Dainos, išpopuliarėjusios praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje, sekmadienio vakarą gyvai skambėjo Vilniuje.
Sostinės salėje „Compensa“ koncertą surengė vokiečių elektroninės popmuzikos grupė „Camouflage“, prieš daugiau nei tris dešimtmečius amžiaus Europos „topus“ šturmavusi dainomis „The Great Commandment“, „Love Is A Shield“, „Suspicious Love“ ir kitais savo hitais.
Grupė Lietuvoje apsilankė jau ketvirtąjį kartą – anksčiau sėkmingus koncertus mūsų šalies sostinėje rengė 2004, 2006 ir 2011 metais.
Tiesa, šįsyk jos nariai, dainininkas Marcusas Meynas ir klavišininkas Heiko Maile atvyko ypatinga proga – „Camouflage“ šįmet sukanka 40 metų.
Pažymėdami šią sukaktį, muzikantai pradėjo jubiliejines gastroles „Rewind To The Future & Goodbye”, kurių pasirodymai šį rudenį jau įvyko Vokietijos miestuose, o dabar keliasi už grupės gimtinės ribų.
Jubiliejų švenčianti grupė į sceną šįmet sugrįžo po devynerių metų pertraukos.
Tiesa, koncertuose į sceną žengia du iš trijų grupės narių – klavišininkas Oliveris Kreyssigas prieš jubiliejų nusprendė, jog toliau kurs muziką su „Camouflage“, tačiau į sceną nebenori eiti.
Tiesa, koncertuose jis vis dėlto pasirodo - ekranuose, grupei į programą įtraukus dainą, kurioje Oliveris atlieka pagrindinę vokalo partiją.
„Kai 2015-aisiais padarėme pertrauką, Heiko pasakė, kad jam to reikia, juk iki tol kone visą gyvenimą buvo grupėje.
Sutarėme, kad mes patys nuspręsime, kada metas baigti. Ne kas kitas. Nesvarbu, kiek liks gerbėjų ar kokie bus įrašų pardavimai. Mes patys suprasime, kada jau bus gana.
Mes dar grosime, kuriame naują muziką. Bet esu beveik tikras, kad tai bus paskutinis albumas. Mums visiems – jau maždaug šešiasdešimt. Gastrolės – nelengvas dalykas, scenoje šokinėju kaip išprotėjęs, išeikvoju daug energijos, nežinau, kaip ilgai tai galėsiu daryti.
Oliveris nebekoncertuoja su mumis, nusprendė, kad nebenori eiti į sceną. Jis mėgsta kurti muziką, bet nebenori koncertuoti. Kai jis mums tai pasakė, nubraukėme ašarą.
Tačiau bendraujame toliau, susitikome Berlyne, reikėjo aptarti reikalus įrašų leidykloje. Daug dalykų dar bus kitais metais, bet Oliverio scenoje jau nepamatysite. Tad tai – tam tikro etapo pabaiga“, - interviu LRT.lt prieš koncertą sakė grupės dainininkas Marcusas Meynas.
Vilniuje į sceną grupė žengė apie aštuntą vakaro – ją pasitiko gana gausus susirinkusių gerbėjų būrys.
Salė – neperpildyta, didelė dalis žiūrovų – kiek vyresnio amžiaus. Akivaizdu, kad vienas pagrindinių „Camouflage“ ginklų šiandien yra nostalgija, o senieji kūriniai publiką jaudina labiau nei vėlesnė kūryba.
Kai devintajame dešimtmetyje „Camouflage“ išleido savo populiariausią dainą „The Great Commandment“, ją per radiją girdintys klausytojai dažnai net pagalvodavo, jog tai – britų „Depeche Mode“ įrašas.
Panašumų išties daug – ir vokalo manieroje, ir skambesyje, ir net elgesyje scenoje.
58-erių M. Meynas vis dar atrodo labai energingas, o jo judesiai išties kiek primena „depešų“ dainininko Dave‘o Gahano. „Persidengia“ ir abiejų grupių auditorija – prieš koncertą žinia ir diskusijos apie jį sklido ir „Depeche Mode“ gerbėjų forumuose internete.
Stilingos vaizdo projekcijos (su ištraukomis iš vaizdo klipų ir vis neįkyriai įsižiebiančiomis datomis, primenančiomis, jog reikalą turime su tikrais veteranais), jausmingas M. Meyno vokalas, du papildomi muzikantai scenoje – jubiliejinis koncertas yra gana efektinga kelionė per visą „Camouflage“ istoriją.
„Me And You“, „Thief“, „Suspicious Love“, „Shine“ – koncerto programai sudarytas geriausių grupės dainų sąrašas, puikiai apibendrinantis grupės idėjas ir skambesį.
Tai muzika, tinkama šokiams, net jei kartais norisi jai skambant nubraukti ašarą – melancholiška nuotaika „Camouflage“ kūryboje juntama nuo pat karjeros pradžios.
Ir bent jau kol kas nematyti rimtų priežasčių, kodėl ta karjera neturėtų tęstis, net jei joje buvo ir nemažai nuopuolių.
„Aš muzikai esu už daug ką skolingas. Esu laimingas dėl to, kaip susiklostė gyvenimas. Žinau, kad padarėme klaidų. Tiek daug keistų ir paslaptingų įvykių nutiko per mūsų karjerą. Jei visada būtų lydėjusi sėkmė, gyvenimas būtų kitoks.
Bet tai, kaip viskas susiklostė, man atnešė džiugių dalykų. Turiu keturias dukras su dviem moterimis. Tai tikriausiai būtų nenutikę, jei gyvenime tam tikri mano žingsniai būtų kitokie, jei „Camouflage“ karjera būtų didesnė ir ryškesnė.
Kai žvelgiu į savo gyvenimą – viskas tvarkoje. Tiesiog yra kitaip, nei galėjo būti. Bet tai nereiškia, kad būtų geriau. Aš vis dar gyvas, sveikas, turiu nuostabius vaikus ir du draugus, su kuriais kuriu muziką. Ko dar norėti?
Man netrūksta pinigų, gyvenu fantastišką gyvenimą. Neturiu jokių negatyvių minčių. Kai esu scenoje ir matau žiūrovus, mėgstančius mano dainas, kodėl turėčiau dėl kažko liūdėti?
Man 58-eri, aš vis dar turiu galimybę atvykti į jūsų gražią šalį ir koncertuoti. Ar tai blogai? Nemanau. Į gyvenimą žiūriu realistiškai.
Aš gyvenau Niujorke, buvau pirmoje topų vietoje Singapūre – ir puiku, nuostabu. Nieko nekeisčiau. Taip, sėkmės galėjo būti daugiau. Bet esu laimingas“, - LRT.lt sakė M. Meynas.
Beveik dvi valandos, keli netikėti skoliniai (sugrota „New Order“ daina „Blue Monday“ ir „The Cure“ kūrinys „Cold“), du bisai - šia viešnage tikrai turėtų būti patenkinti ir muzikantai, ir žiūrovai. Juolab kad sunku pasakyti, ar progų šią muziką gyvai išgirsti Lietuvoje dar bus.
Jei kito grupės vizito Lietuvoje tektų laukti dar trylika metų, tikėtina, jog „Camouflage“ tuo metu jau bus sudėję ginklus.
Klavišininkas H. Maile tęsia sėkmingą muzikos filmams karjerą, M. Meynas šiuo metu dirba statybos versle. Kiek laiko ir energijos jie dar norės skirti šiai grupei – atviras klausimas.
Tačiau jei ši „Camouflage“ viešnagė Lietuvoje – paskutinė, ją galima vadinti pavykusia. Be fejerverkų, anšlago ir pompastikos, bet jausmingai ir šiltai – taip vokiečiai paminėjo gimtadienį su lietuviais.
Visa tai galima pasakyti ir apie jų muziką – gal ir nepakilusią ant aukščiausių muzikos apdovanojimų pakylų, tačiau ją pamėgusiems vis dar reiškiančią labai daug.
