Muzika

2019.09.15 12:33

Kaune dainuosiantys italai „Il Volo“ – apie šlovę, pažintį su popiežiumi ir vos nelaimėtą „Euroviziją“

Ramūnas Zilnys, LRT.lt2019.09.15 12:33

Italų grupė „Il Volo“ puikiai žino, ką reiškia per plauką nelaimėti „Eurovizijos“. Prieš ketverius metus daugybę simpatijų šiame konkurse pelnę dainininkai jau po kelių dienų jį prisimins ir per pirmąjį savo koncertą Lietuvoje.

Jei „Eurovizijos“ rezultatus lemtų tik TV žiūrovų balsai, 2016-aisiais šis konkursas būtų vykęs Italijoje.

Metais anksčiau Vienoje italų trio „Il Volo“ „Eurovizijos“ scenoje atliko jausmingą dainą „Grande Amore“ ir nemažu skirtumu laimėjo publikos balsavimą, tačiau Europos šalių vertinimo komisijos nusprendė kitaip ir šios grupės net neįtraukė į lyderių trejetuką.

Galiausiai konkurse triumfavo švedų dainininkas Månsas Zelmerlöwas, o „Il Volo“, susumavus žiūrovų ir komisijų balsus, liko trečioje vietoje.

Italijoje tada kilo pasipiktinimas, mat šioje šalyje (ir ne tik) „Il Volo“ – puikiai žinoma grupė.

Grupės pasirodymas 2015-ųjų „Eurovizijoje“:

Tačiau šiandien, prabėgus ketveriems metams, dainininkai sako jau seniai pamiršę nuoskaudą. Šįmet jie vėl bandė jėgas San Remo festivalyje, kurio laimėtojams skiriamas kelialapis į „Euroviziją“.

Laimėti nepavyko, tačiau „Il Volo“ gali džiaugtis vis greitėjančiu karjeros tempu. Devynerius metus gyvuojanti grupė jau yra išleidusi septynis albumus, surengusi per dešimt koncertų turų Europoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje, dainavusi monarchams ir verslo gigantams, rengusi pasirodymus prestižinėse pasaulio salėse.

Penktadienį, rugsėjo 20-ąją, „Il Volo“ pirmą sykį viešės Lietuvoje – su orkestru koncertuos Kauno „Žalgirio“ arenoje ir mūsų šalies publikai pristatys savo skambesį, Italijoje juokais vadinamą „popera“.

Mat šie trys jauni, gabūs dainininkai atlieka ir garsias operos arijas ar kūrinius iš miuziklų, ir popmuzikos dainas.

Nuo Eroso Ramazzotti iki Barbros Streisand – atlikėjų, su kuriais „Il Volo“ koncertavo ar įrašė dainas, sąrašas jau dabar įspūdingas. Juolab kad visi grupės nariai – baritonas Gianluca Ginoble, tenorai Piero Barone ir Ignazio Boschetto – dar yra labai jauni. Jauniausiam iš jų – 24-eri, vyriausiam – 26-eri.

Itališkai, angliškai, ispaniškai ir kitomis kalbomis dainuojančios grupės istorija prasidėjo dar tada, kai visi dainininkai buvo nepilnamečiai. 2009-aisiais jie atskirai atėjo išbandyti jėgų į muzikinį TV šou. Jo prodiuseriams kilo idėja pasiūlyti vaikinams padainuoti trise.

Pasirodymas buvo toks sėkmingas, jog jau greitai į „Il Volo“ dėmesį atkreipė JAV muzikos prodiuseriai. Atlikėjų tėvus pavyko įtikinti, kad vaikinams verta atidėti mokslus ir nerti į muzikinę karjerą.

Rizika pasiteisino – jau po metų „Il Volo“ dainavo populiariuose JAV ir Europos televizijos šou, buvo kviečiami į apdovanojimų ceremonijas ir specialius koncertus, pavyzdžiui, Jordanijos karalienei.

Skeptikai bamba, kad „popklasikos“ žvaigždėmis tapę italai į koncertus ateinančias moteris tikriausiai privilioja ne tik balsais, bet ir simpatiška išvaizda. Kita vertus, niekas nesiginčija – dainuoti „Il Volo“ tikrai moka.

„Jie dainuoja visiškai nuostabiai“, – prieš ketverius metus išgirdęs grupės pasirodymą „Eurovizijoje“, sakė žinomas Lietuvos atlikėjas Deivis Norvilas.

Prieš pirmąją kelionę į Lietuvą portalui LRT.lt interviu davė vienas „Il Volo“ narių – 26-erių tenoras P. Barone.

Jis patikino – pirmoji vieta „Eurovizijoje“ nėra svarbiausia, nes net ir nelaimėjus konkurso, galima iš jo pasiimti labai daug.

