Prieš trejus metus „Euroviziją“ laimėję italai „Maneskin“ nuo to laiko tapo viena populiariausių jaunų roko grupių pasaulyje. Tačiau dabar grupės dainininkas Damiano Davidas verčia naują puslapį – pradeda solinę karjerą.
Gastrolės Europoje, Amerikoje ir Azijoje, keletas laimėtų MTV apdovanojimų, keli dideli hitai, sėkmingas albumas „Rush!“ ir tokių roko gigantų kaip „The Rolling Stones“ dėmesys.
Visa tai atrodo kaip svajonė, bet tai – grupės „Maneskin“ istorija po „Eurovizijos“. Kurioje atsirado vietos ir Lietuvai. Prieš dvejus metus „Maneskin“ koncertavo didžiulei miniai Vilniaus Vingio parke.
Jauni, žavūs, gaivališki italai atrodo sutverti būti naujosios kartos roko žvaigždėmis, tačiau pastaruoju metu jų stovykloje vyksta pokyčiai.
Visi grupės nariai nusprendė užsiimti savo reikalais – pavyzdžiui, bosistė Victoria De Angelis didžėjauja klubuose ir šįmet tokį pasirodymą surengė ir Vilniuje.
25-erių dainininkas Damiano Davidas rugsėjo pabaigoje pradėjo naują karjeros etapą – pristatė pirmąją savo solinę dainą ir vaizdo klipą „Silverlines“:
Ta proga roko žvaigždė LRT davė vienintelį interviu, skirtą Baltijos šalių auditorijai.
– 2022-aisiais lankėtės Lietuvoje. Ar pamenate ką nors apie tą viešnagę?
– Buvo smagu, ne kiekvienose gastrolėse tokią šalį aplankai, tad nežinojome, ko tikėtis. Juk tai buvo mūsų pirmas kartas.
Bet viskas labai gerai praėjo, puikūs žiūrovai. Gaila, nepamenu lietuviškų žodžių, bet prisiminsiu. Kaip bus „aš jus myliu“? Na, štai.
– Pradedate naują karjeros etapą, atskirai nuo grupės išleidote dainą „Silverlines“. Kaip ją apibūdinti?
– Ši nauja daina – epinė. Mano būsimo albumo kontekste ji – išskirtinė. Visas albumas – lyg mano gyvenimo kelionė. Ši daina – tos kelionės kulminacija, pabaiga. Daina apie tai, kaip tamsoje gali surasti grožį.
– Kūrinys turi ir įspūdingą klipą. Kokia jo idėja?
– Norėjome, kad dainos klipas primintų kiną. Jame daug metaforų, atspindinčių mano gyvenimo etapus, atgimimą. Labai didžiuojuosi rezultatu.
– Šio kūrinio prodiuseris – žinomas britų atlikėjas Labrinth. Kaip su juo susidraugavote?
– Aš dirbau su dainų kūrėja Sarah Hudson, o ji savo ruožtu dažnai bendradarbiauja su Labrinth. Jos idėja buvo mus supažindinti. Man – didelė dovana ir garbė su juo dirbti, jis labai talentingas.
– Kas toliau?
– Po šios dainos bus dar viena, paskui dar viena. Tada turbūt albumas, viską dar planuojame. Pats dar neįsivaizduoju, kada jis bus išleistas. Bet muzika jau paruošta.
– Kaip apibūdintumėte garsus, kuriuos jame išgirsime?
– Muzika mano albume bus paremta klavišinių garsais. Sakyčiau, ji gana teatrališka. Ir išties skiriasi nuo muzikos, su kuria buvau siejamas iki šiol. Tačiau vis tiek labai autentiška ir organiška.
– Ar bus galimybių ją išgirsti koncertuose?
– Taip, tikrai bus koncertų turas, bet kol kas apie jį dar per anksti kalbėti.
– Bene pirmą sykį karjeroje žengėte žingsnį vienas, be savo bičiulių iš „Maneskin“. Nebegalite į juos atsiremti ar už jų pasislėpti. Ar nebuvo šiek tiek nedrąsu?
– Dabar, kai jau tai padariau, jaučiuosi normaliai. Bet iš pradžių buvau išsigandęs.
Kita vertus, supratau, kad pasirinkimai, kurie mus gąsdina, dažnai yra teisingi. Todėl dabar tiesiog mėgaujuosi šia patirtimi.
– Kam jums šito reikėjo?
– Tai tiesiog natūralus poreikis. Man prireikė kažko naujo po dešimties metų. Tai, ką sukūrėme su grupe, turi labai ryškų, lengvai atpažįstamą identitetą. Pajutau, kad dėl to šiek tiek praradau save. Pradėjau abejoti, kelti klausimų pačiam sau.
Pastačiau save į padėtį, kurioje buvau priverstas sukurti save iš naujo, tik su daugiau brandos ir proto. Atsikratydamas visokių dalykų, dėl kurių nesijaučiau labai laimingas. Pradėdamas kelionę, kuri atspindi naujus mano siekius, ribas, gyvenimo būdą.
