captcha

Jūsų klausimas priimtas

Draugiškas Lietuvos interesams Amerikos prezidentas

Sunkiais, ilgais sovietinės Lietuvos okupacijos dešimtmečiais vienas draugiškiausių Lietuvos laisvės bylai Amerikos politikų buvo jos prezidentas nuo 1969 iki 1974 metų Richardas Nixonas. Dabar jo prezidentinėje bibliotekoje Kalifornijos mieste Jorba Linda surengta paroda atskleidžia naujos medžiagos apie jo požiūrį į Rusiją. 
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.
V. Radžiūno (LRT.lt) nuotr.

Sunkiais, ilgais sovietinės Lietuvos okupacijos dešimtmečiais vienas draugiškiausių Lietuvos laisvės bylai Amerikos politikų buvo jos  prezidentas nuo 1969 iki 1974 metų Richardas Nixonas. Dabar jo prezidentinėje bibliotekoje Kalifornijos mieste Jorba Linda surengta paroda atskleidžia naujos medžiagos apie jo požiūrį į Rusiją.

Priminsime, kad R. Nixonas 1991-ųjų kovą privačiu vizitu lankėsi Rusijoje ir Lietuvoje ir du mėnesius po kruvinųjų sausio 13-osios įvykių prie televizijos bokšto Vilniuje kelių tūkstančių žmonių miniai pareiškė: „Lietuvos nepriklausomybė neišvengiama. Negaliu Jums šiandien pasakyti, kaip ir kada nepriklausomybė bus galutinai įtvirtinta, tačiau galite būti tikri, kad Jus palaiko didelė dauguma Jungtinių Amerikos Valstijų žmonių ir kad nepriklausomybė ateis.Tik leiskime jai ateiti taikiai ir leiskime jai ateiti greitai“.

Tais pat metais Maskvoje įvyko rugpjūčio pučas, bet jis buvo įveiktas, Lietuva savo nepriklausomybę išsaugojo, ir 1993 metų rugpjūčio 31-ąją iš jos teritorijos išėjo paskutinis Rusijos kariuomenės dalinys. Po nepilnų metų R. Nixonas, visą savo politinį gyvenimą įvairiomis progomis tardavęs lietuviams ir Lietuvai drąsinančius žodžius, mirė.

Kaip jau šių metų vasario 14-ąją pranešė žinių agentūra „Associated Press“, kelis mėnesius prieš savo mirtį R. Nixonas neoficialiai patarinėjo tuometiniam prezidentui Billui Clintonui, ką daryti ir kaip laikytis pasibaigus Šaltajam karui. Jis net pasisiūlė būti tarpininku perduodant žinias Rusijos prezidentui Borisui Jelcinui ir kitiems pareigūnams. Taip rodo neseniai išslaptinti dokumentai.  

Anot jų, R. Nixonas palaikė intensyvius, užkulisinius ryšius su B. Clintono Baltaisiais rūmais. Šie dokumentai išstatyti parodoje, kuri nuo vasario 15-osios vyksta R. Nixono prezidentinėje bibliotekoje, minint jo gimimo šimtmetį.

B. Clintonas savo ruožtu dažnai kalbėjo apie savo dėkingumą R. Nixonui už pastarojo suteiktus patarimus užsienio politikos klausimais, ypač dėl Rusijos. Į parodą įtrauktame video įraše B. Clintonas prisimena iš R. Nixono gavęs laišką trumpai prieš pastarojo mirtį 1994 metų balandžio 22-ąją. Tuo laiku B. Clintonas, jo paties žodžiais tariant, mąstė apie Jungtinių Amerikos Valstijų politinius santykius „pasaulyje, kuris tampa ne tik sudėtingesnis, vieniems vis labiau priklausant nuo kitų, bet ir sunkiai valdomas.

Aš ieškojau gairių, imdamas pavyzdį iš prezidento R. Nixono, kuris į prezidento pareigas įžengė tokiu mūsų istorijos laiku, kai amerikiečiai buvo linkę manyti: „Mums likęs pasaulis atsibodo“, – sako B. Clintonas video filme. – Tačiau prezidentas R. Nixonas žinojo, jog privalome ir toliau ištiesti ranką ir savo seniems bičiuliams, ir savo seniems priešams. Jis žinojo, kad Amerika negali iš pasaulio pasitraukti.“

Šie dokumentai iš 1994 metų vasario ir kovo mėnesių rodo R. Nixoną vyresniojo valstybės vyro vaidmenyje. Jam tada buvo 81-eri. Jau buvo praėję du dešimtmečiai nuo jo negarbingo pasitraukimo iš Baltųjų Rūmų dėl Watergate`o skandalo, – rašoma agentūros „Associated Press“ pranešime, kurį persispausdino dienraštis „Washington Post“.   

Prieš tą paskutinę savo kelionę į Rusiją 1991-aisiais (ir ji jam buvo jau dešimtoji), R. Nixonas tris valandas kalbėjosi su B. Clintono vyriausybės pareigūnu Nicholasu Burnsu ir jam aiškino štai ką. R. Nixonas, anot N. Burnso, apskritai pritariąs Baltųjų rūmų politikai Rusijos atžvilgiu, tik manąs, kad vyriausybė nepakankamai griežtai reaguoja į Rusijos santykius su jos kaimynais.   

