Muzika

2021.05.17 11:21

7 „Eurovizijos“ dešimtmečiai: žalios spalvos prakeiksmas ir nelaimingiausias numeris finale

Audra Avižiūtė, LRT.lt2021.05.17 11:21

1955-aisiais Monake, susitikus Europos transliuotojų sąjungos atstovams, generalinis Šveicarijos televizijos komiteto pirmininkas Marcelis Bezenconas pasiūlė surengti tarptautinį dainų konkursą, kurį vienu metu transliuotų visose dalyvaujančiose šalyse. Konkursas buvo grindžiamas San Remo muzikos festivalio pavyzdžiu ir tuo metu laikytas technologiniu eksperimentu.

Organizatoriai užtruko maždaug metus ir jau 1956-ųjų gegužės 24-ąją Lugane, Šveicarijoje, įvyko pirmasis „Eurovizijos“ konkursas. Jame dalyvavo septynios šalys, pristačiusios po porą dainų. Šie metai – vieninteliai, kai vienai šaliai atstovavo daugiau nei viena daina. Pergalę šventė šeimininkai šveicarai su daina „Refrain“.

Dalyviai – ne tik iš Europos

Nors konkurso pavadinimas, atrodo, apribotų dalyvių skaičių, tinkamumas dalyvauti „Eurovizijos“ konkurse nėra nustatomas pagal geografinę vietą. Nereikia būti ir Europos Sąjungos nare. Dar 1973-aisiais savo kūrinį pristatė Izraelis, vėliau Kipras, Armėnija, Marokas, Australija, Turkija, Kazachstanas norą buvo išreiškusi ir Libija. Iš viso bent vieną kartą „Eurovizijoje“ yra dalyvavusi 51-a šalis.

„Eurovizijos“ ištakos ir prietarai: kodėl atlikėjams nerekomenduojama rengtis žaliai ir kodėl antras pasirodymo numeris – vienas nenorimiausių

Nors ne vienas atlikėjas bandė atrasti kūrinio-laimėtojo formulę, vis dėlto atspėti, kam kiekvienais metais pasiseks, nelengva. Dainuojama apie meilę, visuomenės ydas, šalies istoriją, stereotipus, buvimą savimi, muzikos galią ar, pavyzdžiui, mobiliuosius telefonus.

Lietuva šiame konkurse pirmą kartą pasirodė 1994-aisiais. Tuomet su „Lopšine mylimai“ didžiojoje scenoje melomanų širdis bandė užkariauti Ovidijus Vyšniauskas. Su pertraukomis savo atstovus siuntėme 21 kartą, kol kas geriausiai pasirodyti pavyko 2006-aisiais, kuomet Atėnuose „LT United“ visai Europai sudainavo „We are the winners“.

Populiariausi – švedai „ABBA“

Kai kuriems pergalė konkurse ar dalyvavimas jame vėliau atnešė ir tarptautinę šlovę. Bene ryškiausi pavyzdžiai – švedų grupė ABBA ar kanadietė Celine Dion, atstovavusi Šveicarijai. Konkursą nugalėti daugiausia kartų pavyko Airijai.

2005-ųjų spalį, minint „Eurovizijos“ 50-metį, surengtas koncertas „Congratulations“ („Sveikinimai“). Jame, kaip ir įprastoje „Eurovizijoje“, žiūrovai rinko labiausiai jiems patikusią praėjusiame penkiasdešimtmetyje konkurse skambėjusią dainą. Skaičiuojama, kad savo nuomonę išreiškė pustrečio milijono žmonių, o mėgstamiausiu kūriniu tituluota ABBA „Waterloo“, pergalę pelniusi 1974 m.

Po jos rikiavosi Domenico Mudugno iš italijos su „Nel blu dipinto di blu“, kitaip dar vadinamos „Volare“, airis Johny Logan ir daina „Hold me now“, graikė Helena Paparizou su „My number one“ bei „Brotherhoof of man“ iš Jungtinės Karalystės su kūriniu „Save your kisses for me“. Beje, „Volare“ vėliau pripažinta ir labiausiai perdainuotu kūriniu „Eurovizijos“ istorijoje.

Keturi laimėtojai

1969-aisiais „Euroviziją“ pavyko laimėti net 4 šalims, visoms surinkus vienodą balų skaičių. Taisyklėse ši situacija aptarta nebuvo, tad Prancūzija, Nyderlandai, Ispanija ir Jungtinė Karalystė pergale turėjo pasidalyti. Tai – vienintelis kartas „Eurovizijos“ istorijoje, kuomet nugalėtoju pripažinta daugiau nei viena šalis, po šių metų rengėjai pakeitė konkurso taisykles.

Panaši situacija pasikartojo ir dar kartą, 1991-aisiais, kai po vienodą balų skaičių surinko Prancūzija ir Švedija. Po balsų peržiūrėjimo procedūros, kuomet skaičiuota, kuri šalis pelnė daugiau maksimalių balų, pergalės šūkius vis dėlto skandavo švedė Carola.

Žalia spalva – nesėkminga

Egzistuoja ir keli prietarai. Pavyzdžiui, „Eurovizijos“ gerbėjai bei apžvalgininkai pastebi, kad nė karto šalis, pasirodžiusi finale antruoju numeriu, nėra laimėjusi šio konkurso. Pirmoji šio prietaro „auka“ – 1958-ųjų „Eurovizijos“ Nyderlandų atstovė Corry Brokken. Maža to, 9 kartus šiuo numeriu pasirodžiusi šalis liko paskutinėje vietoje su nuliu taškų, todėl šis pasirodymo skaičius „Eurovizijoje“ laikomas nelaimingu.

Nesėkmę, tikima, konkurse atneša ir žalia spalva – sakoma, kad jei atlikėjas pasirodyme ją panaudoja apšvietimui ar, pavyzdžiui, drabužiams, jis ne tik nesurenka daug taškų, bet, pastebėta, dažnai pelno ir Barbaros Dex apdovanojimą. Šis įteikiamas blogiausiai apsirengusiems atlikėjams ir pavadintas Belgijos atstovės 1993-aisiais vardu. Jį prieš 7 metus pelnė ir Lietuvos atstovė Vilija Matačiūnaitė.

Ne visi sugrįžta dalyvauti

2020-aisiais dėl COVID-19 pandemijos „Euroviziją“ teko atšaukti pirmą kartą, po pertraukos į konkursą turėjo grįžti Bulgarija bei Ukraina. Daugiau nei pusei praėjusių metų nugalėtojų kelialapius pavyko pelnyti ir šiemet, tačiau buvo šalių, kurios dalyvauti vis dėlto atsisakė ar buvo diskvalifikuotos. Tai – Andora, Juodkalnija, Baltarusija, Armėnija, Bosnija ir Hercegovina, Liuksemburgas, Monakas, Marokas, Slovakija, Turkija, Kazachstanas, Kosovas, Lichtenšteinas, Vengrija. Su 39-iomis šalimis dalyvėmis tai – mažiausiai pasirodymų turėsianti „Eurovizija“ nuo 2014 m.

Ir nors konkursas per dešimtmečius keitėsi, kasmet išlieka viena – lažybų kompanijos, apžvalgininkai bei konkurso gerbėjai vis bando atspėti, kam gi Eurovizijoje šiais metais pasiseks geriausiai. Tarp lyderių šiais metais minimos Prancūzija, Malta, Italija, Šveicarija, geri rezultatai taip pat prognozuojami Islandijai, Bulgarijai, Kiprui ir Lietuvai.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.