Muzika

2021.09.10 17:55

Muzikos verslas ir ateities žvaigždės – iš arti: Vilniuje prasidėjo festivalis „What’s Next in Music?”

LRT.lt2021.09.10 17:55

Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje ketvirtadienį prasidėjo muzikos ir susijusių kūrybinių industrijų aktualijoms skirta tarptautinė konferencija „What’s Next in Music?”, o broliško festivalio „Loftas Fest” teritorijoje startavo muzikos mainų festivalis. Dvi „What’s Next in Music?” scenas šį savaitgalį išbandys daugybė originalių grupių. 

Pirmoji konferencijos diena prasidėjo bene aktualiausiomis šio tarp-pandeminio laiko temomis: kaip uždirbti iš muzikos, kokios yra ES finansavimo galimybės arba kaip gauti paskolą ir sukurti meninį produktą, kurį vėliau galima būtų sėkmingai parduoti.

Iš Briuselio atvykusi tarptautinės fonogramų platintojų federacijos (IFPI) Europos regiono teisės reikalų vadovė Kristina Janušauskaitė pristatė ekonominę studiją, kuri buvo parengta drauge su Oksfordo ekonomikos konsultantais. Jie matematiniais metodais pabandė išsiaiškinti, koks vis tik yra muzikos verslo indėlis į Europos Sąjungos (tyrimo metu – dar su Jungtine Karalyste sudėtyje) ekonomiką. Pabrėžta, kad šis vertinimas buvo „kukliais paskaičiavimais”, neįtraukiant dalies verslų, susijusių su muzikos industrija.

Ir vis dėlto, skaičiai – įspūdingi: 2018 metais (kai buvo atliekama studija) ES bendrasis vidaus produktas iš muzikos verslo gavo 82 milijardus eurų, sumokėtas 31 milijardas eurų mokesčių. Muzikos verslas sukūrė 2 milijonus darbo vietų (kas 119-ąją iki Brexit’o). Europos muzikos industrijos atstovai iš eksporto gavo 9.7 milijardo eurų pajamų ir 13 procentų aplenkė ES alkoholio gamintojus.

„Muzika sukelia moralinį pasitenkinimą, bet kartu tai yra didžiulis ekonominis indėlis ir pelningas eksportas. Šie skaičiai apsako industrijos reikšmingumą. Ir nors ilgą laiką pramogų industrija atrodė nenusakoma, nenuspėjama ir tinkamai neįvertinta, tai dabar, žvelgiant iš Briuselio politikos perspektyvos, vyksta daugybė reiškinių ir teisėkūros atstovai supranta, kaip svarbu šią industriją žinoti, matyti”, – kalbėjo K. Janušauskaitė.

Konferencijoje kalbėta apie tai, kad pandeminiais metais sumažėjo gyvų koncertinių pasirodymų, tačiau netikėtai išaugo muzikos naudojimas tokiose platformose kaip „TikTok”. Taip pat ypatingai išaugo vinilinių plokštelių leidybos rodikliai.

„Prieš 10 metų prasidėjęs vinilinių plokštelių atgimimas vyksta ir toliau. Šiuo metu jau tampa problema pagaminti plokštelę: tenka stoti į ilgą eilę, gamybos terminai nuo 3-4 mėnesių išaugo iki 7 mėnesių”, – pasakojo Lietuvos muzikos verslo asociacijos direktorius Vaidas Stackevičius.

Anot jo, albumų leidyba pastaraisiais metais leido muzikos kūrėjams ir atlikėjams palaikyti bent minimalų tempą, tonusą ir generavo pajamas, kurios padėjo išlaukti sudėtingą laikotarpį. Asociacijos direktorius priminė, kad tuo metu, kai reikėjo gelbėti muzikos sektorių, Kultūros ir Ekonomikos ministerijos ėmė jį „stumdyti” viena kitai, vengdamos prisiimti atsakomybę už šią industriją.

Visgi šiandien Kultūros ministerija įžvelgia kūrybinėse industrijose ir verslą, ir šviesias perspektyvas. „Matome Lietuvoje didžiulį potencialą. O kur valstybė mato potencialą, ten investuoja ne tik ES lėšas, bet ir savo lėšas”, – sakė Kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius.

Diskusijoje apie industrijos finansavimą buvo aptartos programos „Kūrybiška Europa 2021-2027” finansavimo skyrimo tendencijos. „Vienas raktinių žodžių – inovacijos. Taip pat – naujų vietų kūrimas, tarptautinė kūryba ir sklaida, bendradarbiavimas”, – pasakojo „Kūrybiškos Europos” biuro Lietuvoje vadovė Dileta Nenėnė.

Andrius Alber iš Estijos pristatė kitą finansavimo galimybę – „Finora Capital”, skolinančią būtent kūrybinių industrijų projektams Baltijos šalyse ir Suomijoje. Suma gali siekti nuo 5 iki 250 tūkstančių eurų. Turint gerą verslo planą, kuriant naują projektą ar tęsiant jau egzistuojantį, toks finansavimo šaltinis gali būti išties naudingas. Juo labiau, kad scenos, menų, muzikos industrijos turi ne visai lygias galimybes, konkuruodamos dėl finansavimo ir paskolų su kitais sektoriais: šio verslo nauda vis dar sunkiai įrodoma, nes tai pernelyg skiriasi nuo kitų, bankams aiškesnių verslų.

Darbo praradimas, veiklos sustojimas, mokesčiai, įsipareigojimai bankams, – tai tiesiogiai susiję ir su psichologine sveikata, kuriai buvo skirta atskira konferencijos diskusija. Sunkus laikas paveikė ne tik scenos netekusius atlikėjus, bet ir jų vadybininkus: būdami „problemų sprendėjais”, jie streso patiria ne ką mažiau.

Be to, konferencijoje buvo pristatyta „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022” programa. Atskleista, kad itin spalvingoje projekto renginių paletėje bus galima išvysti ir pasaulinės šlovės dirigentę Mirgą Gražinytę-Tylą bei menininkę Mariną Abramovič.

Pirmą konferencijos dieną užbaigė „Yamaha” meistrystės paskaita. O vakare delegacijos rinkosi „Loftas Fest” teritorijoje veikiančiame „Red Cat” klube, kuriame įvyko pirmieji koncertai.

Publikai pasirodė latvių grupės „Kasetes”, „The Bad Tones”, didžiulė muzikantų kompanija „Very Cool People”, visišku atradimu tapęs latvių atlikėjas Chrisas Noah bei iš Kanados specialiai atskridęs dainininkas Andrew Cassara.

Muzikos mainų festivalį „What’s Next in Music?” organizuoja Lietuvos muzikos verslo asociacija, projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė.

Festivalio koncertai penktadienį ir šeštadienį vyks „Loftas Fest” teritorijoje, „Red Cat” bei „Open Air” scenose. Įėjimas – nemokamas, galimybių pasas – būtinas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.