captcha

Jūsų klausimas priimtas

Mykolas Drunga. Komunistuojančių socialistų likimas nelinksmas

Hugo Chavezo mirtis kovo 5-ąją – ne tik vienos valstybės vieno vadovo išėjimas Anapilin, bet ir epochinis įvykis, reikšmingas viso Amerikos žemyno ir pasaulinės kairiosios politikos likimui. Todėl atitinkamai gausiai reagavo ir visa pasaulio spauda. Štai kai kurie būdingesni laikraščių komentarai.
Vytenio Radžiūno (LRT.lt) nuotr.
Vytenio Radžiūno (LRT.lt) nuotr.

Hugo Chavezo mirtis kovo 5-ąją – ne tik vienos valstybės vieno vadovo išėjimas Anapilin, bet ir epochinis įvykis, reikšmingas viso Amerikos žemyno ir pasaulinės kairiosios politikos likimui. Todėl atitinkamai gausiai reagavo ir visa pasaulio spauda. Štai kai kurie būdingesni laikraščių komentarai.

Paryžiaus prestižinio centro kairės laikraščio „Monde“ įvertinimu, „per 14 metų Hugo Chavezas sumažino skurdą. Tačiau jam nepasisekė naftos pagalba įtvirtinti turtingumą taip, kad savo šaliai rastų patvarų plėtros modelį. Netekus charizmatiškojo iniciatoriaus, tuoj iškils klausimas dėl jo įvestos sistemos išlikimo galimybės.  

H. Chavezas į kairę linkusius Lotynų Amerikos politikus įkvėpė. Jo provokacijos pasaulio galingųjų adresu Lotynų Amerikoje pelnė jam pagarbos. Tačiau jo parama kai kuriems nepakenčiamiems diktatoriams, kaip antai M. Gaddafi Libijoje, B. Assadui Sirijoje ir M. Ahmadinedžadui Irane, šį vaizdelį apgadino. Bet ir tai buvo H. Chavezo sistemos dalis“, – rašė Paryžiaus dienraštis.

Kita vertus, Teherano anglakalbis dienraštis „Iran Daily“ mirusįjį Venesuelos vadovą išgyrė besąlygiškai:

„Hugo Chavezo mirtis – ne tik didelis nuostolis jo paties tautai, bet ir visiems laisvę mylinčioms pasaulio tautoms. Dėl kovos už savo tautos išlaisvinimą nuo kapitalizmo ir imperializmo jis tapo tarptautiškai pripažinta vadovaujančia asmenybe.

Jo populiarumą visų pirma sąlygojo tai, kad jis pasisakė už žmogaus teises. Iki savo paskutinio atodūsio jis kovojo už varginguosius valstiečius ir už teisingą gerovės padalijimą. To prieš jį dar nebuvo padaręs nė vienas Venesuelos prezidentas. 

Kiekvienam potencialiam jo įpėdiniui derėtų žinoti, kad tauta sukils, jeigu tas nuo šio kelio nusisuks. Hugo Chavezas miręs, tačiau jo ideologija tebegyvuoja“, – neabejojo Irano sostinės laikraštis.


Amsterdamo dienraštis „Volkskrant“ jokių simpatijų mirusiam Venesuelos prezidentui nereiškė:

„Socialistinis prezidentas referendumu pakeitė konstituciją, idant galėtų išlikti valdžioje. Jis užveržė žiniasklaidą ir pajungė teisėsaugą. Venesuelos užsienio politika išsigimė į karikatūrą: kas priešinosi Jungtinėms Amerikos Valstijoms, automatiškai tapo Venesuelos draugu.

Savo paties valstybėje teatrališkasis prezidentas buvo iki pat pabaigos mėgstamas. Tačiau kaip pavyzdį visam regionui jį lenkė tokie valstybės vyrai, kaip Brazilijos prezidentas Lula da Silva, kuris parodė, jog įmanoma sėkmingai kovoti su skurdu, tuo pačiu neišgąsdinant rinkų“, – teigė Nyderlandų sostinės dienraštis.

Taigi, nuo savęs pridursime, jog ir Lietuvoje yra dviejų rūšių socialistų. Vieni, socialdemokratai, šiuo metu vadovaujami Algirdo Butkevičiaus, anksčiau Algirdo Brazausko, kai kada stengiasi mažinti atotrūkį tarp labai turtingų ir labai vargšų, bet kol kas negąsdina rinkų.

Antri, susijungę į Socialistinį liaudies frontą ir vadovaujami nuo socialdemokratų atskilusio Algirdo Paleckio, tiesiog nesurenka pakankamai balsų, kad išvis turėtų ekonominiams procesams kokios nors įtakos.

Taigi Lietuvoje tokio, kaip H. Chavezo nėra, pastarasis panašus nebent į A. Luksašenką.

