Antradienio vakarą tūkstančiai dainininko Marijono Mikutavičiaus gerbėjų traukė į Vilniaus „Avia Solutions Group“ areną – atlikėjas čia surengė koncertą „50“, skirtą savo jubiliejui.
Populiariausių savo dainų kupiną jubiliejinę programą šį mėnesį M. Mikutavičius jau atliko Kauno „Žalgirio“ arenoje, antradienį šėlo Vilniuje, o paskutinį metų vakarą šį koncertą pristatys Šiaulių arenoje.
Beje, gruodžio viduryje Kaune įvykusį koncertą nufilmavo LRT TELEVIZIJA – žiūrovai jį pamatys Naujųjų metų naktį.
Šiuo metu pasaulyje plintant naujajai COVID-19 atmainai, Lietuvoje kyla diskusijų dėl masinių renginių.
Lietuvoje jie leidžiami, tačiau prieinami tik galimybių pasus turintiems žiūrovams, per koncertus jie privalo dėvėti kaukes.
Po skandalo, kai internete išplito žiūrovų be kaukių vaizdai iš SEL koncerto Kaune, prieš Marijono koncertą apie būtinybę dėvėti kaukes buvo primenama ir Vilniuje į areną besirenkantiems žiūrovams.
Jiems M. Mikutavičius paruošė porą dešimčių populiariausių savo kūrinių. „Pasveikinkit vieni kitus“, „Ar mylit ją jūs?“, „Ši vasara“, „Balintos sienos“, „Drąsių nieks nežudo“, „Trys milijonai“ – atrodo, po dvejų metų pertraukos į arenas sugrįžęs dainininkas buvo nusiteikęs sudainuoti viską, ką savo arsenale turi geriausio.
„Įdėjau keletą liūdnesnių dainų, bet šiaip pagalvojau – negudraukim, neieškokim subtilių meno formų, grokim kuo trankesnes ir linksmesnes dainas, nes šiais laikais to tikrai reikia.
Norėjau sukurti rokenrolišką, valiūkišką koncertą“, – šypsojosi Marijonas.
Žengęs į sceną dainininkas atrodė užsivedęs kaip niekada – gebėjimas juokeliais ir šypsena akimirksniu prisijaukinti publiką niekur nedingo, o visi jo grupės muzikantai atrodė, lyg būtų vaikai, atsidūrę nemokamo šokolado sandėlyje. Akivaizdu, kad priverstinė koronaviruso pauzė visus paskatino labiau vertinti tokius vakarus – ir žiūrovus, ir tuos, kurie šėlsta scenoje.
Juolab kad tokių renginių šį gruodį nėra daug. Prieš koronaviruso pandemiją didžiosiose Lietuvos arenose koncertai metų pabaigoje vykdavo kone kiekvieną dieną.
Šįmet keletas garsių Lietuvos atlikėjų, planavusių švenčių laikotarpiu keliauti per arenas, ketinimus atidėjo kitai žiemai. Priežastis – netikrumas dėl pandemijos ir atsargiai bilietus perkantys žiūrovai.
Portalui LRT.lt M. Mikutavičius prisipažino, kad daug abejonių dėl šių koncertų turėjo ir jis.
„Krūpčiojom ne vieną sykį dėl šių koncertų. Prieš metus, kai pradėjome svarstyti, manėme, kad dėl pandemijos atėjo sunkūs laikai, bet kai pradėsime vakcinuotis, vėl gyvensim kaip anksčiau.
Buvo nuspręsta rengti koncertus mano penkiasdešimtmečiui. Niurzgėjau, nes esu atsargesnis, sakiau, kad niekas lengvai neišsispręs.
Susirinkome su vadybininkais, muzikantais, kalbėjomės. Dar rugsėjį buvome nusprendę, kad nesikankinkim ir nedarykim. Laikmetis keistas, džiaugsmo mažai. Paleiskim mintį ir laukim geresnių laikų.
Visi nuleido rankas. Ir aš suprantu, kas tai yra. Juk muzikos pasaulio žmonės turi veiklą, kurią mėgstą. Tai yra darbas, ir ne tik man, bet ir daugybei žmonių – nuo apšvietimo režisierių ir technikų iki bilietų pardavėjų.