Be to, R. Nixonas teigė, jog Amerikos paramą Rusijai reiktų sieti su Jungtinių Valstijų saugumo interesais, kaip antai branduolinių ginklų subalansavimas ir grėsmių Amerikai iš Rusijos ginkluotųjų pajėgų pusės sumažinimas, o ne tiek su vidaus reformų Rusijoje kokybe.

R. Nixono paskutinę kelionę į Rusiją labai sekė žiniasklaida, iš dalies dėl to, kad B. Jelcinas R. Nixonui uždarė vartus į Kremlių ir atėmė iš jo apsaugą ir limuziną po to, kai R. Nixonas susitiko su B. Jelcino priešininkais.

Bet vėliau B. Jelcinas atlyžo ir ragino Rusijos pareigūnus ir parlamentarus su R. Nixonu susitikti.

Šiaip jau ir seniau R. Nixonas B. Clintoną gerbė – kai pastarasis 1992-aisiais pirmą kartą laimėjo Amerikos prezidento rinkimus, R. Nixonas jam rašė, kad ta kampanija viena geriausių, kurias jam yra tekę stebėti. 

„Stipriausias plienas turi pereiti karščiausią ugnį. Ją iškęsdamas Jūs įrodėte, kad turite charakterį, kurio reikia vadovauti ne tik Amerikai, bet ir pasaulinėms taikos bei laisvės pajėgoms“, – rašė R. Nixonas B. Clintonui. 

Bet B. Clintonas savo ruožtu R. Nixoną pradėjo gerbti tik pats prezidentu tapęs – jaunystėje jis R. Nixonui ir jo politikai priešinosi. Galų gale, R. Nixonas buvo respublikonas, o B. Clintonas – demokratas. Pastarasis savo jaunystėje nepritarė R. Nixono palaikomam karui Vietname, o B. Clintono žmona Hillary buvo viena iš tų teisininkų, kurie ruošė medžiagą prezidento R. Nixono apkaltai. Tačiau R. Nixonas pasitraukė iš pareigų prieš oficialų apkaltos paskelbimą. 

Prie šios apžvalgos pridursime, kad Amerika tokių politikų, kaip R. Nixonas, dėka niekada nepripažino sovietinės Lietuvos okupacijos, bet pripažino dar pirmosios Lietuvos respublikos laikais patvirtinus Lietuvos pasiuntinius bei jų teisėtus įpėdinius.

Todėl Jungtinių Amerikos Valstijų valstybės sekretorius (užsienio reikalų ministras) kasmet per Vasario 16-ąją siųsdavo sveikinimus Lietuvos atstovui Vašingtone. O Lietuvai nepriklausomybę atkūrus, tokie sveikinimai jau siunčiami į Vilnių. 

Užtat prieš porą dienų Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir sulaukė naujojo užsienio reikalų ministro Johno Kerry sveikinimo, kaip prieš metus jo sulaukė iš tuometinės valstybės sekretorės Hillary Rodham Clinton.

Pastaroji tada rašė: „Prezidento B. Obamos ir Jungtinių Amerikos Valstijų žmonių vardu džiaugsmingai sveikinu Lietuvos žmones, švenčiančius 94-ąją Jūsų nepriklausomybės sukaktį šią Vasario 16-ąją“. Panašiai savo sveikinimą šiemet pradėjo ir J. Kerry, tik vietoj „94-ąją“ parašydamas „95-ąją“ ir išmesdamas žodį „džiaugsmingai“.

Toliau pernykštis ir šiųmetinis sveikinimai skiriasi vienu kitu akcentu. Ponia Clinton 2012-aisiais rašė, jog „nepaisant karo ir sovietinės okupacijos metų, Lietuvos žmonės parodė, ką demokratija gali žmonėms duoti. Per savo dvi keliones į Vilnių pernai aš savo akimis regėjau padarytą pažangą“.   

O J. Kerry 2013-aisiais rašė, kad „kad lietuvių tautos nepalaužiama dvasia, stiprus pasiryžimas ir verslininkiškos inovacijos yra Jūsų sėkmės pagrindas – Jūs teikiate pavyzdį kitiems regione ir visame pasaulyje, kurie dar nori tapti laisvi“.

Žinoma, dėl tų neva lietuviams būdingų „verslininkiškų inovacijų“ galima suabejoti, tačiau viltingai nuteikia du paskutiniai sakiniai: „Mes ir toliau mielai tęsime savo bendrą darbą su Lietuva, kad pagerintume savo komercinius ryšius ir sustiprintume jau tvirtus žmonių ir politinius ryšius tarp abiejų mūsų valstybių.

Švęsdami šią dieną nuo Klaipėdos iki Vilniaus, žinokite, kad Jungtinės Amerikos Valstijos visuomet bus su Jumis kaip ištikimas draugas ir sąjungininkas“, – rašė Amerikos užsienio reikalų ministras J. Kerry Lietuvai šiemet Vasario 16-ąją. 

Apžvalga skambėjo per LRT radiją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Nuomonės

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close