Muzika

2021.07.09 15:29

Užsienio žvaigždės – vėl Lietuvoje: džiazo virtuozas Richardas Bona sulaukė anšlago Trakų pilyje

Ramūnas Zilnys, LRT.lt2021.07.09 15:29

Po karantino pertraukos Lietuvos koncertų erdvės vėl sulaukia garsių muzikantų iš užsienio. Ketvirtadienio vakarą pilname Trakų pilies kieme koncertą surengė garsus džiazo bosistas ir vokalistas Richardas Bona.

Pandemijai dar prieš pusantrų metų sustabdžius didelius tarptautinius koncertų turus, garsių užsienio muzikantų pasirodymai Lietuvoje tapo retenybe.

Tiesa, pastaraisiais mėnesiais koncertinis gyvenimas Europoje kiek „laisvėja“ – vis daugiau šalių pradeda leisti vykti renginiams po atviru dangumi, kelionių sąlygos irgi darosi kiek paprastesnės.

Tuo pasinaudojęs festivalis „Kaunas Jazz“ į Lietuvą pasikvietė R. Boną – iš Kamerūno kilusį, pastaraisiais metais JAV ir Ispanijoje gyvenantį muzikantą, kuris džiazo scenoje gerai žinomas daugiau nei du dešimtmečius.

Pirmą sykį į šį festivalį jis atvyko dar 2002-aisiais, po to ne sykį grįžo, tačiau dar niekada nebuvo surengęs koncerto Trakuose. Taip pat ir Palangoje – šio miesto koncertų salėje R. Bona gros penktadienio vakarą.

Lietuvoje R. Bona pasirodo su dviem žinomais muzikantais, kilusiais iš Kubos.

Alfredo Rodriguezas – pianistas ir kompozitorius, jau 15 metų žavintis džiazo specialistus savo virtuozišku grojimo stiliumi. Būdamas vos 18-os, Alfredo jau buvo minimas kritikų apklausose kaip vienas perspektyviausių džiazo talentų. Sulaukęs 21-erių, koncertavo prestižiniame „Montreux“ džiazo festivalyje Šveicarijoje, kuriame į jį dėmesį atkreipė ir legendinis muzikos prodiuseris Quincy Jonesas, tapęs jo mokytoju ir patarėju.

Būgnininkas Ludwigas Afonso taip pat turi puikią reputaciją – jis jau grojęs su tokiomis džiazo superžvaigždėmis kaip Joshua Redmanas ir „Spyro Gyra“.

Pats R. Bona melomanams yra puikiai žinomas. Kamerūne gimęs atlikėjas vadinamas džiazo vunderkindu – nuo penkerių grojo nedidelio miestelio bažnyčioje, pats gaminosi muzikos instrumentus, o būdamas vos trylikos subūrė savo pirmąją džiazo grupę.

Sulaukęs 22-ejų, talentingas muzikantas emigravo į Vokietiją, vėliau – į Prancūziją, o 1995-aisiais persikraustė į Niujorką, kur jo žvaigždė sužibo visu ryškumu.

Joe Zawinulas, Bobby McFerrinas, Mike'as Sternas, George'as Bensonas, Chaka Khan, Quincy Jonesas, Patas Metheny – visos šios legendinės muzikos pasaulio asmenybės, užburtos Richardo talento, kvietė jį groti kartu savo įrašuose ir koncertuose.

Tačiau R. Bona neliko antrame plane ir jau 1999-aisiais išleido melomanų liaupsių sulaukusį debiutinį albumą „Scenes From My Life“, kuriame virtuoziškai atliekamą muziką supynė su tekstais gimtąja kalba.

Įsimenančios melodijos, jausmingas balsas, artistiškumas scenoje ir virtuoziškas instrumento valdymas R. Boną išgarsino visame pasaulyje. Už 2005 metų albumą „Tiki“ muzikantas buvo nominuotas „Grammy“ apdovanojimui, puikaus kritikų įvertinimo sulaukė ir kiti jo albumai - „Reverie“, „Munia“, „The Ten Shades Of Blues“.

Išgarsėjęs muzikantas tapo Niujorko universiteto džiazo profesoriumi, o prieš septynerius metus šiame mieste atidarė ir savo džiazo klubą „Bonafide“.

Daugelyje prestižinių pasaulio džiazo festivalių laukiamas muzikantas garsėja ir aštriais, humoristiniais, ironiškais komentarais internete – pavyzdžiui, ketvirtadienio vakarą prieš Europos futbolo čempionatą pusfinalyje jis karštai linkėjo nesėkmės Anglijos rinktinei, mat britai išstojo iš Europos Sąjungos.

Į Lietuvą jis atvyko su nuotykiais – turėjo atskristi dar antradienį, tačiau praleido skrydį ir Vilniaus oro uoste su festivalio rengėjais sveikinosi tik vėlyvą trečiadienio vakarą.

Tačiau nuotaikos tai niekam nesugadino – o pagrindinė vakaro žvaigždė ypač nudžiugo, kai pamatė Trakų pilį, ir pripažino, kad tokiose vaizdingose vietose groti progų pasitaiko ne kasdien.

Tarp lyrikos ir pietietiško karščio balansuojanti R. Bonos ir A. Rodriguezo muzika ketvirtadienį nepaliko abejingų – kad šie muzikantai buvo laukiami, liudijo ir tai, jog koncerto dienos rytą buvo parduoti paskutiniai bilietai į renginį.

Šįkart muzikantų pasirinkta grupės sudėtis lėmė, jog muzika skambėjo gana „nuogai“ – trys instrumentai išgrynino koncerto viziją, sutelkiant dėmesį į melodijas ir ilgesio kupiną R. Bonos balsą.

Muzika, beje, kiek skiriasi nuo tos, kurią šis muzikantas Lietuvoje grodavo prieš du dešimtmečius.

Šįkart joje - daugiau kubietiškų ritmų, nuotaika kartais primindavo tą, kuri vyrauja Karibų jūros pakrantės baruose. Tokia, kokią girdint nelengva ramiai išsėdėti vietoje.

Tiesa, R. Bona prisiminė ir savo senąją kūrybą - klausytojai išgirdo vieną gražiausių jo parašytų baladžių „Eyala“.

Pasibaigus koncertui, žiūrovai net du sykius iškvietė muzikantus bisui - tai jau tampa R. Bonos viešnagių tradicija.

Nesutrikdė ir klaida, iš kuriuos scenoje juokėsi pats muzikantas. Likus porai valandų iki koncerto, jis internete patalpino pilies kiemo nuotrauką, pasidžiaugė, kad visi bilietai išpirkti, ir užrašė, kad yra Kaune.

„Ne, čia vis dėlto Trakai. Trakai. Dabar jau visam laikui prisiminsiu“, - save pliekė R. Bona.

Penktadienio vakarą šią programą R. Bona su bendražygiais pristatys Palangoje, o tada vėl trauks į Vakarus – savaitgalį jo laukia pasirodymas prestižiniame „North Sea“ džiazo festivalyje Nyderlanduose.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt