Muzika

2019.10.11 17:18

Į Lietuvą atvykstanti žinoma vokiečių grupė „Lea Porcelain“: nuolat einame iš savo komforto zonos

LRT.lt2019.10.11 17:18

Vilniaus melomanų terpę užkariavus postpankui, Lietuvą vis dažniau atranda šio žanro žvaigždės. Vakarų Europoje žinomas duetas iš Berlyno „Lea Porcelain“, vasarą koncertavęs kosmoso entuziastams Molėtuose, spalio 17 dieną pasirodys išrankiai sostinės publikai.

Vietos alternatyvios muzikos mylėtojų pažintis su vokiečių grupe „Lea Porcelain“ įvyko festivalyje „Postcosmos X“, kur grupė prie scenos subūrė didžiausią budrių naktinių personų būrį ir tapo programos vinimi.

Spalio pabaigoje dueto atliekamas atmosferinis postpankas suskambės dar veržliau, prie to prisidės puikia akustika pasižyminčios muzikinio klubo „Kablys + Kultūra“ erdvės.

Išleidę dar tik vieną albumą, „Lea Porcelain” jau yra ryškūs veikėjai Europos postpanko scenoje, tačiau vis dar didina apsukas: su kiekvienu nauju kūriniu sulaukia kritikų pagyrų ir sparčiai augina gerbėjų būrį.

Grupė spėjo aplakstyti daugybę festivalių, yra rengusi bendrus turus su tokiomis muzikos garsenybėmis kaip „Alt-J“ ir „Apparat“. Kalbama, jog į vienas gastroles duetą yra kvietęsi patys „Depeche Mode“, tuomet duetui tai pasirodė pernelyg ankstyvas žingsnis.

Pristatome pokalbį su grupės nariais Markusu Nikolausu ir Julienu Brachtu.

– Kokie dalykai, įvykiai ar žmonės jus įtraukė į muziką? Kokia buvo pirmoji patirtis?

– Julienas buvo didžėjus mokykloje Ispanijoje. Tai skatino jį domėtis elektronine muzika iki tol, kol jis pasirašė kontraktą su „Vaths“ leidybine kompanija. Aš, Markusas, labiausiai buvau įtakotas riedlentės, pankroko scenos ir artimos jai kultūros, kuri mane supo, kol buvau paauglys.

Žinojau gana daug apie grupes, koncertų vietas, scenas, istorijas ir tuometinį menininkų gyvenimo būdą. Kai gyvenau Airijoje, daug domėjausi folko muzika. Su Julienu susitikome Frankfurte, klubinės muzikos aplinkoje ir mums pasidarė įdomu eksperimentuoti su elektroninės muzikos ir tradicinio dainų rašymo tarpusavio jungimu. Štai taip viskas ir prasidėjo.

– Viename iš jūsų interviu skaitėme, kad nesate labai preciziški kūrybinio techninio ištobulinimo atžvilgiu, jog daug svarbiau jums jausmai. Ar paprasta visuomet pagauti tą pirmąjį pojūtį ir nepasimesti, nedvejoti toliau vystant pagrindinę mintį?

– Visada gera pagauti šviežumo ir pirmo susižavėjimo blyksnį. Blogiausia, ką gali padaryti, tai persistengti, perkrauti gerą dainą taip, kad pirminė jos idėja pasimestų. Taip dažnai atsitinka. Jeigu daina to verta, tau natūraliai norėsis jos klausyti dar ir dar, o jeigu apima abejonės, geriau ją palikti kuriam laikui. Jeigu grįžti prie kūrinio, dirbi su juo ir natūraliai jis tau patinka, galima pasvarstyti jį įtraukti į albumą.

– Nepaisant jūsų prioriteto išlaikyti kūrybinį procesą gyvą, Jūsų albume „Hymns to the night“ galime pajusti daug dėmesio detalėms, tai kaip tai veikia? Kaip rasti pusiausvyrą tarp techninio išdirbimo ir kūrybinės energijos?

– Kūrybinė energija visada ateina pirmiausia. Reikia pagauti viską, kas geriausia, kol tai veržiasi iš tavęs. Detalės ateina vėliau. Filtrai, moduliniai efektai, miksavimas ir kt. – tai prijungiama vėliau, kuomet jau aiški dainos struktūra, kai tas „skeletas“ pats gali atlaikyti, viską ką ant jo sudėsi.

Pagrindiniai dalykai – tai ne daugiau kaip vokalas, gitara, klavišai arba bosinė gitara, būgnai. Trijų elementų visiškai pakanka gerai dainai. Pradžiai daugiau ir nereikia. O po to jau su vienu įrašu galime dirbti ir kelis mėnesius.

– Ar jūs grojote su „Depeche Mode“? Kokia istorija slypi po šiuo pavadinimu ir „Lea Porcelain“ grupe? Ar depešai padarė įtaką Jūsų muzikai?

– „Depeche Mode“ parašė mums, kad norėtų mus pakviesti į savo šou kaip „apšildančią“ grupę, tačiau tuo metu mes tik ruošėme pirmąjį savo albumą ir tik trys dainos iš jos buvo baigtos. Aš manau, mums reikėjo įdėti daugiau darbo, daugiau repeticijų ir skirti laiko gyviems pasirodymams.

