captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ar mėgstate skaityti?

Ar jūs mėgstate skaityti? Gali atrodyti, kad šiais laikais pats šis klausimas nėra labai aiškus. Pvz., daug kas dabar kasdien ką nors skaito internete. Bet dažniausiai tai būna ne skaitymas, o skaitinėjimas. O ir knygas daug kas skaito ne dėl to, kad mėgsta skaityti, o kad reikia – tarkim, studentai studijų tikslams. Taigi, mėgstančių skaityti Lietuvoje nėra labai daug, turbūt procentiškai mažiau negu Skandinavijos šalyse arba Vokietijoje.  
ELTA nuotr.
ELTA nuotr.

Ar jūs mėgstate skaityti? Gali atrodyti, kad šiais laikais pats šis klausimas nėra labai aiškus. Pvz., daug kas dabar kasdien ką nors skaito internete. Bet dažniausiai tai būna ne skaitymas, o skaitinėjimas. O ir knygas daug kas skaito ne dėl to, kad mėgsta skaityti, o kad reikia – tarkim, studentai studijų tikslams. Taigi, mėgstančių skaityti Lietuvoje nėra labai daug, turbūt procentiškai mažiau negu Skandinavijos šalyse arba Vokietijoje. Skaitytojų dabar dėl akivaizdžių priežasčių mažiau negu kadaise, o knygų pavadinimų dabar išleidžiama gerokai daugiau, tad skaitytojams yra iš ko rinktis, ypač grožinės literatūros.

Pasirinkimo galimybes riboja knygų kainos ir per krizę smarkiai sumažintas bibliotekų finansavimas, dabar kasmet po truputį vėl didinamas. Įsigalėjo praktika paprastą šiuolaikinį romaną išleisti itin prašmatniai: ant gero storo popieriaus, dideliu šriftu, kietais viršeliais. Tiesa, pastaraisiais metais po truputį gausėja ir daug kukliau išleistų knygų – jos kainuoja gerokai pigiau; bet leidyklos sako, kad tas dideles ir brangias plytas žmonės labiau perka. Gal iš tikrųjų dabar knygos dažnai perkamos dovanoms arba jas įsigyja turtingi snobai papuošti lentynoms.

Leidyklos skundžiasi, kad pernelyg didelę kainos dalį sudaro knygynų uždedamas antkainis, o knygynai sako, kad jie ir taip sunkiai verčiasi, todėl Vilniuje, Gedimino prospekte, knygynai traukiasi, mažėja, dalį savo patalpų užleisdami kavinukėms. Knygynai Lietuvoje iš tikrųjų atrodo prastokai, yra itin komercializuoti, geros literatūros, pvz., geriausių metų knygų penketukų, dažniausiai nė kiek nereklamuoja, jų darbuotojai nežino, ką knygynas turi. Yra viena kita gera išimtis, bet ne tarp didžiųjų knygynų tinklų. Tai, kad didžiąją dalį knygų prekybos rinkos yra užvaldę du didelėms leidykloms priklausantys tinklai, nesveikai iškreipia šią rinką, ir yra nenormalu, kad gamyba ir masine mažmenine prekyba užsiima tas pati bendrovė – tai pažeidžia normalios konkurencijos dėsnius.

Įprastinių knygynų padėtis turbūt jau nebepagerės, nes neišvengiamai plėsis knygų prekyba internetu ir taip pat neišvengiamai augs elektroninių knygų prekyba.

O ką gi skaito tie lietuviai, kurie vis dėlto mėgsta skaityti? Grožinės literatūros iš dalies tą patį, ką ir visas Vakarų pasaulis – globalizacijos laikais viešpatauja globaliniai bestseleriai: anksčiau tai buvo Danas Brownas ir krūva kitų pseudoistorinių trilerių, paskui Stephenie Meyer ir kitos knygos apie moderniuosius vampyrus, dabar – E.L. James su savo erotikos atspalviais. Tiesa, Stiego Larssono „Millenium“ trilogija Lietuvoje, regis, nebuvo taip stulbinamai populiari kaip Vakaruose – gal tai lėmė žanras: trileriai ir detektyvai pas mus į populiarumo aukštumas paprastai neįkopia.

Gražu, kad į perkamiausių knygų sąrašus vis dėlto patenka ir lietuvių autorių kūriniai, kartais ir turintys gerų kūrybiškumo požymių. Tačiau kaip tik verstinės grožinės literatūros padėtis keblesnė. Lietuvoje išleidžiama gausybė vertimų – dauguma jų yra komercinis skaitalas, bet pasirodo nemažai ir gerų knygų. Tas geresniąsias paprastai įmanoma išleisti tik arba su mūsų kultūros rėmimo fondais, arba su užsienio parama. Kai kurios knygos, daugelyje Europos šalių sulaukusios ne tik gero kritikų įvertinimo, bet ir nemažo skaitytojų dėmesio, pas mus liko nuošaly. Tad gal kiek ir keista, kad tebėra keletas leidyklų, išleidžiančių nemažai geros nekomercinės literatūros. Valstybė bent jau galėtų kryptingiau skirti lėšas bibliotekų įsigyjamoms knygoms. Pramogų žmonėms reikia, o pramoginė literatūra yra tikrai neblogesnė už kai kurių kitų rūšių pramogas. Bet komerciškai pelningi skaitalai neturi būti prioritetas aprūpinant bibliotekas knygomis. Juolab kad kartais knyga skleidžia ne tik šviesą, bet ir tamsą, pvz., kai skaitytojas leidžiasi apmulkinamas ir įtiki, kad Browno „Da Vinčio kode“ paskleisti prasimanymai yra iki šiol buvusi nuslėpta, bet dabar atidengta skandalinga istorinė tiesa.

Skaitymo mėgėjams šiomis dienomis – didelė šventė: Vilniaus knygų mugė. Ji įspūdinga ir reikalinga ne tik dėl to, kad ten galima pigiau nusipirkti įvairiausių knygų, bet ir dėl gausių knygų pristatymų, diskusijų bei kitokių renginių. Gausu ten ir skaitytojų, kaip ir visais ankstesniais metais.

Komentaras skaitytas per LRT radiją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...