Muzika

2019.11.20 19:53

LRT.lt interviu. Chrisas de Burghas – apie didžiausią hitą, namus, gražuolę dukrą ir būsimą koncertą Kaune

Ramūnas Zilnys, LRT.lt2019.11.20 19:53

Romantikas, įsimenančių popdainų kūrėjas, daugiau nei 40 metų gerbėjus savo balsu džiuginantis airis Chrisas de Burghas – atlikėjas, puikiai žinomas vyresnei kartai.

Hitų „The Lady In Red“, „Sailing Away“, „Missing You“ ir daugybės kitų populiarių dainų autorius ir šiais laikais lieka ištikimas sau – kuria melodingą muziką ir keliauja per pasaulį, kasmet surengdamas dešimtis koncertų.

Lietuvoje jis jau koncertavo du sykius – pirmąkart viešėjo prieš dvidešimt metų. Šį penktadienį Chrisas dainuos Kauno „Žalgirio“ arenoje – į mūsų šalį sugrįš po 11 metų pertraukos.

Dainininkas yra išleidęs per dvidešimt albumų, kurie parduoti daugiau nei 40 milijonų egzempliorių tiražu. Išsirinkti dainas, kurias atlieka koncertuose, nėra lengva, juolab kad dalį pasirodymo visada sudaro publikos mėgstamiausi kūriniai. Tačiau šįkart dainininkas pasirinko ypatingą koncerto formulę.

Nors yra sukūręs daugybę dainų, Chrisas pripažįsta – jo vizitine kortele tapo ir išlieka prieš 33 metus išleista “The Lady In Red“. Romantišką kūrinį įkvėpė dainininko žmona Diane – jis pats pasakoja, jog ši daina ir švelniai pašiepia vyrus, kurie neprisimena pirmojo pasimatymo su savo mylima moterimi. Pasakojama, kad princesę Dianą ši daina sujaudino taip, jog pirmąsyk išgirdusi ji apsiverkė.

Tai ne vienintelė spalvinga istorija apie šį atlikėją. Jis gimė diplomato šeimoje Argentinoje, dar vaikystėje su tėvais išmaišė pusę pasaulio, išgarsėjęs pradėjo kolekcionuoti prabangų vyną, o praėjusiame dešimtmetyje daug ką apstulbino, pradėjęs tikinti, kad jo rankos turi gydomųjų galių.

Be to, atlikėjas gana jautriai reaguoja į kritiką ir kartais jo muziką sudirbusiems žurnalistams nusiunčia ranka rašytus laiškus.

Kita vertus, jo populiarumo niekas neginčija. Spalį Chrisui de Burghui sukako 71-eri, tačiau į pensiją jis nesiruošia. Dainininkas toliau kuria dainas, keliauja po pasaulį, yra kupinas planų ir sako, kad amžius – tai tik skaičius, o koncertuoti jis veržiasi tikrai ne dėl pinigų.

Kai kas Chriso gyvenime vis dėlto keičiasi. Šįmet dainininkas paskelbė parduodantis prabangius savo namus – netoli Dublino esantį dvarą, kuriame gyveno daugiau nei du dešimtmečius. 12 miegamųjų, teniso kortai, įrašų studija, baseinas – už visa tai dainininkas tikisi gauti kiek daugiau nei dvylika milijonų eurų.

Dainininko dukra, beje, irgi yra įžymybė. Rosanne Davison 2003-aisiais buvo išrinkta Mis pasaulis. Nuo to laiko ji dažnai rodosi televizijoje, filmuojasi kine, dirba modeliu. Ir, džiaugiasi Chrisas, klauso tėvo patarimų, duotų, kai ji išgarsėjo.

Pramogų pasaulyje nedažnai rasi istoriją, kai garsenybių santuokos atlaiko visus išbandymus ir išlieka tvirtos kelis dešimtmečius. Chriso istorija – būtent tokia. Savo žmoną Diane jis vedęs jau 42 metus. Pora užaugino tris vaikus. Prieš 25 metus Chrisas buvo įsivėlęs į romaną su vaikų aukle, tačiau atgailavo, atsiprašė žmonos ir pora toliau laimingai gyvena kartu.

Artėjant koncertui, dainininkas davė išskirtinį interviu portalui LRT.lt. Su dainininku susitikome Estijos mieste Hapsalu, kur jis surengė hitų prikimštą pasirodymą muzikos festivalyje ir įrodė - parako dar turi per akis.

– Lietuvoje lankysitės trečiąjį kartą. Ką prisimenate apie savo ankstesnes keliones?

– Esu geras turistas, tad jei turiu galimybę atvykti į tokias vietas kaip Estija ar Lietuva, visada stengiuosi pasivaikščioti, apsidairyti, kad grįžus nebūtų taip, jog žmonės manęs klaus apie aplankytą vietą, o aš tik galėsiu atsakyti, kad ten gražu.

Studijavau istoriją, todėl man labai įdomu sužinoti daugiau apie miestus, kuriuose lankausi. Lietuvos istorija įdomi, ypač tai, kas dedasi per pastaruosius porą dešimtmečių.

Pamenu, kai pirmą sykį viešėjau jūsų šalyje. Sėdėjome lauke su mano grupės muzikantais, gurkšnojome alų, buvome ką tik atvykę ir negalėjome atsistebėti lieknais jaunais žmonėmis, kokie sveiki ir sportiški jie visi atrodė.

Galbūt dėl to, kad dar neturėjote populiarių greito maisto restoranų, kurie viską pakeičia. Įdomi vieta, man labai patiko.

Kiek žinau, koncertuosiu Kaune, labai to laukiu, nes tai – „art deco“ stiliaus miestas, o man labai patinka šis architektūros stilius. Be to, 2022-aisiais Kaunas bus Europos kultūros sostinė, tad pamatyti jį dar įdomiau. Ką gali žinoti, gal dar galėsiu į jį sugrįžti ta proga.

– Šių metų jūsų koncertų turas turi kiek neįprastą idėją, ar ne?

– Taip, aš esu parašęs 300 dainų ir įrašęs 25 albumus. Tad šįsyk norėjau padaryti šį tą išskirtinio.

Tad paėmėme du albumus, kuriuos mėgstu. Vienas jų – „Moonfleet & Other Stories“. Tai albumas, paremtas knyga „Moonfleet“, brito parašyta devynioliktojo amžiaus pabaigoje (sėkmingiausias XIX-ojo amžiaus britų rašytojo ir verslininko J. Meade'o Falknerio kūrinys – Red.).

Tai fantastikos kūrinys apie dvasias, paslėptus lobius, Juodabarzdžio šmėklą, taip pat ir meilę. Labai populiari knyga Didžiojoje Britanijoje, vaikystėje aš ją skaičiau daug kartų. Ir galiausiai pagalvojau – o kodėl jos nepaversti muzikos albumu. Taip gimė 55 minutės muzikos.

Antroji koncerto dalis skirta mano populiariausiam albumui „Into The Light“. Jame skambėjo tokios dainos kaip „Say Goodbye To It All“, „The Lady In Red“, „Fatal Hesitation“. Ir, žinoma, koncerto pabaigoje pagrosime populiariausius mano kūrinius – „Don‘t Pay The Ferryman“, „High On Emotion“. Tad tai gana neįprastas pasirodymas, labai jo laukiu.

Iki koncerto Kaune jau būsime surengę trisdešimt – keturiasdešimt tokių pasirodymų. Tikiuosi, iki tol jau būsiu visiškai pasiruošęs.

– Tai skirtingi albumai, įrašyti skirtingais laikotarpiais – 1986 ir 2010 metais. Kodėl pasirinkote būtent juos?

– Buvo nelengva rinktis. Bet priklauso ir nuo šalies, kurioje koncertuoju. Pavyzdžiui, Kanadoje vienas populiariausių mano albumų – antrasis, „Spanish Train and Other Stories“, išleistas dar 1975 metais. Sudėtinga pasirinkti pačius geriausius albumus. Bet „Moonfleet and Other Stories“ turi labai įdomų siužetą, albumas buvo populiarus Europoje.

Be to, tai buvo mano vaikystės svajonė – teatrališkas koncertas apie tą knygą.