– Jei užsiminėte apie gyvenimo būdą – ar tai reiškia, kad intensyvūs metai su „Maneskin“ jus išvargino?
– Taip, tam tikru metu jau pasijutau pervargęs. Bet ne dėl grupės narių. Bet kas pasijustų pavargęs. Buvo labai daug darbo.
– Ši žinia gerokai išgąsdino „Maneskin“ gerbėjus – pasklido kalbos, kad grupė skirstosi.
– Žmonės išsigąsta, kai aš nusikerpu plaukus ar pakeičiu šukuoseną, tad per daug nesijaudinkite. (Juokiasi). „Maneskin“ tikrai turi ateitį.
– Kada paskutinį kartą kalbėjotės su grupės nariais?
– Prieš porą dienų. Kai baigėme mūsų gastroles, irgi susėdome ir pasikalbėjome. Supratome, kad visi persidirbome. Dėl skirtingų priežasčių kiekvienas iš mūsų pajutome, kad laikas kažką keisti.
– „Eurovizija“ jums neabejotinai atvėrė daugybę durų. Laimėję 2021-aisiais, po metų kaip svečiai grojote finale Turine. Ar nuo to laiko sekate šį konkursą?
– Būtų sudėtinga nesekti „Eurovizijos“, nes jos pilnas internetas. Gastroliuodami negalėjome labai atidžiai jos stebėti. Bet „Euroviziją“ visada įdomu žiūrėti. Niekada netrūksta dramos, kalbų apie ją. Didelis renginys, smagu aptarinėti.
– Vis dėlto – esate populiariausia visų laikų Italijos roko grupė, jūsų gastrolės vyko visame pasaulyje. Kaip dėl to jaučiatės?
– Nenoriu apsimesti kukliu ir sakyti – dievulėliau, tikrai to nesitikėjau. Žinoma, mūsų sėkmė nebuvo suplanuota, neturime burtų lazdelės. Tačiau mes to siekėme.
Mes labai už viską dėkingi, bet, kita vertus, mes labai sunkiai dirbome, dar prieš išgarsėdami. Iki „Eurovizijos“ turėjome 5-6 metus karjeros Italijoje, gana aukštame lygyje. Nebuvo taip, kad netyčia tapome muzikantais. Mes to norėjome.
– Kas beprotiškiausio per šiuos metus nutiko užkulisiuose?
– Daug beprotiškų dalykų. Vienas iš labiausiai netikėtų – kai grupė „Metallica“ užėjo į mūsų persirengimo kambarį. Net nepasibeldę. Ir sako – sveiki, jūs kieti. Mes nustėrom – „ačiū, tai JŪS kieti“.
Daug garsių pasaulio artistų su mumis susipažino, turėjome progą su kai kuriais iš jų padirbėti. Tai nuostabu.
– Esate pasiekęs jau labai daug. Kaip įsivaizduojate savo ateitį?
– Norėčiau šį darbą dirbti dar kokius septynerius metus. O tada pailsėti. Ir, nežinau, gal rašyti muziką kitiems. Bet šiek tiek pristabdyti arklius.
Tai labai išsunkianti karjera, jei nori dirbti tokiu lygiu ir su tokiu užsidegimu. Tad mano pagrindinis tikslas ateičiai – labiau susitelkti į savo asmeninį gyvenimą ir sveikatą. Porą metų visa tai aukojau, tad dabar noriu susigrąžinti.
– Tai nebūsite kaip Mickas Jaggeris, kuris po sceną laksto 80-ies?
– Oi ne, mano kūnas nėra toks stiprus.
– Kur šiuo metu jūsų namai – Italijoje ar JAV?
– Dabar neturiu namų. Bet pastaruoju metu daugiau laiko leidau Amerikoje.
– Italijoje esate vienas žymiausių dainininkų. Ar jums įmanoma, pavyzdžiui, ramiai pasivažinėti metro Romoje?
– Metro Romoje apskritai labai nepatogu važinėti, nesvarbu, esi garsus ar ne. (Juokiasi).
Na, taip, mane atpažįsta gatvėje. Turiu savo vietas, kuriose jaučiuosi ramiau, taip pat žinau, kad yra vietų, į kurias negaliu eiti, nes tikrai nebus ramybės. Bet iš esmės vis dar galiu gyventi gana normalų gyvenimą.
– Ko jus išmokė šie šlovės metai?
– Kad turiu labai atsargiai elgtis su šlove. Ir kad paprasta, žmogiškoji pusė yra svarbiausia, nes kitaip niekas neteiks džiaugsmo.
– Kada jūsų vėl sulauksime Lietuvoje?
– Išleidęs albumą, tikrai ketinu gastroliuoti. Jei bus žmonių, kurie pakvies į Lietuvą, būtinai atvyksiu.
– Užkulisiuose roko žvaigždės gali paprašyti beveik bet ko, ir tai bus parūpinta. Ko prašote jūs?
– Labai nevykusiai skambės, bet visada paprašau cigarečių pakelio. (Juokiasi).
Pokalbis su dainininku LRT TELEVIZIJOS laidoje „Labas rytas, Lietuva“:
