Penktadienio vakarą Vilniaus „Twinsbet“ arenos scenoje karaliavo dainininkė Justė Arlauskaitė-Jazzu. Popmuzikos žvaigždė čia baigė koncertų seriją, kurios metu trijose didžiausiose šalies arenose pasirodė su net 100 muzikantų.
„Jei jau visiškai tiksliai – scenoje 107 žmonės. Man gaila žmonių, kurie šiuos koncertus praleidžia, nes jie kitokie ir nemanau, kad kas galės tai pakartoti. Bent jau nežinau, kas iš lietuvių dainininkų artimiausiu metu galėtų tai padaryti“, – sakė dainininkė.
Scenoje ji sudainavo 18 kūrinių, tarp kurių – ir hitai iš karjeros pradžios, ir naujausio, neseniai išleisto albumo „Alisa 144“ dainos.
Koncerto pabaiga buvo išties netikėta – po kūrinio „Vasara“ į sceną žengė Jazzu mylimasis aktorius Tadas Gryn, priklaupė ant kelio ir paprašė savo gyvenimo draugės rankos. „She said YES“ – susijaudinusi scenoje teigiamą atsakymą ištarė dainininkė, sulaukusi gausių ovacijų.
Arena, kurioje įvyko koncertas ir piršlybos, netrukus socialiniuose tinkluose publikavo įamžintas jaudinančias akimirkas:
„Šie koncertai gimė netikėtai. Vasarą grojome viename festivalyje su orkestru. Buvo daug gerų atsiliepimų. Pagroti su orkestru – ypatinga galimybė bet kuriam atlikėjui. Pagalvojau – gerai išeina, reikėtų padaryti kažką didelio.
Norėjosi naujos koncepcijos, naujo starto. Nepasakyčiau, kad buvau kažkur dingusi, bet pastaruosius trejus metus buvau labiau mama, nei muzikantė.
Pradėjom kalbėtis, kad gal dar ir choro reikėtų. Įspūdingas skaičius – šimtas. Kaip tarėm, taip padarėm“, – praėjusį savaitgalį Tarptautinės Vilniaus knygų mugės „Muzikos salėje“ pasakojo Jazzu.
Taip pat skaitykite
Trims išskirtiniams koncertams prie dainininkės ir jos grupės scenoje prisijungė Plungės kultūros centro simfoninis orkestras ir moterų choras „Viva“.
„Buvo gana sudėtingas procesas, nes suburti tiek žmonių vienoje vietoje yra nelengva.
Pusę pasiruošimo koncertams laiko gyvenau Plungėje, man ten patiko, kartu ir pailsėjau.
Man tai – mano atgimimas, deklaracija, nes suvaldyti ir stovėti to priešakyje reikia drąsos ir atsakomybės. Kartu tai ir privilegija.
Nežinau, ar išvis dar kada nors kažką darysiu. Ką veikti kitais metais? Dainuoti su penkiais orkestrais? Man tai – karjeros viršūnė“, – pasakojo Jazzu.
Su šia didele komanda dainininkė surepetavo spalvingą repertuarą, kuriame nenorėjo remtis vien hitais.
„Norėjau keliauti per savo kūrybą iš esmės, nuo labai jaunų dienų. Eklektiška programa, nes ir mano kūryba kito. Kai mano komanda pamatė dainų sąrašą, pasakė - oi, tikriausiai šis koncertas truks keturias valandas.
Koncerto atidarymas – ties mano 18-19 metų, kai dar kūriau muziką su elektroninės muzikos kūrėjais Vidžiu ir Mario Basanovu. Norėjau, kad ateitų žmonės, kurie mano kelionę pradėjo sekti prieš dešimt ar net dvidešimt metų. Todėl įtraukiau dainas „Who‘s Shot The Silence“, „I‘ll Be Gone“.
Koncerte yra dainos „Po mano oda“ ar „Dumblas“, bet neskamba „Ką tu su manim darai?“ ar „Lower Than The Ground“, be kurių mano koncertų daug kas neįsivaizduoja.
Užtat yra dainų iš naujo albumo, pavyzdžiui, „Ne mirę, nei gyvi“, kuri apskritai yra viena geriausių mano dainų“, - pasakojo dainininkė, prie kurios šiam kūriniui penktadienį scenoje prisijungė ir Vaidas Baumila.
