captcha

Jūsų klausimas priimtas

M. Drunga. Europos problemos amerikiečių analitikų akimis

Prasidėjus naujiems metams, amerikiečių nevyriausybinis strateginių tyrimų institutas „Stratfor“ paskelbė naujausias savo prognozes dėl politinių poslinkių visuose Europos regionuose. Štai keletas jų, galbūt  įdomesnių kaip tik Lietuvos žmonėms.
V. Radžiūno (LRT) nuotr.
V. Radžiūno (LRT) nuotr.

Taigi 2016-ieji bus Vokietijai ir Prancūzijai pereinamieji – pasistūmėjimo į politinę dešinę – metai. Juk 2017-aisiais abiejų šalių laukia svarbūs rinkimai, ir jos jau ėmė judėti kiek nacionalistiškesne ir euroskeptiškesne linkme.

Pasak tyrimų instituto „Stratfor“ analitikų, Europos Sąjungos pamatą sudarantys Prancūzijos ir Vokietijos santykiai pradės rodyti aižėjimo ženklų, žingsnelis po žingsnelio išsiskiriant Paryžiaus ir Berlyno interesams.

Vokietija priešinsis Prancūzijos siūlymams gilinti žemyno integraciją (ypač tarp euro zonos šalių) ir skersai išilgai bloko didinti valstybės išlaidas, idant turtingesnės šalys narės šiaurėje įstengtų ištiesti pagalbos ranką  vargingesnėms šalims pietuose.

Be to, Berlynui ir Paryžiui bus vis sunkiau susitarti dėl priemonių išsaugoti Europos Sąjungą sveiką ne tik kai kurių šalių narių noro pabrėžti savo išskirtinumą atžvilgiu, bet ir Europą užplūdusių  pabėgėlių krizės akivaizdoje.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel pajus didėjantį spaudimą plečiantis skilimams tarp konservatyvesnių ir pažangesnių jos pačios vadovaujamos koalicinės vyriausybės narių.

Priminsime, kad tą vyriausybę sudaro trys partijos: Centro dešinioji krikščionių demokratų sąjunga, jos konservatyvesnė bavariškoji atšaka, pasivadinusi Krikščionių socialinė sąjunga, ir Centro kairioji socialdemokratų partija.

Kovo mėnesį vyksiantys regioniniai rinkimai paliudys A. Merkel pirmininkaujamos krikščionių demokratų sąjungos populiarumą. Jeigu ši partija rinkimuose pasirodys prastai, balsai už kanclerės atsistatydinimą sustiprės.

Dėl spaudimo iš konservatorių pasienio kontrolės išliks dažnos ir Berlynas dairysis būdų užkirsti bandantiems atvykti Vokietijon kelius. Konservatoriai taip pat vers Berlyną laikytis griežtesnės pozicijos Graikijos atžvilgiu, ypač dėl to, kad Atėnai, bandydami išvengti didelių socialinių protestų, gali vėl vilkinti ekonomines reformas.

Ministro pirmininko Alexio Tsipro vyriausybės tyko politinis nestabilumas ir socialinis nepasitenkinimas, o Graikijos ūkio laukia dar vieni ekonominio letargo ir didžiulės bedarbystės metai. 

Todėl 2016-aisiais pagrindinis iššūkis Graikijai bus socialiniai neramumai, o ne skolų grąžinimas. 2015-ųjų metų krizės pasikartojimo nesitikėtina, nes šalies nespaudžia labai skubūs skolų likvidavimo terminai. Tad graikų nemokumo ar išstojimo iš euro zonos rizika mažesnė šiais nei tik ką pasibaigusiais metais. 

Tačiau vis tiek graikų problemos toli gražu neišspręstos, ir anksčiau ar vėliau šalis vis tiek susidurs kaktomuša su savo kreditoriais – ko gero, 2016-ųjų pabaigoje.

Vienas didžiausių klausimų Europoje 2016-asisiais bus Didžiosios Britanijos referendumas dėl savo  narystės Europos Sąjungoje išlaikymo. Balsavimas numatomas metų pabaigoje ar 2017-ųjų pradžioje.

Kai kurie Londono siūlymai reformuoti Europos Sąjungą, liečiantys biurokratijos taisyklių mažinimą ir konkurencingumo didinimą, gana nekontroversiški ir labai gali sulaukti kitų narių šalių palaikymo.

Taip pat tikėtina, kad Jungtinei Karalystei bus pažadėta apsauga nuo neigiamo poveikio, kylančio euro zonai nepriklausančioms šalims iš tai zonai taikomų priemonių.

Tikėtina ir tai, kad Londonui net bus pripažinta teisė neprisijungti prie „vis glaudesnės sąjungos“ siekio.

Tačiau Jungtinės Karalystės siekis sumažinti priedus imigrantams, kurie dirbdami per mažai uždirba, kad oriai išlaikytų savo šeimas, sulauks pasipriešinimo, todėl iš Londono pusės pareikalaus kompromisų.   

