captcha

Jūsų klausimas priimtas

R. Vainienė. Ar Lietuvai toli iki Davoso?

Trečiadienį prasideda keturias dienas truksiantis pasaulio ekonomikos GALA įvykis – Davoso ekonomikos forumas. Šis renginys organizuojamas nuo 1971 metų, jis skirtas, bendradarbiaujant verslo ir vadžios atstovams, iškelti ir aptarti svarbiausius pasaulio ekonomikos ateitį lemiančius įvykius. Tai – itin prestižinis renginys, į kurį kviečiami kruopščiai atrinkti asmenys, štai Lietuva ne visais metais buvo jame atstovaujama. Šiemet į Davosą atvyks apie 40 valstybių vadovai, apie 2,5 tūkstančio verslo ir visuomenės lyderių. 
T. Lukšio (BFL) nuotr.
T. Lukšio (BFL) nuotr.

Šių metų Davoso tema – kaip įvaldyti ketvirtąją pramonės revoliuciją, kuri pasireiškia fizinių, skaitmeninių ir biotechnologijų sinteze, jų derinimu, konvergencija. Nauja inovacijų banga vėl iš esmės pakeis pasaulį, kuriame gyvename. Skirtingai nuo ankstesnių inovacijų, prognozuojama, kad šįkart inovacijos plėtosis eksponentiškai – ir plačiai, ir greitai. Inovacijos skverbsis į visas pramonės šakas, jos palies ne tik aplinką, kurioje gyvename, daiktus, kuriuos naudojame, maistą, kurį valgome, bet ir mūsų kūną, viską, iš ko mes susidedame. Naujieji virsmai keis pramonės struktūrą, skverbsis į sveikatos, logistikos, finansų, švietimo sektorius, naikins vienas profesijas ir kurs naujas, decentralizuos procesus, itin sumažins logistikos kaštus, naikins tarpininkus.

Bene pirmą kartą tokiu aukštu lygiu bus kalbama apie ilgalaikes ekonomikos bangas, kurios dėl kažkokių priežasčių nėra taip plačiai nagrinėjamos, kaip mums įprasti trumpalaikiai ekonominiai svyravimai. Bene pirmasis ilgalaikes ekonomikos bangas nagrinėjo Nikolajus Kondratjevas. Jo pasekėjų nuomone, mūsų laukia ne ketvirtoji, o jau šeštoji inovacijų banga, o jei įvertintume visą moderniosios ekonomikos istoriją – tai tokių bangų suskaičiuojama apie dvi dešimtis.

Kaip ir ligšiolinės, taip ir šioji pramonės revoliucija leidžia rinktis, ar eiti koja kojon su inovacijomis, ar joms priešintis, netgi – stabdyti. Kaip ir visos ligšiolinės inovacijos, taip ir tos, kurios jau beldžiasi į duris, gali būti panaudotos gerais ir ne itin gerais tikslais. Davoso ekonomikos forumo šviesoje susimąstai ir apie tai, kaip elgiasi Lietuvos valdžia, pasitikdama naujus ekonominius virsmus.

Štai Valstybinė mokesčių inspekcija žengia į Didžiųjų duomenų (Big Data – angl.) sritis, organizuodama išmaniąją apskaitą, užsimodama rinkti ir apdoroti vis daugiau duomenų apie asmenų turtą, sąskaitų likučius, sandorius. Lyg ir turėtume sveikinti valstybinę instituciją, besinaudojančią inovacijų gėrybėmis, bet įkėlus visa tai į Lietuvos kontekstą, deja, džiaugsmo daug nėra.

Priežastis – verslui nėra suteikiama analogiškų laisvių, lankstumo ir galimybių. Štai, Darbo kodeksas – sukurtas geriausiu atveju antrosios pramonės revoliucijos dvasioje – iš vietos nepajudinamas. Štai naujosios dalinimosi ekonomikos platformos pasitinkamos ne kuo kitu, o ypatingu mokesčių inspekcijos dėmesiu. Štai tarpusavio skolinimo paslauga, dar neužgimusi, apauginama įvairiausiais saugikliais. Kad tik ko blogo neišeitų. „Sodros“ sistema nei kiek neatliepia ateities iššūkių, bet štai esminė pensijų reforma išbraukta iš darbotvarkės. Ją pakeitė į tą patį Davosą vykstančios prezidentės populistinis raginimas pensijas tiesiog indeksuoti. Nuo Vilniaus iki Davoso – apie du tūkstančius kilometrų, nuvykti galima per kelias ar keliolika valandų. Tik ar tai padės įveikti atstumus politikų galvose?

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...