Į Lietuvą ketvirtadienio popietę atvyko žymi ukrainiečių dainininkė Jamala. 2016-ųjų „Eurovizijos“ dainų konkurso laimėtoja šiuo metu keliauja po Europą, skleisdama žinią apie karą Ukrainoje ir ragindama palaikyti savo šalies kovą už laisvę.
Rusijos kariuomenei įsiveržus į Ukrainą ir prasidėjus karo baisumams, dainininkė su dviem vaikais pasitraukė į Turkiją. Ukrainoje liko jos sutuoktinis Bekiras Suleimanovas.
Prieš šešerius metus „Euroviziją“ Jamala laimėjo su kūriniu „1944”. Dainos tekstas - apie Josifo Stalino režimo vykdytus Krymo totorių trėmimus. Iš Krymo totorių kilusi dainininkė tada pasakojo, jog kūrinį įkvėpė jos pačios prosenelės istorija, nors daug kas įžvelgė ir akivaizdžią užuominą į Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją.
Prabėgus šešeriems metams, skaudūs dainos žodžiai apie į namus įsiveržusius svetimšalius vėl skamba itin aktualiai.
Rusijai vykdant karą Ukrainoje, dainininkė stengiasi, kad žinia apie tai sklistų kuo plačiau. Praėjusį savaitgalį ji kaip ypatinga viešnia dainavo Vokietijos „Eurovizijos“ atrankoje ir sujaudino milijonus šios šalies TV žiūrovų.
Penktadienį Jamala dainuos TV šou „Lietuvos balsas. Kartos“ finale Vilniaus „Avia Solutions Group“ arenoje. Šeštadienį vyks į Rumuniją, kur pasirodys dideliame paramos Ukrainai koncerte – greta Nyderlandų šokių muzikos žvaigždės Armino van Buureno ir britų dainininko Tomo Odello.
Ketvirtadienio vakarą Vilniaus viešbutyje „Pacai“ dainininkė surengė spaudos konferenciją, kurioje pasakojo, ką teko patirti per pastarąsias dvi savaites.
„Mano šalį spaudžia didžiulė tragedija, didžiausia per aštuoniasdešimt metų.
Neįsivaizduojate, kaip sunku yra palikti savo namus. Prieš dvi savaites pabudau, vyras pasakė, kad penktą ryto prasidėjo karas. Buvo šokas. Pradėjau rinkti dokumentus, šiltai aprengiau vaikus. Nusileidome į slėptuvę - tokia ir slėptuvė, šaltas betoninis parkingas.
Tą dieną į slėptuvę teko leistis tris kartus. Vakare nusprendėme išvažiuoti į Ternopilį. Važiavome į jį dvi paras, važiuodami matėme prieš mus skrendančias raketas.
Apsigyvenome pas draugus kaime prie Ternopilio, bet anksti ryte ir vėl pažadino sprogimai. Buvo sprogdinamas Ternopilio oro uostas.
Nusprendėme keliauti toliau, penkias dienas važiavome iki Rumunijos. Tada apkabinau savo žmogų, pasiėmiau vaikus ir pėsčiomis ėjau iki Rumunijos sienos“, - pasakojo Jamala.
Patekusi į Rumuniją, Jamala nuvyko pas Turkijoje gyvenančią seserį. Pirmajam šokui praėjus, sakė dainininkė, ji pradėjo savąjį karą. Karą už tai, kad Ukrainos tragedija būtų žinoma ir teisingai suprantama užsienyje.
„Daviau begalę interviu, dainavau Berlyne, „Eurovizijos“ atrankoje. Pradėjome lėšų rinkimo kampaniją, surinkome apie 67 milijonus eurų Ukrainos kariuomenei ir paprastiems ukrainiečiams.
Žmonės pinigus skiria, siųsdami žinutes. Paprasti žmonės duoda pinigų Ukrainai. Ne politikai, paprasti žmonės. Jie tai daro ryžtingiau nei politikai”, - kalbėjo Jamala.
Ukrainoje likęs dainininkės vyras suorganizavo savanorių grupę, padedančią moterims ir vaikams. Jamalos uošvis – taip pat Ukrainoje.
„Ką pasakyčiau mano šalies užpuolikams? Tai – košmaras, tai terorizmas. Pasaulis turi apie tai žinoti.
Noriu padėkoti lietuviams, kad priimate, kad palaikote. Tai – labai svarbu“, - kalbėjo Jamala.
Dainininkė neabejoja, kad Ukraina nugalės, o ji pati galės grįžti į savo šalį.
„Net nėra kitos kalbos. Ukraina – mano namai, mano širdis. Kaip aš galiu negrįžti.
Nors rytoj ir dainuosiu Vilniuje, dainuosiu ne kaip dainininkė. Įvyko perversmas viduje. Viduje sugriuvo visi planai. Visa ateitis yra sugriauta.
Bet žinokite, mes padarysime viską, kad apgintume savo istoriją, šalį, kultūrą.
Lietuva mums - pavyzdys ir įkvėpimas. Nuo 1991 metų žavėjomės, kaip gynėte savo kalbą, kultūrą, šalį. Mes laimėsime, neišduosime savo Ukrainos“, - jausmingai kalbėjo dainininkė.
Patirtą košmarą, neslėpė ji, sunkiai išgyvena vaikai.
„Vaikai pasidarė labai jautrūs. Bandau padalinti save į dvi puses – naktimis esu mama, dienos metu Jamala. Kai klausinėju kaip jaučiasi, jie sako, kad gerai, nes yra saugūs, pas gimines. Iš kitos pusės – nuolat užduoda klausimus, kada grįšime namo, kur jų tėtis.
Bandau bendrauti su jais žaidimo forma. Sakau, kad jų didžiausia pagalba bus, jei manęs klausys, nepriešgyniaus, gerai valgys. O tada pagalvoju, jog noriu, kad jie elgtųsi kaip suaugę. O kaip to galiu reikalauti, kai vienam vaikui trys metai, kitam – metai ir aštuoni mėnesiai“, - liūdnai kalbėjo Jamala.
Į spaudos konferenciją buvo pakviestas ir būrys viešbutyje gyvenančių pabėgėlių iš Ukrainos – vaikų ir jų motinų.
Dainininkės žodžių jie klausėsi su ašaromis, o susitikimo pabaigoje ašaras tramdė pati Jamala – stovėdama prie Ukrainos vėliavos, ji sudainavo savo šalies himną.