– Pirmą sykį viešėsite Lietuvoje. Ką žinote apie mūsų šalį?

– Mačiau daug nuotraukų, šalis man pasirodė graži. Esu labai smalsus žmogus, visur, kur keliauju, stengiuosi pamatyti kuo daugiau. Kai atvyksiu į Kauną, būtinai eisiu apsidairyti, tada paklauskite manęs dar sykį, ką manau.

– Ko tikėtis iš jūsų koncerto Kaune?

– Dainuosime geriausius kūrinius iš mūsų atliekamo tradicinio itališkų dainų repertuaro – kūrinius, išgarsintus įžymių atlikėjų. Tokias dainas kaip „Il Mondo“ ar „O, sole mio“.

– Prieš ketverius metus vos nelaimėjote „Eurovizijos“. Tiksliau, laimėjote žiūrovų balsavimą, bet galutinėje lentelėje likote treti. Ar jaučiatės kaip laimėtojai?

– Kiekvienam atlikėjui svarbiausia pergalė – rengti koncertus, į kuriuos ateina žmonės. Jei taip nutinka – tu laimėtojas. Jei tu tik laimi konkursą, o po to niekas nekviečia dainuoti, tai kas iš to? Kartais tikroji pergalė „Eurovizijoje“ – nebūtinai pirmoji vieta.

Žinoma, mes dėkingi žiūrovams, kurie savo lentelėje mus pakėlė į pirmą vietą. Bet svarbiausia – kad mūsų norima klausytis koncertų salėse. Pavyzdžiui, tai, kad esame pakviesti į Lietuvą, mums yra pergalė.

– Italijoje į „Euroviziją“ siunčiami San Remo festivalio laimėtojai, kurie gali šios pareigos ir atsisakyti. Jūs šįmet vėl dalyvavote festivalyje ir užėmėte trečiąją vietą. Ar tai reiškia, kad norėtumėte grįžti į „Euroviziją“?

– Jei būtume laimėję festivalį, žinoma, būtume keliavę į „Euroviziją“. Jei atvirai, aš apie „Euroviziją“ nežinojau beveik nieko, kol 2015-aisiais patys ten nepatekome. Pamatėme savo akimis ir įsimylėjome tą renginį.

Daina, grupės siūlyta šių metų konkursui:

– Europoje, o ir JAV, buvote žinomi dar iki „Eurovizijos“. Kaip manote, ar tas konkursas jums kaip nors padėjo?

– Europoje – tikrai taip. Nėra abejonių.

Muzika – universali kalba. Po „Eurovizijos“ mus pradėjo kviesti į šalis, kuriose iki tol niekada nesilankėme. Tad turime būti dėkingi šiam konkursui, bet labiausiai, žinoma, tiems, kurie ateina į koncertus.

– Esate koncertavę garsiausiems pasaulio žmonėms, dainavę su pasaulinėmis scenos įžymybėmis. Kuris iš tų susitikimų jums įsiminė labiausiai?

- Geriausia mano gyvenimo diena buvo šių metų sausį, kai Panamoje dainavome popiežiui Pranciškui. Mūsų pasirodymas įvyko Pasaulio jaunimo dienos proga. Tą akimirką tikrai atsiminsiu iki gyvenimo pabaigos.

Jei kalbame apie menininkus, labiausiai įsiminė pasirodymai su operos legenda Placido Domingo ir dainininke bei aktore Barbra Streisand.

– Ko iš jų išmokote?

– Geriausią pamoką jie rodo savo pavyzdžiu. Kai dainininkų karjera trunka 50 metų, tokia sėkmė turi paslaptį. Manau, ta paslaptis – išlikti kukliam ir niekada nenustoti mokytis. Net kai esi superžvaigždė.

– Jūs išgarsėjote labai jauni. Neturėjote laiko linksmintis ar stoti į universitetą. Dirbate nuo paauglystės. Ar nebuvo akimirkų, kai tai atrodė per sunku?

– Man kiekviena diena yra sunki. (Juokiasi). Gyvenimas pilnas iššūkių, muzikos verslo pusė yra sunki. Bet mums paprasta, nes esame trys jauni vaikinai, įsimylėję dainavimą. Negalvojame apie pinigus, sakau nuoširdžiai. Norime tik eiti į sceną, uždainuoti ir suteikti žmonėms jausmų.

– Privalote saugoti balsą, tačiau jūs visi – jaunuoliai. Tikriausiai norisi eiti į klubus, linksmintis iki ryto, bet to negalite daryti?

– Jei nori kažko pasiekti, turi jausti atsakomybę. Mums visiems labai pasisekė. Nes gyvename darydami tai, kas mums labai patinka.

Na, taip, negalime prisigerti, bet būti scenoje – tikrai smagiau.

