captcha

Jūsų klausimas priimtas

M. Drunga. Kad Europa liktų taikos ir gerovės tvirtove

Ar ta viltis, kuri trumpam įsižiebė po Pirmojo pasaulinio ir darsyk, bet stipriau ir ilgiau po Antrojo, padės nugalėti ir tuos sunkumus, kurie Europą kamuoja šiandien? Prancūzija ir Vokietija praėjusį sekmadienį iškilmingai paminėjo vieno iš Pirmojo pasaulinio karo atkakliausiųjų Verdeno mūšio šimtmetį. 
V. Radžiūno (LRT) nuotr.
V. Radžiūno (LRT) nuotr.

Kaip rašė Pietų Vokietijos dienraštis „Suddeutsche“, tos priesaikos, šia proga ištartos virš 130 tūkstančių vokiečių ir prancūzų karių palaikų, nors „gali priminti jau daugiau nei pusšimtį metų gyvuojančios vokiečių ir prancūzų draugystės priežastį, tačiau negali įveikti šio Europai lemiamo Aljanso dabartinio susilpnėjimo.

O tas silpnumas, prasidėjęs 2009 metų euro krize, vis dar reiškiasi per didžiulę abiejų valstybių ekonominę nelygybę ir dabar siejasi su Prancūzijos prezidentu Francois Hollande`u.

„Net jeigu Prancūzijos prezidentas ir atsisakė savo povandeninio priešiškumo Vokietijos kanclerei Angelai Merkel ir dabar abudu vienas kitu pasitiki, F. Hollande`as ir toliau lieka savo vidaus politikos įkaitu“, – rašė Miunchene leidžiamas nacionalinis Vokietijos dienraštis. 

Pastarąją temą užgriebė ir Slovakijos sostinės laikraštis „Dennik N“. Dėl prancūzų vyriausybės planuojamų darbo rinkos reformų profsąjungos šią savaitę paskelbė tolesnius protestus ir streikus. Jiems slovakų dienraštis nesimpatizuoja.

„Prancūzijos ekonomika gana nekonkurencinga, investuotojai jos baidosi. Reformos, kurias vyriausybė ketina įvesti, yra reikalingos, jeigu Prancūzija nenori patirti Graikijos likimo.

Dauguma demonstrantų, kurie šiandien siaubia Prancūzijos miestus, neprisibijo to, kad nebeįstengia išmaitinti savo vaikų, o tik to, jog jų gyvenimas yra ir bus mažiau patogus.

Būtent likimo ironija, kad šią padėtį nori pakeisti kaip tik kairių pažiūrų prezidentas ir kairiųjų vyriausybė. Bet nieko čia naujo. Juk ir Vokietijoje panašias reformas darbo rinkoje įvykdė socialdemokratas, Gerhardas Schroderis“, – rašė Bratislavos laikraštis „Dennik N“.

„Nuo savęs pridursime, kad šias būtinas reformas socialinės gerovės valstybei išlaikyti (kad ir sumažinta apimtimi), o ne panaikinti – tęsė ir dabartinė kanclerės, krikščionės demokratės Angelos Merkel vyriausybė, dirbanti koalicijoje su socialdemokratais. 

Tai daug kur Europoje gal pats geriausias sprendimas – dešinesnių krikščionių demokratų (konservatorių) koalicija su kairesniais, bet nuosaikiais socialdemokratais gali pasitarnauti pažangios socialinės rinkos sistemos išsaugojimui ir įtvirtinimui.

Kiekvienu atveju „Prancūzija dabar išgyvena vieną bjauriausių socialinių neramumų laikotarpių per pastaruosius 20 metų“, – rašė Madrido dienraštis „Pais“ bei pridūrė, kad „šimtai tūkstančių žmonių protestuoja prieš vyriausybę. Kas toje šalyje darosi, yra ne vien tik jos pačios vidaus reikalas“.

„Keletą dienų prieš referendumą dėl Didžiosios Britanijos pasilikimo Europos Sąjungoje sutrupa europietiškojo projekto kertinis akmuo socialinio ir darbo modelio klausimu“, – skundėsi Ispanijos sostinės kairiųjų laikraštis.

