captcha

Jūsų klausimas priimtas

L. Jonušys. „Lietuvos geležinkeliai“ – kaip valstybė valstybėje

Užsieniečiai stebisi, kad Lietuvoje taip menkai išplėtotas keleivinis geležinkelių transportas. Tačiau, esant mažam gyventojų tankumui ir nepriklausomybės metais daugeliui lietuvių persėdus į asmeninius automobilius, būtent traukiniuose keleivių smarkiai sumažėjo, nes autobusų maršrutai lankstesni ir jų tinklas daug platesnis. 
S. Žiūros (BFL) nuotr.
S. Žiūros (BFL) nuotr.

Vis dėlto yra didelis trūkumas, kad Baltijos šalys nebeturi keleivinio susisiekimo geležinkeliu su visa likusia Europos Sąjunga. Prieškariu, kai traukiniai važiuodavo lėčiau, iš Rygos nuvažiuoti į Berlyną per Šiaulius trukdavo tik 15 valandų.

Šią spragą turėtų užpildyti didžiulio užmojo projektas „Rail Baltica“. Didžiąją dalį turėtų finansuoti Europos Sąjunga – tai yra vienas didžiausių šiuo metu bendrijoje vykdomų tokio pobūdžio projektų ir bene didžiausias Rytų Europoje, tad labai svarbu ne tik laiku ir kokybiškai atlikti visus būtinus darbus, bet ir darniai bei skaidriai, o juk didelio masto statybas Lietuvoje neretai lydėdavo korupcinio skandalo šešėlis.

„Rail Baltica“ tokio šešėlio kol kas neturi ir, tikimės, neturės, bet dar nuveikta tik mažytė dalis darbų ir ne viskas vyksta darniai. Buvo gaištama laiko Lietuvos atstovams pasišovus pakeisti pradinį projektą ir geležinkelio liniją nukreipti ne artimiausiu keliu per Kauną, o per Vilnių, arba į projektą įtraukti atšaką nuo Kauno į Vilnių. Tai sukėlė suprantamą partnerių nepasitenkinimą.

2014 metais, kai Europos Komisija paragino šiam tikslui įkurti bendrą trijų Baltijos šalių įmonę, Lietuvos pusė pareiškė, kad tai prieštarautų mūsų Konstitucijai. Tada pasigirdo balsų, kad „Lietuvos geležinkeliams“ svarbesnė jungtis yra ne „šiaurė–pietūs“, o „rytai–vakarai“, t.y. krovinių vežimas iš Baltarusijos ir Rusijos į Klaipėdos uostą. Buvo sudelsta kone pusmetį, bet galiausiai tokia įmonė, pavadinta „RB Rail“, buvo įkurta.

Lietuvoje jau nutiesta nauja vėžė, jungianti Kauną su Lenkijos pasieniu. Nors keleivinių traukinių kursavimas tarp Kauno ir Balstogės kelis kartus atidėtas, reikia tikėtis, kad birželį galų gale tai pavyks įgyvendinti. Tačiau naujoji linija nutiesta palyginti greitai tik todėl, kad vėžė paklota senosios trasos vietoje, tad jos turbūt dar negalima vadinti „Rail Baltica“ dalimi. Mat paaiškėjo, kad keleiviniai traukiniai ja važiuoti gali tik 120 kilometrų per valandą greičiu, o turėtų judėti dvigubai greičiau.

Todėl čia dar laukia dideli darbai. Prieš kelias savaites susisiekimo viceministras Arijandas Šliupas agentūrai BNS sakė, kad yra dvi alternatyvos: „Ar dar verta šito projekto kontekste svarstyti naujos linijos statybą nuo Kauno iki Lenkijos sienos, ar pakoreguoti dabartinę trasą.“ Tai turėtų paaiškėti tik šių metų pabaigoje.

Kartais gali atrodyti, kad valstybinė įmonė „Lietuvos geležinkeliai“, kaip teigia žiniasklaida, glaudžiai susijusi su valdančiąja partija – veikia kaip valstybė valstybėje. Šią problemą jau pernai kėlė prezidentė Dalia Grybauskaitė, kalbėdama apie įmonei gresiančią didžiulę Europos Komisijos baudą dėl piktnaudžiavimo monopoline padėtimi. Kovo mėnesį siaurai nuskambėjo žinia, kad bauda gali siekti 50 mln. eurų.

Ši Lietuvoje mažai žinoma istorija susijusi su tuo, kad 2008 metais buvo išardytas geležinkelis nuo Mažeikių iki Latvijos sienos, esą dėl to, kad susidėvėjęs. Toks aiškinimas primena to paties laikotarpio Rusijos pareiškimą, kad naftotiekis „Družba“ susidėvėjęs ir todėl juo nebegalima tiekti naftos į tuos pačius Mažeikius.

Skirtumas tas, kad šiuo atveju mūsų valstybės įmonė veikė prieš subjektus, kurių negalima pavadinti nedraugiškais Lietuvai – prieš įmonę „Orlen Lietuva“ ir Latvijos Respubliką ar bent jos ekonominius interesus. Kai 2013 metais šį įvykį pradėta tirti Europos Komisijoje, Lietuvos Susisiekimo ministerijos ir „Lietuvos geležinkelių“ atstovai ėmė platinti keistus pranešimus: tai sakė, kad šio geležinkelio nereikia Latvijai, o reikia tik bendrovei „Orlen Lietuva“, tai teigė atvirkščiai.

Europos Komisijos tokios kalbos neįtikino. Belieka tikėtis, kad „Lietuvos geležinkeliai“, kaip jau beveik ir žadėjo, imsis atkurti savo sunaikintą 20 kilometrų ruožą.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...