Muzika

2019.09.16 09:45

Aistė Lasytė išleidžia vinilo plokštelę: pristatymo koncertai – su neįprastu „partneriu“

LRT.lt 2019.09.16 09:45

Jau daugiau nei dvejus metus savo solinę autorinės muzikos programą nuolat kurianti aktorė Aistė Lasytė pagaliau žengė jai svarbų žingsnį.

Atlikėja išleidžia savo pirmąją vinilo plokštelę ir kviečia į jos pristatymo koncertinį turą, kurion pasirodymai vyks Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.

– Papasakok apie savo dabartinę kuriamą muziką. Kokia ji ir apie ką?

– Mano muzika labai kintanti. Kaip ir mes visi. Prieš dvejus metus sukurtos dainos arba buvo nuolat koreguojamos, arba šiandien jau nebegrojamos. Kai pradėjau bandyti dainas „lipdyti“ su kompiuteriu, buvo viskas ganėtinai nauja ir nepažįstama. Laikui bėgant pradedi kruopščiau rinktis garsus, skambesius, kurie su kiekviena diena vėl kinta, sudėtingėja arba minimalizuojasi.

Savo muziką vadinu seksualiai sintetiška elektronika, kartais pridedu žodį „poetinė“. Kaskart skirtingai ir vadinu. Nes labai sunku apibūdinti savo muziką, kad suprastų skaitytojas.

Jei pasakyčiau, kad mano muzika elektroninė, tai labai painu. Nes tos elektronikos yra labai įvairios. Eksperimentuoju su elektroniniais arba, kaip aš mėgstu sakyti, „sintetiniais“ skambesiais. Kartais jie įžulūs, kartais švelniai mistiški, kartais erzinančiai patrauklūs. O kai pašonėje turiu labai talentingą elektroninės muzikos profesionalą Aurimą Vilkišių, kuris moka išgirsti „apie ką tu skambi“, tai bendrom jėgom pavyksta ne tik sparčiau, bet ir išradingiau išpildyti sumanymą. Noriu, kad mano muzika bendradarbiautų su tekstais, kuriuos taip pat rašau pati.

Jie yra apie ne vien sau svarbias temas, bet ir visumos problemas, tokias kaip užterštos mirštančios žemės arba tarpusavio susvetimėjimą, kai tampame vieni kitiems nematomi, kaip vaiduokliai ir taip toliau.

– Ar sunku išleisti vinilą? Koks jis bus?

– Jei dirbi vienas, tai gali būti beprotiškai sunku. Nes kuo toliau į mišką, tuo daugiau detalių. Man pasisekė, kad turėjau pagalbininkų, rėmėjų ir moralinių palaikytojų.

Džiugu už žmones, kurie sutinka tiesiog padėti, nereikalaudami grąžos. Tada ir mane įkvepia padėt kitiems. Kartais nesupranti, kodėl jie taip dėl tavęs stengiasi, bet po to supranti, kad egzistuoja žmonės, kurie yra geri. Todėl ačiū jiems už tai, kad jau beveik turiu savo vinilinę plokštelę „Pirmoji visa“. Tai mano pirmoji ir visa plokštelė, į kurią įdėjau labai daug širdies ir ne ką mažiau pinigų (šypsosi).

Man mano muzika yra įdomi, jeigu aš nebūčiau aš, tai tikrai klausyčiau (šypsosi). Manau, kad dalis žmonių galės joje surasti sau artimą temą ar skambesį. O jei ir nesuras, tai nieko tokio, ras kažkur kitur, svarbu, kad nepamestų.

Man, kaip žmogui, nemažą reikšmę suteikia ir vaizdingumas. Todėl nenumojau ranka ir į viršelį. Jis bus judantis. Nuotraukoje įamžinta mano pačios akis, kuri pajudinus mirksės. Tikėtina, kad plokštelė vėluos ir į pristatomuosius koncertus neatvyks, įsigyti bus galima lapkritį arba iš anksto su nuolaida. Bet šiaip didžiuojuosi savo vinilu, net svarstau atsinaujinti patefoną.

– Ko žiūrovui tikėtis pristatymo koncertuose? Ką įdomaus žadi parodyti?

– Ko tikrai galėtų tikėtis, tai susipažinti su mano kūryba. Kas jau yra girdėję mano muziką, tai išgirs naujų dainų, o kas dar nėra girdėję, tai visos tos dainos bus naujos.

Koncertus pasirinkau daryti teatrinėse erdvėse, kur galima labiau sustiprinti dainos atmosferą, vaizdingiau išspręsti sceninę erdvę, turėti laisvės judesiui. Scenoje turėsiu „partnerį“ – pole dance stulpą, ant kurio per šokį papildysiu savo muziką. Trumpiau tariant, sukdamasi ant stulpo, atliksiu vinilo vaidmenį (šypsosi). O šiaip siūlyčiau tiesiog surizikuoti ir ateiti, nes kaip aš mėgstu sakyti, nesuprasit, kol nepamatysit, o pamatę, nebūtinai reikia, kad suprastumėt.
Todėl lauksiu.

Aistės koncertai vyks: spalio 11d. Kauno kameriniame teatre, spalio 27 d. Klaipėdos „Kultūros fabrike“, lapkričio 2 d. Vilniaus „Menų spaustuvėje“.