– „The Lady In Red“ daugeliui klausytojų yra jūsų vizitinė kortelė. Ar, prabėgus 33 metams, pats suprantate, kodėl ši daina tokia populiari?

– Suprantu, kodėl ta daina tiek daug žmonių tiek daug reiškia. Ji populiari visur – Amerikoje, Rusijoje, daugelyje šalių. Toje dainoje yra kažkas, ko nesuprantame. Prisimenu, skaičiau garsaus roko muzikanto Bruce‘o Springsteeno citatą, jis sakė, kad populiariausios dainos skamba taip, tarsi jos jau būtų parašytos anksčiau, jas tiesiog reikia pagriebti iš oro.

Jei, kaip dainų autorius, analizuočiau tą kūrinį, galėčiau paaiškinti, kodėl jis toks populiarus. Bet tai gal sumažintų magiją. Nuo pat pradžių, kai tik pasigirsta pirmi garsai, ši daina įtraukia. Man įdomu, kad ta daina labai populiari net ir šalyse, kur mažai kas kalba angliškai. Kažkas joje yra.

– Jums – 71-eri. Ką jums reiškia šis skaičius?

– Kai žmonėms sukanka trisdešimt, jie sako – viešpatie, man jau trisdešimt. Kai sukanka keturiasdešimt, penkiasdešimt – vaje, aš jau senas.

Manau, svarbiausias klausimas – kaip prižiūri savo kūną. Juo rūpintis reikia kaip automobiliu. Kartais išgeriu vyno, bet svarbiausia – gerti daug vandens. Stengiuosi išlikti sveikas, entuziastingas, bet svarbiausia – kad būtų žmonių, kuriems norisi išgirsti mano dainas. Dėl to keliausiu į Lietuvą ir džiaugsiuosi, kad žmonės atėjo pasiklausyti.

– Jūs visiškai neketinate sulėtinti tempo, kasmet daug koncertuojate. Kas jus stumia į priekį?

– Niekada nedainavau dėl pinigų. Prisimenu, ką sakė seras Edmundas Hillary, pirmasis žmogus, įkopęs į Everestą. Kai jo paklausė, kodėl taip padarė, jis pasakė – nes Everestas yra.

Mums visiems gyvenime duota galimybė kažką daryti. Kitaip nei tokio amžiaus sportininkai, aš vis dar galiu dirbti savo darbą – dainuoti ir koncertuoti. Svarbiausia – visame pasaulyje vis dar turiu gerbėjų, kurie nori girdėti, ką aš dainuoju. Tai esminės priežastys, dėl kurių vis dar koncertuoju – gera sveikata, nusiteikimas ir tai, kad žmonės klausosi.

– Šįmet nusprendėte parduoti prabangų savo namą, į kurio remontą įdėjote daug jėgų ir pinigų. Ar nė kiek neskauda širdies su juo skirtis?

– Mes ten gyvenome šešiolika metų. Visi trys mano vaikai ten užaugo ir išsikraustė, turi savo gyvenimą, taip ir turi būti. Namas tapo per didelis dviems žmonėms.

Man ten patinka, kasdien plaukioju baseine, labai graži aplinka. Bet kraustysimės arčiau miesto, kuriame gyvenome anksčiau, jis visai prie pat jūros.

Toks gyvenimas, taip natūraliai būna.

Noriu tą būstą perduoti kažkam. Po septynerių metų statybų ir remonto darbų norisi, kad tais namais džiaugtųsi šeimos, kurios gal dar net nesukurtos.

– Jūsų dukra – irgi garsenybė. Kaip sureagavote, kai ji 2003-aisiais laimėjo „Mis pasaulis“ titulą?

– Žmonės žiūri į mane ir klausia – kaip tu gali būti „Mis pasaulis“ tėtis? (Juokiasi). Atsakymas – pažiūrėkite į jos mamą. Ieškokite moters.

Kai dukra laimėjo, labai didžiavausi. Ji beje, į tą konkursą pateko visai netyčia, tai nebuvo jos svajonė ar tikslas. Daugybė merginų visame pasaulyje, Indijoje ar Pietų Amerikoje, svajoja tapti „Mis pasaulis“. Bet Rosanna to visai nenorėjo. Ji tiesiog plaukė pasroviui, atsirado galimybė dalyvauti.

