Muzika

2019.11.22 22:30

Chrisas de Burghas surengė koncertą Kaune: nostalgijos dvelksmas ir strėlės britų premjerui

Ramūnas Zilnys, LRT.lt2019.11.22 22:30

„Kiek daug čia moterų raudonomis suknelėmis“, – penktadienio vakarą Kaune juokėsi airių dainininkas Chrisas de Burghas.

71-erių atlikėjas, skaičiuojantis penktą savo karjeros dešimtmetį, pirmą sykį atvyko į Kauną – „Žalgirio“ arenoje surengė turo per Europą, kuriame groja dainas iš dviejų savo albumų, pasirodymą.

Prieš kelias savaites toks koncertas vyko garsiojoje Londono salėje „Royal Albert Hall“. Įžengęs į aštuntą dešimtį, dainininkas ir gitaristas vis dar turi būrius gerbėjų.

„Sailing Away“, „Missing You“, „High On Emotion“ ir kitų žinomų dainų atlikėjas labiausiai išgarsėjo devintajame dešimtmetyje, kai romantiški jo hitai užkariavo radijo eterį ir skambėjo visoje Europoje.

Kritikai tada raukė nosį, kad ryškiausios Chriso dainos – romantiškos ir saldžios kaip sirupas, tačiau tai netrukdė jam parduoti dešimtis milijonų įrašų ir į savo gerbėjų armiją įrašyti princesę Dianą.

Lietuvoje Ch. de Burghas pirmą sykį apsilankė prieš dvidešimt metų – tąkart koncertavo Vingio parke ir kvietė moteris į koncertą ateiti, įsisegus raudoną gėlės žiedą.

Populiariausiu jo hitu išlieka „The Lady In Red“ – daina, kurią Chrisas parašė savo žmonai Diane, su kuria kartu yra jau daugiau nei keturis dešimtmečius.

Romantiška daina apie moterį raudona suknele tapo jo vizitine kortele, nustelbdama kitus, kartais kur kas įdomesnius kūrinius. Tačiau hitas yra hitas – ir šiandien į daugelį jo koncertų besirengiančios gerbėjos pasirenka raudonus drabužius.

Trečią sykį į Lietuvą, bet pirmąsyk į Kauną atvykęs Ch. de Burghas jau koncerto pradžioje sveikinosi lietuviškai ir pabrėžė, kad šiame mieste anksčiau nėra viešėjęs.

Nuotaikos, regis, jam nesugadino ir tai, kad į koncertą žiūrovai susirinko gana negausiai – arenos erdvę teko mažinti, salėje buvo apie pusantro – du tūkstančius klausytojų.

Jiems airis atliko kiek neįprastą programą. Dauguma jo kartos žvaigždžių tiesiog groja garsiausius savo hitus, tačiau Chrisas šįkart paruošė konceptualų koncertą.

„Esu parašęs 300 dainų ir įrašęs 25 albumus. Tad šįsyk norėjau padaryti šį tą išskirtinio.

Tad paėmėme du albumus, kuriuos mėgstu. Vienas jų – „Moonfleet & Other Stories“. Tai albumas, paremtas knyga „Moonfleet”, brito parašyta devynioliktojo amžiaus pabaigoje (sėkmingiausias XIX-ojo amžiaus britų rašytojo ir verslininko J. Meade'o Falknerio kūrinys – Red.).

Tai fantastikos kūrinys apie dvasias, paslėptus lobius, Juodabarzdžio šmėklą, taip pat ir meilę. Labai populiari knyga Didžiojoje Britanijoje, vaikystėje aš ją skaičiau daug kartų. Ir galiausiai pagalvojau – o kodėl jos nepaversti muzikos albumu. Taip gimė 55 minutės muzikos.

Antroji koncerto dalis skirta mano populiariausiam albumui „Into The Light“. Jame skambėjo tokios dainos kaip „Say Goodbye To It All“, „The Lady In Red“, „Fatal Hesitation“. Ir, žinoma, koncerto pabaigoje pagrosime populiariausius mano kūrinius – „Don‘t Pay The Ferryman“, „High On Emotion“, – prieš koncertą LRT.lt pasakojo Chrisas.