Apskritai, Londono pasiūlymai reformuoti Europos Sąjungą sukurs skirtingus aljansus skirtingais klausimais. Pvz., Nyderlandai ir Lenkija palaikys reikalavimus suteikti nacionaliniams šalių parlamentams teisę vetuoti kai kuriuos Europos Sąjungos potvarkius bei įstatymus. 

Kitos valstybės, ypač Šiaurės Europoje, parems reikalavimus suvaržyti socialines lengvatas imigrantams, tačiau Vidurio ir Rytų Europos šalys tiems reikalavimams mažinti išmokas priešinsis.

Lenkija, Vengrija ir Rumunija konkrečiai gins žingsnius apsaugoti euro zonai nepriklausančias valstybes nuo galimai joms nepalankių euro zonos šalių priimtų sprendimų.

Kaip ten bebūtų, tyrimų institutas „Stratfor“ prognozuoja, kad „britų ministras pirmininkas Davidas Cameronas leisis į kompromisus ir savo šalyje pateiks juos kaip politinį laimėjimą“. Taip pat prognozuoja, kad „jeigu 2016 m. bus surengtas referendumas, pasilikimo Europos Sąjungoje šalininkai jį laimės“.

2016-eji bus intensyvūs metai ir Lenkijai bei Rumunijai – tai didžiausios palei rytinę Europos Sąjungos sieną išsidėsčiusios šalys. Lenkijoje konservatyvi vyriausybė spaus Europos Sąjungą išlaikyti griežtą liniją Rusijos atžvilgiu ir kritikuos Vokietijos nuostatas dėl imigracijos ir santykių su Maskva.

Berlynas teigs, kad Minsko taikos susitarimų nevisiškai laikomasi ir spaus tas Pietų Europos valstybes, kurių santykiai su Rusija lankstesni, ir toliau išlaikyti sankcijas. Tuo pačiu Berlynas mėgins išsaugoti savo energetinius ryšius su Maskva (pvz., gindama projektą „Nord Stream 2“), nors tai erzins Vokietijos rytinius kaimynus.

Lenkija reikalaus didesnio NATO dalyvavimo Vidurio ir Rytų Europoje ir  stiprins saitus su Vengrija, Čekija, Slovakija ir Rumunija. Lenkijai atitolstant nuo Briuselio ir Berlyno, ji artinsis prie Višegrado grupės šalių ir kartais prie Jungtinės Karalystės.

Lenkija taip pat imsis kontroversiškų žingsnių namie, įskaitant pensijinio amžiaus sumažinimą ir specialių mokesčių bankams bei parduotuvių tinklams įvedimą. Tai sulauks kritikos ir iš Europos Sąjungos, ir iš užsienio investuotojų.

Rumunijoje technokratų vyriausybei pradžioje seksis neblogai, bet ilgainiui ji neteks garo. Bukareštas ir toliau liks ištikimas savo aljansui su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis ir narystei tiek NATO, tiek Europos Sąjungoje. Jis toliau palaikys Moldovos kelią narystės Europos Sąjungoje link, o santykiai su Rusija išliks šalti. 

Per liepos mėnesį Varšuvoje įvyksiantį NATO aukščiausiojo lygio susitikimą Lenkija ir kitos šalys paprašys nuolatinio pastovaus NATO dalinių dislokavimo Rytų Europoje.

Kai kurios Šiaurės Atlanto Santarvės narės, visų pirma Vokietija, tai minčiai priešinsis, kaip tą darys ir kai kurios kitos Vidurio bei Rytų Europos valstybės, kurioms, linkusioms derinti santykius su Maskva, mieliau būtų tik NATO dalinių rotacija.

Tiek iš strateginių tyrimų instituto „Stratfor“ prognozių 2016-iesiems. O pabaigoje iš dar vieno to instituto pranešimo sužinome, kad gruodžio 30-ąją Rusija ir Ukraina sutiko pratęsti Minsko protokolų įvykdymo terminą.

Pagal tuos protokolus, sienos su Rusija ir separatistų teritorijų kontrolė turi būti visiškai sugrąžinama Ukrainai, o iš Kijevo reikalaujama decentralizuoti vakldžią ir rytinėje Ukrainoje surengti rinkimus.

Pastarąją savaitę po termino pratęsimo paliaubų pažeidimo atvejų sumažėjo. Kijevas siekia nudelsti jam priklausančių pagal Minsko susitarimus įsipareigojimų įvykdymą, kol Maskva iki galo neįvykdys savųjų, o Vašingtonas šiuo atveju palaiko Kijevą.

Tad, nors 2016-ieji šiame regione prasidėjo palyginus ramiai, didieji konfliktai – tarp Ukrainos ir Rusijos ir tarp Jungtinių Valstijų ir Rusijos – dar teberusena.

Tai tiek iš amerikiečių instituto „Stratfor“ pranešimų ir tiek šįsyk užsienio spaudos apžvalgos.

Apžvalga skambėjo per LRT RADIJĄ.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...