Londono dienraštis „Times“, kaip ir Amsterdamo „Volkskrantas“, irgi lygino tarpusavyje kelias valstybes ir tuo pagrindu neigiamai vertino H. Chavezo kelią:

„Tokie kraštai kaip Brazilija, Čilė ir Urugvajus atsisakė karinės diktatūros ir tapo stabiliomis, gerai valdomomis demokratijomis. Ten įvestos socialinės reformos ir laisva rinkos ekonomika. O vyriausybės laikėsi konstitucijos normų.

Tuo metu Venesuela tapo populistiška, antikapitalistiška, autoritarinė. Kas belaimėtų rinkimus po Chavezo, Venesuelai būtų geriau sekti Brazilijos ar Čilės pavyzdžiu, negu puoselėti kartų H. Chavezo palikimą“, – rašė Londono dienraštis.

Dar labiau Hugo Chavezą smerkė Kopenhagos dienraštis „Politiken“, pavadindamas jį „tikru banditu, politiškai kaip ir morališkai“.

„Taip, apie mirusiuosius reikia kalbėti gerai,“ – pripažino laikraštis ir tęse:

„H. Chavezas, be abejo, buvo geras vaikams. Ir charizmatiškas. Bet jis nebuvo geras savo šaliai.

Per visus 14 jo „revoliucijos“ metų jam teikė didelio malonumo pūstis prieš savo myliamiausiąjį oponentą, Jungtines Amerikos Valstijas. Tačiau Venesuelos žmonėms reikia demokratinės atsakomybės ir aktyvai dalyvauti tarptautiniame bendradarbiavime, o ne būti stumiamiems į pakraštį per populisto garsinamas sąmokslo teorijas“, – rašė Danijos sostinės laikraštis.  

Į ateitį pažvelgė ir Maskvos dienraštis „Komersant“. Anot jo, nesvarbu, kas laimės rinkimus, „politinis šalies kursas smarkiai pakis, o ir Rusijos pozicija Venesueloj nebus tokia, kokia buvo lig šiol.

Karakasas jausis priverstas prisiartinti prie Jungtinių Amerikos Valstijų ir atsisakyti ligi šiol privilegijuotų ryšių su Maskva, kurie daugeliu atžvilgiu rėmėsi asmeniškais Hugo Chavezo kontaktais su Rusijos vadovais.

Šis praradimas galėtų statyti pavojun milijardines Rusijos investicijas Venesueloje, pavyzdžiui, ambicingus projektus naftos sektoriuje“, – rašė Maskvos verslo dienraštis.

Jungtinių Valstijų sostinės dienraštis „Washington Post“  skundėsi, kad „JAV dar nerado protingos savo strategijos dėl Venesuelos. Jau prieš kelerius mėnesius B. Obamos vyriausybė pradėjo ieškoti kontaktų su H. Chavezo numatytu įpėdiniu, Nicolas Maduro. Tačiau ši strategija žlugo galutinai, kai pastarasis apkaltino Jungtines Valstijas prisidėjus prie Chavezo ligos sukėlimo. 

Tai nenuostabu, nes N. Maduro jau nuo jaunumės žavėjosi Kubos Fidelio Castro režimu. Todėl užuot bandžiusi palenkti N. Maduro ir jo draugus savo naudai, protinga Jungtinių Valstijų politika turėtų susitelkti į būsimus prezidento rinkimus, pareikalauti teisingų ir demokratiškų balsavimų ir palaukti, ar N. Maduro tikrai juos laimės.

O ir tada jis dar turėtų parodyti, ar yra daugiau negu tik Fidelio Castro marionetė“, – rašė Šiaurės Amerikos dienraštis.  

Centrinės Amerikos valstybės Salvadoro dienraštis „Diario de Hoy“ pripažino, kad „opozicijai bus nelengva. Ji ir vėl iškels savo kandidatą Henrique Capriles, kuris per paskutinius rinkimus 10 procentų atsiliko nuo H. Chavezo. Prieš Chavezą ir jo populiarumą H. Capriles buvo bejėgis, nes rinkėjai troško tęstinumo ir stabilumo.

Bet jei rinkėjai dabar palygins tikėtinus kandidatus, jie ko gero tikėsis daugiau stabilumo ir saugumo iš opozicijos negu iš čavistinės vyriausybės be Hugo Chavezo“, – rašė Salvadoro sostinės dienraštis.

O Miunchene leidžiamas pietų Vokietijos dienraštis „Süddeutsche“ rašė, jog su H. Chavezo mirtimi užgęso ir paskutinysis Fidelio Castro rėmėjas, ir Kuba dabar tikriausiai nebesulauks daug žemiau rinkos kainos tiekiamos naftos. Todėl „Kubos valstybinis modelis guli mirties patale“ ir „Kuba bei visa Lotynų Amerika vėl stumiasi kaitos link“, nes laikai, kada „daugelyje šalių H. Chavezo dėka į valdžią sugrįžo buvę komunistiniai partizanai ir jų simpatikai“, turbūt baigiasi.

O ir į Lietuvos valdžią, turbūt, niekada nesugrįš buvę komunistiniai partizanai ar jų simpatikai, o jei per demokratinę klaidą sugrįš, tai, viliamės, ne ilgai. 

Apžvalga skaityta per LRT radiją.

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...