Vaidas nebuvo vienintelis ypatingas vakaro svečias scenoje – dainą „Sliding Doors“, kurią yra įrašiusi su Merūnu Vitulskiu, Jazzu sudainavo su geru savo bičiuliu, operos solistu Antanu Zakarausku.
Naujame albume skamba ne vienas jau išpopuliarėjęs kūrinys, o jo pavadinimą „Alisa 144“ įkvėpė tam tikri simboliai.
„Man svarbu, ką aš transliuoju. Alisa – žinoma, iš knygos „Alisa stebuklų šalyje“. Turiu tatuiruotę su vardu Alisa, viena mano pravardžių vaikystėj buvo Alisa.
Skaičius 144 atėjo iš šamaniškų ceremonijų. Tai labai asmeniška istorija, bet sakykime, kad šis skaičius - vienas iš mane lydinčių angelų, Visatos sinchronizacijos skaičių.
Albume - mažiau meilių ir raudų, daugiau gražių pabaigų ir pradžių.
Ankstesnio mano albumo „Keisti ženklai“ daug kas nesuprato, reikėjo ilgai su savimi kalbėtis, kam aš apskritai kuriu muziką. Tad naujas albumas tapo ne tik kūryba, bet ir psichologine terapija.
Buvo sudėtingas procesas. Galvojau, ką ir kaip kurti, konkuruoti ar nekonkuruoti, ar man dar įdomu, ar kitiems įdomu.
Paskui pagalvojau – o gal galima tiesiog kurti tai, kas tau kuriasi, durne tu.
Daug metų negalvojau, kodėl man to reikia. Dariau muziką iš grožio, pašaukimo, švento tikėjimo, kad tai mano misija. Dalintis su žmonėmis atrodė vienintelis reikšmingas dalykas. Kūryba atnešdavo atsakymus į egzistencinius klausimus.
Ilgainiui išsibarsčiau, pamečiau grožį muzikoje, pasimečiau chaose, pradėjau kelti didesnius reikalavimus sau. Pradėjau labai giliai kapstyti.
Didžiausias sukrėtimas buvo motinystė. Supratau, kad viskas telpa mano pasaulyje. Kelio atgal į grožį kurti ieškojau kitaip.
Pasirinkimas – būti pavargusia ponia ir nieko nebeveikti arba dalintis muzika su žmonėmis. Kol yra žmonių, kurie vaikšto į koncertus, kol esu reikalinga, tol aš dalinuosi“, – atvirai kalbėjo dainininkė.
Penktadienio vakarą maudydamasi publikos plojimuose, Jazzu neslėpė dar nežinanti, kur karjeros kelias ją nuves toliau.
„Stoviu daugelyje gyvenimo kryžkelių. Nežinau, kas bus, labai daug ką keičiu. Ar po šių koncertų dainuosiu scenose dažnai? Tikra ne. Ar koncertuosiu keistose vietose ir kita forma? Taip, bet tikriausiai labai retai.
Ar randu sau vietos muzikoje? Ne iki galo. Ar buvau pasimetusi? Taip. Nežinau, kur dabar tai veda, bet jaučiu, kad keisis daug dalykų mano karjeroje.
Tikrai tęsis kūryba. Nes kūryba man yra grožis. Jaučiuosi dėkinga ir reikalinga. Šiuo metu gyvenime norisi kitokių dalykų. Atvirai sakau, kad man maža vietos, matau kitokią kryptį.
Lubas šioje šalyje esu pasiekusi prieš kokius septynerius metus. Negaliu gyventi iš inercijos.
Nepradėsiu kurti šūdinos rusiškos muzikos. Mano antras vardas visada buvo kokybė, stilius, jautrumas. Nesu tikra, ar nūdienos žmogui reikia to, ką galiu duoti. Jaučiuosi kiek svetima Lietuvos kontekstuose.
Ir tai nieko liūdno, tragiško ar radikalaus. Dvidešimt metų scenoje yra labai daug, aš daug padariau. Pasaulis didelis ir kartais dėl įsivaizduojamų scenarijų save apribojame ir bijome kažką keisti.
Karantinas, karas, vaiko atėjimas man pasakė, kad niekada nieko nežinau. Nežinau, kas bus. Ir tai buvo impulsas – kaip priimu nežinomybę. Priimu kaip laisvę. Ir save kaip prioritetą.
Aš tikrai noriu kurti, kursiu čia, kursiu ir kitur. O dabar tikrai žinau, kad man reikia atostogų“, – šypsojosi dainininkė.