Tada susirinkom ir pasakėm – ūkininkai augina javus, prekybos centrai parduoda prekes, nesvarbu, pandemija ar ne. Mes grojam muziką – jei ateis žiūrovai, bus gerai, jei neateis, susitvarkysim ir kitą sykį vėl darysim.
Visiems prašviesėjo akyse – vėl yra darbo, yra ką planuoti, repetuoti, galvoti. Paskaičiavom, supratom, kad į nuostolius nenueisim, butų nereikės parduoti“, – pasakojo dainininkas.
Tiesa, jis pripažino, jog šiais laikais koncertų rengėjai ir atlikėjai jaučiasi šiek tiek keistai.
„Bičiulis davė gerą pavyzdį – muzikantai dabar jaučiasi kaip tie smuikininkai „Titanike“. Laivas skęsta, kelius semia vanduo, o tu kažką džyrini ir galvoji, gal kažkaip viskas išsispręs.
Bet, kita vertus, niekas neišoperavo žmonėms noro kartais nueiti pasiklausyti muzikos“, – svarstė M. Mikutavičius.
Kad jie yra geriausi, nuostabiausi ir su jais „žvėriškai gera“, Marijonas vilniečiams šį vakarą pakartojo tuziną kartų – ir atrodė, kad kiekvienąkart tai buvo nuoširdu.
Užtat apie savo jubiliejų ir scenoje kalbėjo su ironija. „50 reiškia, kad „po 50“. Aš taip suprantu šio vakaro temą“, – juokėsi dainininkas.
Koronavirusas ir dėl jo sumažėję į koncertus einančiųjų skaičiai kiek apkarpė ir daugelio Lietuvos atlikėjų technines ambicijas, bet žiūrovai pamatė stilingai apšviestą sceną, ferjerverkus, du ekranus su juose gyvai maišomais koncerto vaizdais ir klipų ištraukomis.
Pagrindine vakaro žvaigžde vis dėlto čia tapo ne sceniniai sprendimai, o Marijono charizma ir pačios dainos. Iš visų vakaro kūrinių gal tik „Asteroidas“ mažiau prilipo susirinkusiai publikai, o didžiąją dalį kitų kūrinių minia plėšė kartu, mojuodami mobiliųjų telefonų švieselėmis ir be klausimų stodamiesi nuo kėdžių, kai Marijonas to paprašydavo.
Be „Velnias, man patinka Kalėdos“, tradiciškai neapsieita ir po šių švenčių, o po visą areną pašokdinusių „Nebetyli sirgaliai“ ir „Trys milijonai“ Marijonas bisui dar ištraukė baladę „Degančios rankos“ ir „Pakeliui namo“.
„Chebra, viskas, atsikvėpkim“, – po dviejų koncerto valandų su žiūrovais atsisveikino M. Mikutavičius, nors atrodė, kad ir pats dar mielai būtų dainavęs papildomą valandą, toks išsiilgtas tas bendrystės su publika jausmas.
Po jubiliejinių koncertų Marijonas planuoja ir Valentino dienai skirtą pasirodymą Klaipėdoje, bet šiuo metu visos jo mintys sutelktos į metų pabaigą.
Kita vertus, idėja scenoje švęsti penkiasdešimtmetį jam vis dar atrodo kiek nejauki, o neseniai LRT TELEVIZIJOS parodyto dokumentinio filmo apie jį „Vienas iš 3 milijonų“ premjeros jis nežiūrėjo.
„Dokumentika – kaip pelenų urna ant spintos, kažkoks labai didelis įprasminimas. Penkiasdešimt – jubiliejus, skaičius apvalus. Bet gal dar neatėjo metas apie mane filmus kurti.
Su jubiliejaus koncertais buvo panašiai. Skeptiškai žiūrėjau, kad tas skaičius būtų minimas. „The Rolling Stones“ gitaristas Keithas Richardsas sakė, kad jei nori būti žvaigždė, niekam nesakyk savo amžiaus.
Lietuvoje einame kitu keliu – visi tie jubiliejai, juostos per petį, bendradarbių padovanota lazdelė yra mūsų kultūroje“, – juokėsi Marijonas.
