Muzika

2019.10.04 19:21

Išskirtinis interviu: populiarusis smuikininkas Davidas Garrettas į Lietuvą atvyks su brangiausiu žmogumi

Ramūnas Zilnys, LRT.lt2019.10.04 19:21

Populiariausias smuikininkas pasaulyje – tokiu titulu mėgaujasi vokietis Davidas Garrettas, jau greitai koncertuosiantis Vilniuje.

39 metų Davidas Christianas Bongartzas (toks tikrasis šio muzikanto vardas) prieš dvejus metus jau lankėsi Lietuvoje – surengė koncertą Vilniaus „Siemens“ arenoje.

Spalio 9-ąją, trečiadienį, D. Garrettas vėl gros šioje salėje – šįkart Vilnių aplankys su pasaulinių gastrolių, kuriose švenčia savo karjeros jubiliejų, koncertu.

„Seksualiausiu pasaulio smuikininku“, „smuiko popžvaigžde“ ar net „smuiko Davidu Beckhamu“ žiniasklaidos vadinamas muzikantas groja ir klasikinę, ir pop bei roko muziką.

Jo koncertuose skamba ir ištraukos iš simfonijų, ir, pavyzdžiui, „Queen“, Prince’o, Bruce’o Springsteeno ar Stevie Wonderio kūriniai.

Virtuoziškas grojimas, puikiai pasirinktas repertuaras, romantiko įvaizdis, plati šypsena ir roko žvaigždės išvaizda D. Garrettą pavertė pasauline žvaigžde.

Žiūrint jo koncertų įrašus, kartais sunku susilaikyti nenusišypsojus. Kai kameros parodo tribūnas, atrodo, kad 90 procentų į arenas susirenkančios publikos sudaro moterys.

Pats D. Garrettas prieš porą metų Vilniuje pasakojo, kad į komplimentus išvaizdai reaguoja kiek nejaukiai, nors supranta, kad scenoje gerai atrodyti tikrai nėra blogai.

„Svarbiausia man – muzika“, – ne sykį tada kartojo smuikininkas, su instrumentu nesiskiriantis nuo mažens.

Pirmąsyk smuiką į rankas Davidas paėmė ketverių, kai instrumentą tėvas nupirko vyresniam jo broliui.

Jau po metų Davidas laimėjo jaunųjų muzikantų konkursą ir nebesidairė atgal. Būdamas vos septynerių, būsimasis virtuozas jau lankė smuiko pamokas Liubeko konservatorijoje, o vienuolikos, surengęs pasirodymą Vokietijos prezidentui, gavo legendinio meistro Antonio Stradivariaus smuiką, kuriuo grojo ne vienus metus.

Būdamas trylikos, šis vunderkindas jau buvo pasirašęs sutartį su garsia įrašų leidykla „Deutsche Grammofon“, grojęs ne vienos valstybės prezidentui, pasirodęs kelių Europos šalių TV eteryje, dar po trejų metų jau koncertavo su orkestru, diriguojamu garsiojo dirigento Zubino Mehtos.

Tiesa, užaugęs jis pagarsėjo ir kaip maištininkas – septyniolikos buvo priimtas į Londono Karališkąjį muzikos koledžą, tačiau po semestro nutraukė studijas.
Pats D. Garrettas neslėpė, kad susipyko su dėstytojais, mat labai norėjo kuo daugiau repetuoti ir sykį dėl to vėlų vakarą įsilaužė į koledžo auditoriją.

Mokslus D. Garrettas galiausiai baigė prestižinėje Džuljardo muzikos mokykloje Niujorke, kur jo mokytoju tapo garsus smuikininkas Itzhakas Perlmanas. Beje, tuo metu D. Garrettas prie stipendijos prisidurdavo, dirbdamas modeliu.

Visame pasaulyje muzikantą išgarsino 2008-aisiais išleistas albumas „Encore“, kuriame skambėjo ir Bacho, Vivaldi, ir Michaelo Jacksono, grupės AC/DC kūriniai.

Nuo to laiko D. Garrettas su orkestrais ir ritmo grupe gastroliuoja visame pasaulyje, yra pelnęs daugybę „auksinių“ ir „platininių“ diskų apdovanojimų. Jis iki šiol lieka ištikimas savo pasirinktai formulei – su vienodu užsidegimu ir energija groti ir klasikos, ir roko bei popmuzikos kūrinius.

