Muzika

2019.12.05 16:16

Koncertų turą Rusijoje surengusi grupė „Subtilu-Z“: buvo daug įspūdingų ir stebinančių dalykų

LRT.lt2019.12.05 16:16

Šešiolika dienų, trylika skirtinguose Rusijos miestuose surengtų koncertų, daugiau nei penki tūkstančiai klausytojų, per dešimt tūkstančių nukeliautų kilometrų.

Tokie įspūdingi ką tik pasibaigusio charizmatiškojo „Subtilu-Z“ ketvertuko koncertinio turo Rusijoje skaičiai.

Nacionaliniu instrumentu – birbyne – bei savitu muzikiniu braižu išsiskiriančiai ir didžiulį ištikimų klausytojų būrį Lietuvoje turinčiai grupei besibaigiantys metai buvo itin produktyvūs. Naujas albumas, „Auksinio disko“ prizas, dalyvavimas muzikiniame projekte „Kvartet 4x4“, transliuotame per milijoninę auditoriją turintį „Rossija Kultura“ kanalą, ir šiuos metus vainikavusios sėkmingos gastrolės didžiosiose Rusijos miestų koncertų salėse.

Dar šiltais įspūdžiais iš šios kol kas pačios didžiausios kolektyvo koncertinės kelionės dalinasi „Subtilu-Z“ nariai Povilas Velikis ir Laurynas Vaitkus.

– Trylikos koncertų turas Rusijoje – nemenkas iššūkis tokios mažos šalies atlikėjams. Ir toli gražu ne kiekvienas gali pasigirti tokiais skaičiais. Koncertavote Maskvos, Jekaterinburgo, Jaroslavlio, Belgorodo, Riazanės ir kitų. miestų salėse. Kaip kilo mintis surengti turą ir kaip sekėsi jį organizuoti?

Laurynas Vaitkus: šis koncertinis turas – daugelio metų atkaklaus darbo vaisius. Ir anksčiau esame koncertavę Rusijoje, visai neseniai dalyvavome TV projekte „Kvartet 4x4“, esame pelnę prizines vietas keliuose reikšminguose konkursuose, iš kurių reikšmingiausias buvo „Nacionalinė kolekcija“. Po jo jau anksčiau mus pastebėjusi prodiuserė ir ryžosi imtis šios koncertinės kelionės ir pasirodymų filharmonijose bei kitose prestižinėse Rusijos salėse organizavimo.

– Kokią programą išgirdo jūsų koncertinio turo auditorija ir kas jai patiko labiausiai?

Laurynas Vaitkus: didžioji programos dalis buvo lietuviška – kūriniai iš naujausio albumo „Play Life“ bei mūsų pačių kompozicijos.

Mums buvo labai svarbu lietuvišką muziką kaip dalį mūsų šalies identiteto pristatyti toje neaprėpiamoje šalyje. Publika visur sutiko šiltai. Manau, didžiausią įspūdį klausytojams darė ne konkretūs kūriniai, bet nematytas instrumentas birbynė ir jos derinys su dviem akordeonais bei mušamaisiais, taip pat koncertų atmosfera.

Povilas Velikis: Paprastai atlikėjus iš kitų šalių publika priima kiek labiau atsipalaidavusi. O tas atsipalaidavimas pasitarnauja ir atlikėjams, ir viso koncerto nuotaikai. Išmokėme trylikos miestų publiką lietuviškai pasisveikinti ir pasakyti „ačiū“. Labai geras jausmas į pasaulį nešti savo kalbą ir kultūrą.

– Kaip atrodydavo jūsų dienotvarkė turo metu ir su kokiais sunkumais teko susidurti keliaujant?

Povilas Velikis: Prieš išvykstant į kelionę nesitikėjome, kad viskas eisis taip sklandžiai. Pagrindinis iššūkis buvo didžiulis tempas ir nemenki atstumai, kuriuos tekdavo įveikti traukiniais, automobiliais, lėktuvais, autobusais. Ilgainiui patekome į būseną, kai miestai, žmonės, koncertų salės ir kylančios smulkios problemos tarsi bėga pro šalį ir kūnas, regis, tau nebepriklauso. Kojos pačios nuneša iki koncerto vietos, ir staiga vėl kupinas energijos stovi scenoje, nuovargio lyg nebūta. Po koncerto – ta pati rutina: autografai, bendravimas su publika ir kelionė į kito koncerto miestą.

Laurynas Vaitkus: Didžiausias iššūkis teko mus lydėjusiam garso režisieriui Žilvinui Baronui, nes jam teko prisitaikyti prie ne visada idealių techninių ir akustinių sąlygų. Puikus Žilvino darbas nepaisant riboto pasirengimui skirto laiko leido mums gerai jaustis scenoje. Galėjome visiškai koncentruotis į muziką, kas atlikėjui be galo svarbu.

– Kas labiausiai įsiminė šioje kelionėje? Galbūt buvo ypatingų, jaudinančių akimirkų?

Laurynas Vaitkus: Šalis viena, tačiau miestai labai skirtingi. Buvo daug įspūdingų ir stebinančių dalykų. Nuo mums, mažos šalies gyventojams, sunkiai suvokiamų atstumų – važiuoji ir matai, kad artimiausia degalinė ar kavinė, kur galėtum stabtelėti, yra už trijų šimtų kilometrų – iki oro sąlygų ar neįprastų kelio ženklų, įspėjančių apie meškas. Ypatinga akimirka buvo, kai mūsų Dmitrijui Jekaterinburge koncerto metu šeši šimtai žmonių dainavo „Su gimimo diena“.

Povilas Velikis: Šios dienos buvo vienos įspūdingiausių mano gyvenime, jos leido pažinti kitą šalį, žmones ir save. Smagu, kad užteko jėgų visą šį maratoną atlaikyti. Jų sėmėmės iš muzikos, publikos ir vienas kito.

– Šie metai jums buvo intensyvūs ir produktyvūs. Kaip juos apibendrintumėte ir kokie ateities planai?

Povilas Velikis: Metai buvo kupini naujų koncertinių trajektorijų ir naujų patirčių – pirmą kartą koncertavome Ukrainoje ir Kinijoje, dalyvavome televiziniame projekte, išleidome ilgai brandintą albumą, buvome apdovanoti „Auksinio disko“ prizu. Labai tikimės, kad kūrybiniai sumanymai augs ir plėsis, o nuotykiai tęsis. Visai netrukus su pasiilgta Lietuvos publika susitiksime Naujametiniuose koncertuose „White Piano Hall“ salėje.

Taip pat skaitykite