captcha

Jūsų klausimas priimtas

M. Drunga. Amerikoje verda demokratijos vardo vertos kovos

Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento rinkimai yra įdomi tema ne tik dėl to, kad, nors varžybos jau seniai prasidėjo, vis dar neaišku ir, ko gero, iki vasaros nebus aišku, kurie du kandidatai susikaus lapkričio 8 d., bet ir dėl to, kad rezultatus visiškai nulems žmonių balsų skaičius ir pasiskirstymas.
V. Radžiūno (LRT) nuotr.
V. Radžiūno (LRT) nuotr.

Tai tikra demokratija – ne dėl to, kad pinigai čia nevaidina jokio vaidmens, bet dėl to, kad kiekvienas balsuotojas individualiai, savo paties nuožiūra nusprendžia, kieno „pinigų balso“ jis klausys ar neklausys. 

Kiekvienas rinkėjas gali pasirinkti demokratų, respublikonų ar kokią nors trečią partiją ir tos partijos pirminiuose rinkimuose pabalsuoti už jam patinkantį kandidatą.

Vasario 1 d. Ajovoje demokratų partiją pasirinkę rinkėjai beveik po lygiai balsų atidavė centro kairės pažiūras išpažįstančiai, bet vis tiek Volstryto nekeikiančiai buvusiai valstybės sekretorei Hillary Clinton ir kiek kairesniam, demokratiniu socialistu pasiskelbusiam senatoriui Berniui Sandersui.

O tarp respublikonų pirmąsias tris vietas iš netgi dvylikos užėmė karingas konservatorius senatorius Tedas Cruzas, populistinis, į daugumos skonį taikantis milijardierius Donaldas Trumpas ir santūresnis  konservatorius senatorius Marcas Rubio.

Dabar jie visi dalyvavo ir Naujojo Hampšyro pirminiuose rinkimuose, kurių rezultatų, rengdami šį pranešimą antradienio popietę, dėl laiko tarp Amerikos ir Lietuvos skirtumo dar nežinojome.

Trečiadienio rytą jau aišku, ar padėtis demokratų stovykloje išsilaikė, ar, priešingai, aiškią, o gal ir neaiškią, bet vis tiek persvarą įgijo H. Clinton ar senatorius B. Sandersas. 

O respublikonų pusėje prieš pirminius rinkimus Naujajame Hampšyre padėtis buvo daug painesnė, nes atrodė, jog šalia pirmųjų trijų varžovų – T. Cruzo, D. Trumpo ir M. Rubio – gali stipriai pasireikšti ir ketvirtasis, Naujojo Džersio gubernatorius Chrisas Christie, bei penktasis, buvęs Floridos gubernatorius Jebas Bushas, net ir šeštasis, Ohajo gubernatorius Johnas Kasichas.

Tuo pačiu pasikeistų visų šešių pretendentų vietos stipriausiųjų kandidatų sąraše. 

Taip bent prognozavo daugelis nuomonių apklausų bei komentatorių. Pvz., svetainė „Huffington Post“ sekmadienį spėliojo, jog J. Kasichas gali užimti antrą vietą po D. Trumpo, kuris pats ne silpnėja, o stiprėja. 

Trečiadienį jau žinome – ar galutinai Naujajame Hampšyre baigus skaičiuoti balsus sužinosime – kiek šie apžvalgininkai buvo teisūs.

Praėjusį savaitgalį vietinio, itin konservatyvaus dienraščio „New Hampshire Union Leader“ leidėjas aiškiai pasisakė už C. Christie kandidatūrą, nes, girdi, tai „pats nuosekliausias, labiausiai pasitikintis savo sugebėjimais, geriausiai išbandytas nesėkmių ir su geriausiomis perspektyvomis atgauti Baltuosius Rūmus iš pragaištingo demokratų režimo politikas.

Be to, jis turi nesiblaškančio valdymo dvipartinės valdžios sąlygomis patirtį, o kaip buvęs Jungtinių Valstijų prokuroras jis moka atsakomybėn patraukti „blogiukus“.