Vokietijoje jo populiarumas toks, jog Davidas tiesiog negali ramiai pasivaikščioti gatve – iškart būtų apsuptas autografų ir asmenukių medžiotojų. Bet per akis gerbėjų jis turi ir Vilniuje – prieš porą metų, iš viešbučio išėjęs pozuoti nuotraukai Katedros aikštėje, iškart buvo užkalbintas nudžiugusių praeivių.

D. Garrettas jau spėjo savo jėgas išmėginti ir kino ekrane – 2013-aisiais filme „Velnio smuikininkas“ suvaidino savo dievaitį, garsųjų italų smuikininką Niccolo Paganini.

Tačiau rimčiau į aktorystę pasukti jis nesiveržia – juolab kad ir neturėtų kada tai daryti, kasmet rengdamas dešimtis koncertų ir ruošdamas naujas programas.

Berlyne ir Niujorke namus turintis muzikantas dar prieš kelerius metus turėjo itin mandagios, „švarios“ ir į skandalus nesiveliančios garsenybės reputaciją, tačiau tada ją aptemdė keista istorija.

Į teismą kreipėsi buvusi jo draugė – JAV pornografijos aktorė Ashley Youdan. Moteris teigė, kad D. Garrettas ketino ją vesti. Tačiau jam panorus skirtis apkaltino muzikantą dėl šiurkščių lytinių santykių, kurių metu jai esą lūžo šonkaulis.

Aktorė taip pat teigė, kad muzikantas ją nusamdė kaip prostitutę, po kelių dienų pasiūlė tuoktis, vėliau reikalavo neįprasto sekso ir net norėjo į lovos žaidimus įtraukti kitą moterį.

Ji tvirtino, kad dėl D. Garretto metė savo darbą pornografijos industrijoje, ir iš muzikanto reikalavo 12 milijonų JAV dolerių už patirtą emocinę ir fizinę žalą.

D. Garrettas pripažino, kad dvejus metus draugavo su A. Youdan, tačiau kategoriškai atmetė kaltinimus smurtu ir stengėsi šia tema kalbėti kuo mažiau.

2017 metų pradžioje buvo paskelbta, kad muzikantas ir jo buvusi draugė susitarė be teismo, o D. Garrettas tada pripažino, kad ateityje į santykius su moterimis žiūrės kur kas atsargiau.

Prieš antrąjį savo koncertą Lietuvoje D. Garrettas davė interviu portalui LRT.lt.

– Lietuvoje jau esate viešėjęs. Kuo jums įsiminė ankstesnis apsilankymas mūsų šalyje?

– Jei visai atvirai, mano dvi ankstesnės kelionės į jūsų šalį buvo gana trumpos. Tvarkaraštis buvo perpildytas –pirmą sykį visą dieną dalijau interviu, o antrą kartą atvykau koncertuoti, tad irgi nebuvo laisvalaikio.

Bet tikiuosi, kad šį kartą turėsiu šiek tiek laiko pasidairyti po Vilnių. Šįkart kartu su manimi atvyks ir mama (amerikiečių balerina Dove Garrett, kurios pavarde Davidas prisistato scenoje – Red.). Ji labai mėgsta vaikščioti po miestus, todėl esu tikras, kad kokia įtempta bebūtų diena, šį tą pamatysime.

– Kuo ypatingas bus šis jūsų koncertas Vilniuje?

– Mes atvykstame su nauja programa „Unlimited“. Ja švenčiu savo karjeros dešimtmetį – grosiu ir klasikinę, ir popmuziką. Kartu atkeliauja mano grupė, tai naujas, įspūdingas šou, kuriame atsispindi įvairios mano mėgstamos muzikos kryptys – nuo žinomų kūrinių, parašytų filmams, iki roko, džiazo, klasikos, taip pat – originalių melodijų. Tai koncertas, įdomus įvairių kartų publikai.

– Kuri popmuzikos daina ar klasikos kūrinys – jūsų mėgstamiausias?

– Beveik neįmanoma atsakyti, juolab kad mano skonis – labai platus. Turbūt geriausia būtų atsakyti, kad mėgstamiausias mano repertuaras – tas, kurį atlieku šiose gastrolėse.