Tai – gana rizikingas sprendimas, nes albumas „Moonfleet & Other Stories” Lietuvoje nebuvo itin populiarus. Todėl tikėtina, kad mažiau į Chriso kūrybą įsigilinę klausytojai visą pirmąją koncerto dalį klausėsi jiems mažai žinomų, o gal ir išvis negirdėtų dainų.

Jas iliustruoti padėjo daug mažų ekranų scenoje, kuriose buvo rodoma žvakės liepsna, jūros bangos ir kitos prie dainų priderintos vaizdo projekcijos, o pats Chrisas scenoje trypė airiškus šokius – atspindėdamas muziką, kurioje netrūko jo šalies folkloro motyvų.

Žiūrovai gal ir buvo kiek nustebę, bet nesiskirstė ir plojo. Vis dėlto jie akivaizdžiai atkuto po pertraukos, kai pasigirdo geriau žinomos dainos, viduramžius primenančius marškinius dainininkas pakeitė į striukę, o scenos apšvietimas pradėjo priminti 1986-ųjų diskoteką.

„The Ballroom Of Romance“, „Borderline“, „Fatal Hesitation“ – žinomi devintojo dešimtmečio kūriniai panardino į nostalgiją, o Chrisas, nors jo balsas ir atrodė praradęs dalį ankstesnės jėgos, žiūrovus linksmino ir istorijomis.

Pavyzdžiui, apie tai, kaip kartą paauglystėje, norėdamas padaryti įspūdį merginoms, netyčia kelnes sulaistė „Guinness“ alumi.

„Visada turėjau daug testosterono. Turiu ir dabar“, – su žiūrovėmis koketuoti bandė veteranas.

Kai kurie pokštai buvo kur kas piktesni. Ch. de Burghas į šuns dienas dėjo britų premjerą Borisą Johnsoną.

„Kai jis išvyks kur nors dviem savaitėms, į jo namus nusiųsiu popieriuje suvyniotą žuvį. Kad jis po dviejų savaičių grįžtų ir susigriebtų už nosies – fui, kaip smirdi. Jis to nusipelno, ir dar daugiau“, - kalbėjo dainininkas, paraginęs žiūrovus ploti.

Daugiausiai džiaugsmo, panašu, po dviejų koncerto valandų žiūrovams sukėlė pabaiga – dainos „The Lady In Red“ (kurią Chrisas atliko, vaikščiodamas tarp žiūrovų), „Missing You“, „Don`t Pay The Ferryman“.

Skambant paskutinėms dainoms, lietuviai pamiršo santūrumą - pakilę nuo kėdžių, susispietė prie scenos, šoko pagal gerai žinomas dainas, kai kurie darėsi asmenukes su fone grojančiu dainininku.

Beveik trijų valandų koncertas – gerokai ilgiau, nei groja Chriso bendraamžiai, bet neapleido mintis, jog didžiajai daliai žiūrovų būtų labiau patikęs trumpesnis pasirodymas, užtat su visais garsiausiais hitais.

Kaip bebūtų, Ch. de Burghas jau gali sau leisti elgtis, kaip tik nori.

„Niekada nedainavau dėl pinigų. Prisimenu, ką sakė seras Edmundas Hillary, pirmasis žmogus, įkopęs į Everestą. Kai jo paklausė, kodėl taip padarė, jis pasakė – nes Everestas yra.

Mums visiems gyvenime duota galimybė kažką daryti. Kitaip nei tokio amžiaus sportininkai, aš vis dar galiu dirbti savo darbą – dainuoti ir koncertuoti. Svarbiausia – visame pasaulyje vis dar turiu gerbėjų, kurie nori girdėti, ką aš dainuoju. Tai esminės priežastys, dėl kurių vis dar koncertuoju – gera sveikata, nusiteikimas ir tai, kad žmonės klausosi“, – sakė dainininkas, užsiminęs, kad į Lietuvą mielai sugrįžtų ir dar sykį.

Taip pat skaitykite