Dabar mes jau turime nemažą pasirodymų patirtį, daug gastroliavome, bet tada mūsų hibridinis scenos sąstatas dar nebuvo pasiruošęs groti aštuoniasdešimties tūkstančių žmonių auditorijai. Žinoma, tai buvo gera motyvacija mums. Išvykome gastrolių su „Alt-J“ ir „Apparat“. Jeigu „Depeche Mode“ vėl pasiteiraus, mes būsime pasiruošę.

– Jeigu galėtumėte pasirinkti vieną iš Europos festivalių, kuriame norėtumėte groti?

– „Glastonbury“, be abejonės.

– Abu jūs gyvenate Frankfurte. Papasakokite daugiau, kodėl renkatės Berlyne esantį „Funkhous“ savo pasirodymams, įrašams? Ar ši vieta Jums iš tiesų ypatinga savo atmosfera? Ir kuris – Berlynas ar Frankfurtas, jums artimesnis?

– Mes gyvenome Frankfurte, bet 2015 metais persikėlėme į Londoną, o nuo 2016 metų esame Berlyne. Čia mes turime studiją, šis miestas mums tapo namais. „Funkhous’as“ yra tarsi menininkų kaimelis, jame apsistoja daugybė talentingų žmonių. Mums tai puikus centras, bazė, kurioje pasidedame „Lea Porcelain“ muziką, iš čia ją vežame į visa pasaulį.

– Julienai, tu nesi naujokas techno muzikoje, tačiau muziką, kurią tu kuri su Markusu yra truputį kitokia. Ar nepasiilgsti techno muzikos scenos?

– Šiais metais ketinu išlesti solinį EP ir sugroti įvairių pasirodymų su techno muzikos programa.

– Kas „Lea Porcelain“ kūryboje užgimsta pirmiau – muzika ar žodžiai?

– Abu eina koja kojon, puse per pusę. Visai kaip tobulas balansas, vienas papildo kitą.

– Jūs neturite pastovaus muzikinių instrumentų rinkinio – galite laisvai pasiimti ukulelę ar pianiną ir su jais groti postpanko žanro muziką. Atrodo, kad jūsų kūrybai nėra ribų?

– Mes norėtume. Mes visada turime ribas ir tai yra kaip siena, kurią mes matome ir norime apeiti aplink. Žmonės iš tiesų nežino, kiek daug jie gali nuveikti, kiek toli eiti, todėl nedrįsta praplėsti savo ribų. Tačiau vienintelis kelias ko nors pasiekti yra išeiti iš savo komforto zonos.

– Per pastarąjį dešimtmetį muzikos industrija gerokai pasikeitė. Dabar muzikos klausyti yra itin lengva, pigu ir greita. Kaip jūs dėl to jaučiatės? Kaip socialinės medijos keičia muzikanto darbo procesą?

– Na, dalijamės savo muzika plačiau, taip pat ir savo gyvenimu. Kartais muzikantas atrodo kaip kvailas pardavėjas, bet iš tiesų tai dabar yra daugiau būdų susisiekti, lengviau būti kartu, net kai esi ture, studijoje ar bet kur kitur.

Žmonės gyvena kartu su tavimi savo namuose. Įdomu tai, jog šiandiena nepakeitė dainos rašymo būdo. Tai visad turėtų išlikti taip pat – du draugai ir jų instrumentas.

– Muzikos prodiuseris Tomas Elmhirstas sako, kad „Spotify“ platforma atkoduoja apie 50 procentų tikrojo dainos skambesio ir kad klausytojai negirdi didelės dalies muzikinio turinio, mažų detalių ir pan. Ką manote apie tai? Kaip jūs klausote muzikos namuose?

– Tiesa. Tarkime, kitos muzikos transliavimo platformos, tokios kaip „Tidal“, suteikia daug geresnę klausymo kokybę. Bet, žinoma, kiekvienas susikuria savo. Stereo, kurį klausėme prieš 20 metų, yra gerokai prastesnis nei mes klausome dabar, taigi tarsi atsiranda balansas. Namuose mes klausome SONOS ir „Spotify“ – tai greita, patogu, paprasta ir skamba gerai. Jeigu norime išgirsti kažką itin švariai ir kokybiškai, mes naudojame savo studijos monitorius. Namuose veikia ir internetinės platformos.

– Viešėjote „Postcosmos“ festivalyje šiais metais. Tai buvo pirmas jūsų pasirodymas Lietuvoje.

– Džiaugiamės, jog turėjome progą sudalyvauti šiame renginyje ir apsilankyti kitoje Europos pusėje. Esame groję Varšuvoje, Bukarešte, Sankt Peterburge ir buvome maloniai nustebę kaip šiltai mus priėmė. Manau, nuo pačios šalies priklauso, kaip esame sutinkami ir ar atrodome jiems geri svečiai.

Mes visad norime sugroti patį geriausią koncertą ir atiduoti kiekvienam klausytojui šį tą prasmingo, ką jie galėtų pasiimti namo. Štai kas mes labiausiai mėgstame po pasirodymo – sakyti „tai buvo neįtikėtina!“ ir tas prisiminimas išlieka.

„Lea Porcelain“ koncertas vyks spalio 17 d., ketvirtadienį, klube „Kablys+Kultūra“, Kauno g. 5, Vilniuje.

Berlyniečiams scenoje draugiją palaikys triukšminga ir linksma „Egomašina“ – kylanti garažinio roko grupė iš Vilniaus, kurios kūryboje gitarų fūzai flirtuoja su postpanko ir synthwawe motyvais.

Taip pat skaitykite