951 m. sutuoktiniai buvo apkaltinti šnipinėjimu – vyras nuteistas 10 metų, o Unė – 5 metams tremties. Vytautas tremtyje žuvo. Mirties versijos įvairios – žūtis neaiškiomis aplinkybėms, mirtis nuo išsekimo, savižudybė. Unė buvo reabilituota ir grįžo į Lietuvą. Ji gyveno iki 1961-ųjų, o oficiali mirties versija – kraujo užkrėtimas įsidūrus į pirštą. Neoficiali – savižudybė, nes kaltino save dėl vyro tragiškos lemties.

Unė Baye ir Vytautas Andrius Graičiūnas – du ryškūs žmones, pasaulio piliečiai. Pora, šeima, kurią pražudė meilė tėvynei ir tėvynės ilgesys. Tai – istorija vienos poros, kuri turėjo daug bendro ir skirtingų valstybių pasus. O kiek panašių istorijų nugrimzdo istorijos užmarštin?

Unė ir Vytautas galėjo su savo gebėjimais, ryšiais, užsitarnautais vardais sėkmingai gyventi saugesnėse tuo metu šalyse ir mylėti savo tėvynę, dirbti jai iš atstumo.

Kodėl jie rinkosi tokius žingsnius, akivaizdžiai stūmusius juos į pražūtingą mėsmalę, galime tik spėlioti. Galbūt dalis pasirinkimų visiškai iracionalūs, tačiau elementariai žmogiški. Žmogaus gyvybė ir tėvynės ilgesys. Kuri svarstyklių lėkštė sunkesnė? Kuri vertesnė?

Talmudo eilutė sako: „Išgelbėk vieną gyvybę, išgelbėsi visą pasaulį.“ Išmintinga. Tik kaip tą padaryti, kai esi pastatomas prieš neišvengiamai sunkius pasirinkimus? Kaip bent šiek tiek pramokti istorijos ir nelikti vaiku?

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...