Jungtinės Karalystės dienraštis „Guardian“ priminė, jog „kaip britų kareiviai žuvo už Prancūziją per Somos puolimą, taip prancūzų kariai aukojo savo gyvybes už Didžiąją Britaniją Verdene. Gegužės 29-ąją Paryžius ir Berlynas dar kartą patvirtino Vokietijos ir Prancūzijos susitaikymą, o tai liečia ir mus, britus.

„Bepigu po 70 metų Europoje trunkančios taikos ir šimtą metų po mūšių Vakarų fronte nebekreipti dėmesio į europinių institucijų pasiekimus. O būtent jos sukūrė niekad anksčiau neregėtą stabilumą žemyne.

Čia mes Didžiojoje Britanijoje turime atsakomybę. Privalome užtikrinti, kad šis stabilumas ir ši vienybė neištirptų. Turėtume neužmiršti Verdeno“, – įspėjo Jungtinės Karalystės sostinės dienraštis.

O Paryžiaus katalikų savaitraštis „Croix“ rašė, jog „šis kelio į bendros atminties išlaikymą etapas tik tada turės prasmę, jeigu jį pratęs politinės iniciatyvos. 

Europos Sąjungą krečia sunkios krizės socialinių reikalų, migracijos, saugumo sferose. Prancūzų ir vokiečių susitaikymo laimėjimus greit gali nustelbti augančios baimės ir iš jų naudą gaunančios ekstremistinės partijos.

Francois Hollande`as ir Angela Merkel nusprendė iš Verdeno neskelbti jokių naujų iniciatyvų, idant neįsimaišytų į Didžiosios Britanijos referendumą dėl Europos. Tačiau po to jiedu jau neturėtų versti savo žodžio laukti“, – reikalavo Prancūzijos krikščionių laikraštis.

Tačiau konservatyvusis Ispanijos dienraštis „Mundo“ kaip tik tokį žodį tarėsi radęs. Jis rašė: „Verdenas simbolizuoja karo beprasmiškumą. Tada piliečių visuomenę palietė iki tol nepažintu mastu nauja ginklų technika ir totalaus karo idėja.

Šiandien po šimto metų kanclerė A. Merkel ir prezidentas F. Hollande`as apeliavo į tokias vertybes kaip taikus sambūvis, tolerancija, bendradarbiavimas. Jos sudaro Europos Sąjungos pagrindą.

O šiandien labiau nei bet kada anksčiau reikia šias vertybes užstoti, kai Europą slegia pabėgėlių krizė, stiprėja populizmas ir gresia britų išstojimas iš Europos Sąjungos. 

Juk europietiškasis projektas yra geriausia garantija tam, kad nieko panašaus į Verdeną nepasikartotų.“

Platų žvilgsnį į dabartinę Europos padėtį metė ir pietų Švedijos dienraštis „Skanska Dagbladet“: „jeigu britai apsispręs iš Europos Sąjungos išstoti, čia mažiausiai kaltas nacionalizmas. Viena didžiųjų viešojo diskurso klaidų yra ta, kad nacionalizmas tuoj pat siejamas su padidėjusiu karo pavojumi.

O iš tiesų nacionalizmui greičiau būdingas šalių noras atsiriboti – jos siekia tautiškai ir kultūriškai būti kuo vienodesnės, kad jų nariai tarpusavy būtų kuo panašesni vienas į kitą.

Šią tendenciją jau galime pamatyti daugelyje Europos Sąjungos vietų. Dėl to ir uždaromos sienos, didinama apsauga, mažinama prekyba, izoliuojamasi kultūriškai: čia pavyzdžius rodo Vengrija ir Lenkija.

Bendradarbiavimas Europos Sąjungoje yra logiškas žingsnis tokio nacionalizmo įveikimo link. Ilgoje distancijoje šituo keliu einant gali susikurti ir nauja europietiška tapatybė. Tačiau iki tol kelias dar ilgas.

Vis dėlto nieko gero neduoda ir tai, kad politikai mano, jog šitą procesą įmanoma pagreitinti.“

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...