Kita vertus, neseniai turėjau tris savaites atostogų, ir per jas kasdien eidavau miegoti dešimtą vakaro. Keldavausi anksti, eidavau sportuoti, žaisti tenisą, tada – pietauti su artimaisiais. Trintis po klubus man visai nesinori. Mūsų gyvenimas – ir taip pakankamai įtemptas.

– Jūsų grupę subūrė prodiuseriai, pastebėję jūsų talentą muzikiniame TV šou. Ar šiandien galite sakyti, jog esate geriausi draugai?

– Draugais mes tapome, kai pradėjome dainuoti kartu, o dabar jau esame kaip broliai. Tai dar artimesnis ryšys.

– Esate dainavę su P. Domingo, kuris su Luciano Pavarotti ir Jose Carreru buvo legendiniame operos solistų trio. Jus daug kas vadina jaunosios kartos atsaku jiems. Net įrašėte albumą su kūriniais, kuriuos atlikdavo šie solistai. Ką manote apie tokius palyginimus?

– Tai – didelė garbė. Bet viduje žinome, kad jei mus lygina, tai nereiškia, kad išties esame panašūs į juos ar galime prilygti.

Mums sako – o, jūs kaip jie, tik jauni. Na, ne, mums reikėtų dar ilgai, gal net amžinai, mokytis, kad būtume kaip jie.

– Ar įsivaizduojate, kad po 30 metų „Il Volo“ vis dar koncertuos?

– Tikiuosi, kad ir po 80-ies. Noriu, kad ši grupė gyvuotų iki mūsų gyvenimo pabaigos.

– Ką geriausio ir blogiausio galėtume pasakyti apie kitus du grupės vaikinus?

– Geriausia – kad kartu keliaujame, dalijamės viskuo, patiriame daugybę įspūdžių. Blogiausia – kad tai kaip santuoka. Kartais jautiesi kaip su žmona. Kai matai vienas kitą kasdien, kartais kyla konfliktų, kaip ir santuokose. Bet santuokose, kaip ir mūsų grupėje, kantrybė galiausiai padeda surasti sprendimą. Iš tiesų mums smagu kartu.

– Kaip apibūdintumėte „Il Volo“ gerbėjus?

– Tai geriausia publika, kokią galima turėti. Linkime visiems atlikėjams tokios. Mūsų gerbėjai – labai mieli, malonūs ir mandagūs. Jie – vienintelė priežastis, dėl kurios mes dainuojame jau dešimt metų.

– Jei reikėtų pasirinkti kitą, su muzika nesusijusį darbą, kas tai būtų?

– Net neįsivaizduoju savo gyvenimo be muzikos. Bet man labai patinka žaisti tenisą. Gal kitame gyvenime tapsiu sportininku. Bet man labai patinka ir šitas gyvenimas.

– Ar prisimenate juokingiausią koncertą gyvenime?

– Tai buvo Šveicarijoje. Pradėjome koncertą ir pamiršome visus dainos žodžius. O daina buvo prancūzų kalba. Žiūrėjome vienas į kitą, pradėjome juoktis, publika irgi pradėjo kvatotis.

Viskas per mane – pirmas pamiršau savo eilutes, kvailai pasižiūrėjau į kitus, tie irgi sutriko. Apsikvailinome, bet buvo smagu.

– Kurią dainą vadintumėte savo mėgstamiausia?

– „Grande Amore“, kurią dainavome „Eurovizijoje“. Tai geriausias kūrinys, dainuosime jį iki savo karjeros pabaigos.

– Kokia jūsų didžiausia svajonė su „Il Volo“?

– Du kartus buvome nominuoti Lotynų Amerikos „Grammy“ apdovanojimui. Norėtųsi laimėti „Grammy“ statulėlę. Bet svarbiausias tikslas – tradicinių itališkų dainų grožiu užkrėsti visą pasaulį.

– Ar yra ypatingų būdų, kuriais saugote savo balsą?

– Svarbiausia – gerai išsimiegoti, nesinervinti ir saugotis oro kondicionierių. Daugiau nieko ypatingo.

– „Il Volo“ -romantiškų, melodingų dainų atlikėjai. Bet kokių dainų mėgstate klausytis pats?

– Labai mėgstu kantri muziką ir Edo Sheerano dainas. Bet duše pasileidžiu operą ir stengiuosi išdainuoti aukščiausią natą. (Juokiasi). Nes duše tai sekasi lengviau.

– Italijoje jūs – garsenybės. Tikriausiai pasivažinėti viešuoju transportu – neįmanoma misija?

– Taip. Net prekybos centre ar oro uoste tenka nuolat pozuoti nuotraukoms su gerbėjais. Iš pradžių buvo sunku prie to priprasti. Bet dabar tai visiškai nekelia nepatogumų. Mano burna išmoko šypsotis. (Juokiasi). Nusišypsok ir nusifotografuok – kas čia sudėtingo?

Taip pat skaitykite