Šeštadienį pranešta, kad mirė JAV dainininkas ir dainų autorius, vienas iš roko ir rokenrolo muzikos pradininkų Little Richardas.
Little Richardas, kurio tikrasis vardas buvo Richardas Pennimanas, keletą metų buvo blogos sveikatos. Jis kentė klubo skausmus, atlikėją buvo ištikęs insultas bei infarktas, rašo „The Guardian“. Dainininkui ir pianistui buvo 87-eri.
Atlikėjo sūnus Danny Pennimanas žurnalui „Rolling Stone“ patvirtino pionieriaus mirtį, tačiau kol kas mirties priežastis nėra žinoma.
Socialinio tinklapio „Instagram“ paskyroje buvęs Little Richardo grupės narys Kelvinas Holly rašo: „Ilsėkis ramybėje, Richardai. Tavo netektis labai skaudi. Mano mintys ir maldos keliauja visiems grupės nariams ir jos fanams visame pasaulyje. Richardas buvo tikras karalius!“
Savo savitu balsu, pereinančiu į šaižų falcetą, ir negailestingai pliekiamomis pianino trelėmis Little Richardas pakerėdavo minias ir suteikė įkvėpimo daugeliui kitų atlikėjų, įskaitant „The Beatles“. Jis transformavo bliuzą į naujo stiliaus rokenrolą – kartu su Fatsu Domino ir Chucku Berry.
Jo 1955 metų daina „Tutti Frutti“, net kai jos sekso potekstės buvo prislopintos per radiją transliuotoje versijoje, tapo savotiška pirmąja salve, žymėjusia rokenrolo atėjimą į Amerikos gyvenimą.
Tuo metu, kai jo amžininkai stengėsi išlaikyti senamadišką orių muzikantų įvaizdį, Little Richardas stulbino po Antrojo pasaulinio karo atsigavusią Ameriką savo ekstravagantiškais spalvingais marškiniais, stiklo karoliukais išsiuvinėtais švarkais, plonyte ūsų juostele ir 15 cm aukščio Pompadur stiliaus šukuosena.
Nuo pat vaikystės šoumeno talentą demonstravęs muzikantas galėdavo skambinti pianinu, užkėlęs vieną koją virš klavišų, o per vieną legendinį koncertą Didžiojoje Britanijoje scenoje taip tikroviškai apsimetė negyvu, jog organizatoriai iškvietė gydytoją, tačiau Little Richardas „prisikėlė“ apstulbusių žiūrovų akivaizdoje.
Little Richardo elgesys per gastroles tapo dekadentiško rokenrolo muzikantų gyvenimo simboliu. Gerokai anksčiau, nei 7-o dešimtmečio atlikėjų audringi vakarėliai tapo įprastu dalyku, Little Richardas su malonumu pasakodavo apie orgijas, naktimis vykdavusias viešbučių apartamentuose, kur jis neretai duodavo valią savo biseksualiai aistrai arba stebėdavo kitus.
Tačiau Little Richardas buvo viena permainingiausių rokenrolo asmenybių ir niekada netapo aiškiu afroamerikiečių arba gėjų bendrijų simboliu.
Vienu metu jis atvirai – vertinant tų laikų standartais – kalbėdavo apie savo potraukį vyrams, bet vėliau pasinėrė į krikčionybę ir išsižadėjo savo homoseksualumo, vadindamas jį laikinu pasirinkimu.
Nors Little Richardas buvo vienas pirmųjų afroamerikiečių, įveikusių rasinę atskirtį, jaunesnės kartos juodaodės disko žvaigždės menkai tesidomėjo artistu, laikytu neatsiejamu nuo populiariosios baltųjų muzikos.
Šeštadienį paskelbus apie šio rokenrolo karaliaus mirtį greitai pasipylė pramogų pasaulio veikėjų pagarbos pareiškimai. Vienas iš grupės „Chic“ įkūrėjų Nile'as Rodgersas pareiškė apgailestaujantis dėl „tikro milžino netekties“.