Šis tarp konservatorių įtakingas, bet ir daug priešininkų turintis Naujojo Hampšyro laikraštis jau ir lapkritį buvo pagyręs Naujojo Džersio gubernatorių C. Christie „kaip tinkamą šiems pavojingiems laikams vyrą, kuris teismuose persekiojo teroristus ir puikiai susitvarkė su didelėmis grėsmėmis. 

Tačiau viena priežastis, dėl ko C. Christie geriausiai tinka šiais laikais vesti mūsų šalį, yra ta, kad jis drąsiai sako tai, kas iš tikrųjų yra, ir žino, apie ką kalba.“

Daugelis skaitytojų šį leidėjo pareiškimą užprotestavo vardu ir pavarde pasirašytuose komentaruose nurodydami, kuriais atžvilgiais, jų nuomone, C. Christie pasielgė netinkamai ar prastai ėjo gubernatoriaus pareigas.

Nei šis ultrakonservatyvus dienraštis, nei, žinoma, „New York Times“, nei „Huffington Post“ neatsiliepė gražiai apie D. Trumpą. O vis tik pritarimas D. Trumpui nuomonių apklausose ne tik kad nemažėja, bet dar ir auga.

Tad jį nurašyti ar sakyti, kad D. Trumpas tikrai negaus respublikonų nominacijos, kaip užtikrintai teigė kai kurie Lietuvos politologai, dar per anksti.

Galime sulaukti ir visai naujų kandidatų. Štai sklinda kalbos, jog apie savo kandidatūrą mąsto ir buvęs Niujorko meras, milijardierius Michaelas Bloombergas.

„Tuo tarpu, – teigė Brianas Beutleris svetainėje „New Republic“, – C. Christie šeštadienį tarp respublikonų vykusiuose televizijos debatuose labai virtuoziškai į ragą suvarė M. Rubio, kuris paskutiniuoju metu daug kam atrodė pats priimtiniausias nuosaikiųjų respublikonų kandidatas į prezidentus, tačiau šįkart debatuose nesugebėjo nei atremti priekaištų, nei sklandžiai, įtikinamai išdėstyti savo minčių.“

Galop, apie nesutarimus respublikonų, bet taip pat ir demokratų, gretose, apžvalgininkas Patrickas J. Buchananas savo įsteigtoje svetainėje „American Conservative“ rašė taip:

„Šiandien vienos Amerikos nebėra, net ir dviejų jau nėra. Politiškai turime bent keturias Amerikas.

Jeigu čia būtų Didžioji Britanija ar Prancūzija, respublikonų partija seniai būtų skilusi tarp atviras sienas palaikančio, pasaulinio, karus mėgstančio flango ir populistinio, patriotinio, socialiai konservatyvaus sparno.

Pastarasis reikalautų pristabdyti imigraciją, užsandarinti sienas, atsisakyti nelegalių imigrantų amnestijos, nebesileisti į nebūtinus karus ir įgyvendinti tokią prekybos politiką, kuri būtų naudingiausia Amerikai, bet ne Davosui ar Dubajui.

O demokratai skiltų palei ponią H. Clinton ir senatorių B. Sandersą skiriančią liniją, kurios kairėje neosocialistai taptų triukšminga ir raumeninga prieš bankus ir Volstrytą agituojančia partija, reikalaujančia išsunkti turčius ir pasidalyti jų gėrybėmis.

Šitie skilimai 2016 m. gali dar neįvykti, tačiau tokie sukilimai atsinaujins ir tęsis tol, kol jiems pasiseks nuversti mūsų nebeveikiančias įsisenėjusias  sistemas.“

„Tokias revoliucijas gimdo priežastys, kurios atrodo amžinos – tai kariniai įsikišimai į Trečiojo pasaulio šalis, pajamų nelygybė, ekonominis sąstingis, civilizacijų karai ir tikras ar santykinis Vakarų nuosmukis“, – rašė žurnalistas, buvęs prezidento Richardo Nixono kalbų rašytojas P. J. Buchananas, pats tris kartus siekęs tapti prezidentu, o 1996 m. net laimėjęs Naujojo Hampšyro bei trijų kitų valstijų pirminius rinkimus. 

Apžvalga skambėjo per LRT RADIJĄ.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...