captcha

Jūsų klausimas priimtas

L. Kojala. Iššūkių akivaizdoje nepamirškime, kiek jau esame nuėję

Jei taika – tai griūnančios sienos, priešų susitaikymas ir stabilumas, tuomet 2015-ieji bus atsimenami kaip konfliktų metai.
T. Vinicko (DELFI.lt) nuotr.
T. Vinicko (DELFI.lt) nuotr.

Globalios laisvės indeksas, kuris vertina visų šalių demokratinių, pilietinių ir politinių laisvių raidos tendencijas, blogėjo jau devintus metus iš eilės. Terorizmas, Rusijos agresija, autoritarinių režimų stiprėjimas lėmė faktą, kad net 61 šalyje situacija pablogėjo. Tarp tokių – Rusija, Venesuela, Nigerija ir daugelis kitų. Tuo metu gerėjimo tendencijos pastebimos tik trisdešimtyje valstybių.  

Ypatingai sudėtinga situacija didesnių ar mažesnių diktatorių valdomoje Eurazijoje, kur laisvų valstybių apskritai nėra. Vidurio Rytuose ir Šiaurės Afrikoje tokių tėra 5 proc., Azijoje – 38 proc., Pietų Amerikoje – 71 proc. Pažangiausia – Europa, kur 86 proc. šalių laikomos laisvomis, bet ir jos išgyvena ne ramiausius laikus. „The Economist“ pastebi, kad dėl šių tendencijų daugėja ir aukų. Pastarieji keli dešimtmečiai žymėjo pažangą – jei Šaltojo karo metais kasmet konfliktuose žūdavo vidutiniškai 180 tūkstančių žmonių, tai pirmajame šio amžiaus dešimtmetyje nusinešdavo jau „tik“ po 55 tūkstančius gyvybių. Dabar gi vien kare Sirijoje per ketverius metus buvo nužudyti 300 tūkstančių. O kur dar tebesitęsiantys konfliktai Ukrainoje, Pietų Sudane ir kituose karštuose taškuose.

Tai kelia vis daugiau galvosūkių Vakarų pasaulio lyderiams. Pernai jiems dažniausiai teko užsiimti „gaisrų gesinimu“, šiaip ne taip pernakt užkertant kelią Graikijos bankrotui bei pristabdant Rusijos ekspansiją Rytuose. Šiemet to nebepakaks – reikės ieškoti ilgalaikių problemų sprendimų, antraip nestabilumo kaštai tik augs.

Galima išskirti mažiausiai tris iššūkius:

Visų pirma, Europa toliau ieškos išeities iš pabėgėlių krizės. Pabėgėlio statuso prašančiųjų skaičius 2015 metais padvigubėjo ir siekė apie milijoną – maždaug tiek pat, prognozuojama, atvyks ir šiemet, tad ES šalių solidarumas ir toliau braškės. Galimos to pasekmės – laisvo judėjimo principo ribojimai, nacionalinių vyriausybių griūtys, politinis nestabilumas. Kitaip tariant, kils ES išlikimo dilemos, o vien tai yra neraminanti tendencija Lietuvai. Todėl ES šalys privalo pagaliau imtis problemos šaknų: spręsti konfliktus Libijoje ir Sirijoje bei nesibaiminti, jei prireiks, panaudoti karines priemones. Be to, turi būti sukuriamas saugus kelias pabėgėliams į Europą, tuo pačiu sunkinant gyvenimą „žmonių kontrabandininkams“, užtikrinant atvykstančiųjų registraciją bei padidinant galimybę atskirti pabėgėlius nuo ekonominių migrantų. Lietuva savo ruožtu turėtų išlikti solidari bei pademonstruoti, kad nepasiduoda populizmui, o geba tapti patikima partnere sprendžiant tokio masto problemas.

Antra, darbotvarkės viršuje išliks Rusija. Vladimiras Putinas vykdė aktyvius karinius veiksmus tiek Ukrainoje, tiek Sirijoje, tuo siekdamas padidinti Rusijos svarbą pasaulinėje politikoje. Visgi tikėtina, kad Kremliui šiemet teks vis labiau pereiti į gynybinę, mažiau aktyvią fazę. To priežastis – naftos kainos, kurios nuo 115 dolerių už barelį 2014 metų viduryje smuko iki mažiau 40 dolerių pastarosiomis savaitėmis. Tai 4 proc. nusmukdė Rusijos ekonomiką bei privertė eikvoti rezervus. Be to, artėja JAV prezidento rinkimai, kurie beveik neabejotinai lems proaktyvesnio užsienio politikoje lyderio nei Baracko Obamos išrinkimą. Abi šios tendencijos tiek Ukrainoje, tiek Sirijoje skatins Rusiją ieškoti bent dalinio konsensuso. Lietuvos užduotis – padėti Ukrainai reformų procese pabrėžiant, kad tai ne vien Rusijos agresijos auka, bet ir dar viena demokratizacijos sėkmės istorija.

Galiausiai trečiasis iššūkis tenka mums patiems – pozityviau žvelkime į Lietuvą. Jei pasaulyje laisvės indeksas mažėja, tai Lietuvoje politinės ir pilietinės laisvės stiprėja, o žiniasklaida nėra varžoma; jei aplink siaučia karai bei atgimti siekiančios imperijos, tai Lietuva priklauso galingiausiems demokratinių šalių klubams – ES ir NATO, todėl išsaugo taiką; jei buvusios SSRS šalys smunka į ekonominę duobę, tai Lietuva Žmogaus socialinės raidos indekse iš 188 šalių užima 37 vietą, nes gyventojų pajamos, gyvenimo trukmė, galimybės siekti išsilavinimo yra tokios, kokių neturi didžioji dalis planetos gyventojų. 

Žinoma, ir mūsų šalyje yra apsčiai bėdų, tačiau negalime ignoruoti to, kad daugeliui tenka dar sunkesnė dalia. Tad jei šiandien kylančios dilemos sieja nerimą visoje Europoje, Lietuva turėtų tapti tuo šaukliu, kuris neleistų pamiršti, kaip toli jau esame nuėję. 

Komentaras skambėjo LRT RADIJO eteryje.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...