Neseniai Midlsekso universitete ji apsigynė magistro laipsnį, yra mitybos specialistė. Ji protinga mergina, mėgstanti kurti, dirbti, keisti dalykus.

– Ką jai patarėte, kai suvokėte, kad jai teks nuolat būti dėmesio centre?

– Kai laimėjo, pasakiau jai – yra du žmonės. Vienas – tai Rosanna Davison viešumoje. Gražuolė, į kurią atsigrežia žmonės, kai ji įžengia į kambarį. Nes taip yra, ji traukia žvilgsnius, jei čia dabar ateitų, pamatytumėte, kaip būna.

O tikras žmogus – tas, kuris namie. Mergina, kuri prabunda ryte, susivėlusi, be makiažo, su chalatu ir šlepetėmis. Tai – tikroji tu. Todėl neparsivesk to netikro žmogaus namo.

Kai kurie žmonės taip elgiasi, jie ir grįžę namo nori jaustis žvaigždėmis. Bet negalima taip daryti.

– Su žmona Diane jūs susituokę jau 42 metus. Pramogų pasaulyje tokios tvirtos santuokos yra retenybė. Koks jūsų laimingos santuokos receptas?

– Pagarba, tai svarbiausia. Abipusis susižavėjimas, gebėjimas vienas kitam duoti erdvės. Kas dar? Bendri planai, noras kurti ir daryti kartu. Aš laimingas, kai ji atvyksta su manimi į koncertus. Neabejoju, kad ir toliau kartu keliaus į gastroles. Bet šiaip reikia paklausti jos.

– Atrodote labai ramus ir atsipalaidavęs, daugelis jūsų dainų – romantiškos. Bet ar yra dalykų, dėl kurių jūs prarandate pusiausvyrą ir pradedate rėkti?

– Retai ant ko nors rėkiu, nes tai kenkia balsui. Bet mane labai erzina tai, kas vyksta britų politikoje. Manau, kad „Brexit“ yra visiška katastrofa. Ne tik britams, bet ir šaliai, kurioje gyvenu – Airijai. Negaliu patikėti, tai lyg komedija per televizorių, kuri visiškai nejuokinga.

Turime premjerą, kuris gal ir protingas, bet atrodo kaip kvailelis, keičia nuomonę taip, kaip keičiasi oras. Dar blogiau, kas dedasi Amerikoje. Ten prezidentas, kuris, net nežinau, niekas negali suprasti, kas jam yra. Jis turi planą, bet yra labiausiai neprezidentiškas prezidentas, kokį ta šalis yra turėjusi.

Žmonės man sako – ko tu kišiesi į Amerikos politiką? Žinote, yra senas posakis – jei Amerika nusičiaudi, visas likęs pasaulis užsikrečia ir suserga. Turime suprasti – kas vyksta Amerikoje, veikia daugelį mūsų.

– Ar yra dalykų, kurių jūsų gyvenime dar trūksta?

– Man taip pasisekė, net pačiam sunku patikėti. Kai pradėjau karjerą, nebūčiau įsivaizdavęs, kad po 43 metų vis dar koncertuosiu, rašysiu dainas.

Ką tik baigiau kurti albumą, kurį įrašysiu kitais metais. Parašiau miuziklą „Robin Hudas“, kuris bus pastatytas Vokietijoje. Prieš 43 metus būčiau pasakęs – ne, neįmanoma, kad taip bus.

Šių dienų jaunoms žvaigždėms patarčiau – bandykite galvoti toli į priekį. Jums bus neįtikėtinai sunku. Šiame versle nesusikurkite per didelių vilčių. Verta siekti žvaigždžių.

Šiais metais sukako 50 metų nuo žmogaus išsilaipinimo Mėnulyje. Įsivaizduokite, kokia tai buvo svajonė. Nuo tada, kai Galilėjus parodė į Mėnulį ir pasakė – vieną dieną žmogus ten stovės. Visi juokėsi, bet tai nutiko. Taip reikia daryti – nenustoti svajoti.