– Kuris jūsų sugrotas koncertas buvo pats keisčiausias?

– Buvo keli pasirodymai, kurių metų nesijaučiau gerai. Karščiavau, sirgau bronchitu, skaudėjau ausis. Esu žmogus, kuris niekada neatšaukia koncertų, kad ir kaip prastai jausčiausi. Paprastai, kai atsiduriu scenoje, ligos nepaveikia mano pasirodymų kokybės. Tai man – labai svarbu.

Tačiau pamenu kelis koncertus, kurių metu jaučiausi lyg transo būsenos. Koncertai buvo geri, bet prisigėręs vaistų beveik nesupratau, kur esu.

– Ar yra dalykų, kuriuos norėtumėte daryti, bet negalite, nes saugote pirštus?

– Žinoma. Negaliu užsiimti ekstremaliomis sporto šakomis, nes tai – per didelė rizika mano rankoms.

– Kokį geriausią patarimą esate gavęs iš kitų muzikantų?

– Niekada neklausyti niekieno patarimų.

– Kuris iš aplankytų miestų – jūsų mėgstamiausias?

– Sunku atsakyti, nes negaliu išskirti vieno. Bet yra klasikos koncertų salių, kuriose labai gera groti. Pavyzdžiui, „Musikverein“ Vienoje – ten nuostabi akustika.

– Esate lyginamas su geriausiais visų laikų pasaulio smuikininkais. Kaip dėl to jaučiatės?

– Jaučiuosi pamalonintas, didžiuojuosi, kad žmonės mane laiko muzikantu, kuris pakylėjo grojimą smuiku į kitą lygmenį, įnešė kai ką naujo ir išradingo. Tai man visada buvo iššūkis ir noras. Kai tik pradėjau muzikuoti, norėjau atrasti naują skambesį, aranžavimo, grojimo stilių. Kai žmonės sako, kad tai padariau, man tai – komplimentas.

– Kaip manote, jau pasiekėte savo galimybių ribas ar vis dar galite tobulėti?

– Jei pradedi tikėti, kad kažką darai geriausiai, kaip gali, tu nustoji stengtis būti geresniu. Būti artistu man reiškia ir tai, kad visada gali pasiekti daugiau. Bent jau aš taip jaučiuosi.

– Ar būna dienų, kai tiesiog nesinori žiūrėti į smuiką?

– Ne, tikrai ne. Nes žinau, kad jei kurią dieną nerepetuosiu, kitą dieną turėsiu groti dvigubai ilgiau. Čia kaip su sporto sale – jei kurią dieną praleisi treniruotę, kitą dieną turėsi atidirbti.

Niekada net nekyla minties, kad kurią dieną gal galėčiau nerepetuoti.

– Ar įsivaizduojate, ką veiktumėte, jei nebūtumėte muzikantas?

– Visiškai ne. Ir gerai, nes tai mane priverčia kasdien repetuoti. (Juokiasi).

– Ar grodamas padarote klaidų?

– Žinoma, bet aš jų net nevadinu klaidomis. Man muzika yra emocinė kelionė. Jei scenoje nutinka kažkas netikėto, ką kažkas pavadintų klaida, man tai suteikia adrenalino, padedančio sukurti emociją. Taip kartais net geriau, nei groti be klaidų.

– Ar yra instrumentų, kurias dar norėtumėte išmokti groti?

– Vis dar bandau išmokti geriau groti pianinu. Man dar reikia dėl to padirbėti. (Juokiasi).

– Ar yra muzikantas, gyvas ar miręs, už kurio koncertą nepagailėtumėte milijono dolerių?

– Neturiu milijono dolerių lagamine. Tai – gana daug pinigų. (Juokiasi). Bet jei klausiate, kurio atlikėjo koncertą svajočiau pamatyti, tai turėtų būti legendinis smuikininkas Niccolo Paganini. Tai, kaip jis atlikdavo muziką, buvo taip neįtikėtina, turint omenyje, kad XIX amžiaus instrumentams būdavo naudojamos stygos, pagamintos iš žarnų. Būtų labai įdomu savo ausimis išgirsti, kaip tai skambėjo.

Taip pat skaitykite