Muzika

2019.06.08 21:36

Kaip visada, bet ir kitaip: minią gerbėjų Kaune džiugino jau 7-ąjį kartą Lietuvą aplankęs Stingas

Ramūnas Zilnys, LRT.lt2019.06.08 21:36

Laiko patikrintos dainos, beveik dvi valandos muzikos ir jokių didelių staigmenų – šeštadienio vakarą Kaune surengtas britų žvaigždės Stingo koncertas buvo toks, kokio lietuviai jau pripratę tikėtis.

Kai 2001-aisiais Gordonas Matthew Sumneris (toks tikrasis Stingo vardas) pirmą sykį grojo Lietuvoje, į jo koncertą Vilniaus „Žalgirio“ stadione susirinko per 20 tūkstančių žmonių, apie jį pirmuose puslapiuose rašė visi Lietuvos dienraščiai, bilietai kainavo 40 litų, pati mintis, kad tokio rango žvaigždė gali groti mūsų šalyje, atrodė šiek tiek neįprasta.

Prabėgus aštuoniolikai metų, Stingo viešnagės Lietuvoje jau nieko nebestebina – šeštadienio koncertas „Žalgirio“ arenoje jam yra jau septintasis mūsų šalyje.

Bilietai kainuoja keliskart brangiau, tačiau tai irgi nieko nebestebina – į areną šeštadienio vakarą traukė didžiulės minios, prie jos buvo beveik neįmanoma rasti vietų pastatyti automobiliui, kone visi sėdėti skirti bilietai – parduoti.

Su stovimais bilietais – kitokia istorija, parteryje laisvos vietos – per akis, bet tai savotiškai atspindi paties Stingo padėtį muzikos pasaulyje ir jo auditoriją.

„Fragile“, „Shape Of My Heart“, „Fields Of Gold“ ir daugybės kitų puikiai žinomų dainų atlikėjui šiandien – 67-eri. Didžioji dalis į koncertą atėjusių – irgi nebe dvidešimtmečiai ar trisdešimtmečiai. Publika – tokia, kuriai sėdėti, o ne dūkti prie scenos tiesiog atrodo gerokai patogiau.

Buvęs grupės „The Police“ lyderis, pelnęs net 17 prestižinių „Grammy“ apdovanojimų, jau priklauso tai muzikantų kategorijai, kuri niekam nieko neturi įrodyti.

Namus keliuose žemynuose turintis, prabangius meno kūrinius kolekcionuojantis, daugelyje prestižinių salių dainavęs atlikėjas galėtų elgtis kaip ne vienas jo bendraamžis, į turą išsiruošiantis kas kelerius metus, o visą kitą laiką siurbčiojantis kokteilius vienoje iš savo vilų.

Tačiau dirba kaip išprotėjęs – pastarąjį dešimtmetį atrodo, kad vos tik baigęs vienas pasaulines gastroles, Stingas iškart pradeda naujas.

Negana to, nuolat kuria naujus įrašus – tiesa, iš tiesų „naujais“ juos galima pavadinti ne visada.

Per šiuos dešimt metų Stingas sukūrė miuziklą „The Last Ship“, savo didžiausius hitus įrašė su simfoniniu orkestru (ir net du sykius taip juos atliko Lietuvoje), gastroliavo su Paulu Simonu ir Peteriu Gabrieliu, įrašė roko albumą „57th and 9th” ir regio muzikos diską su Jamaikos atlikėju Shaggy (už jį pelnė „Grammy“ statulėlę).

Žiūrint į jo aktyvią veiklą, norom nenorom į galvą lindo mintis, kurią Stingas ištarė prieš kelerius metus, kai teko imti interviu Maskvoje.

Tada jis užsiminė, kad abu jo tėvai mirė, sulaukę mažiau metų, nei jam yra dabar. Todėl kiekvieni metai jam pačiam atrodo itin svarbūs, tarsi „skolintas“ laikas, todėl jį reikia išnaudoti kuo produktyviau.

Prieš porą savaičių Stingas vėl išleido naują albumą, pavadintą „My Songs“ - šįkart tai gana keistas projektas, truputį nustebinęs ir ištikimiausius dainininko gerbėjus.

Albume atlikėjas iš naujo įrašė krūvą populiariausių savo ir „The Police“ hitų – kaip pats sako, pritaikydamas juos šiuolaikinio pasaulio skambesiui.

Pasiklausius atrodo kitaip – projektas atrodo kiek beprasmis, mat dainos dažniausiai skamba beveik taip pat, kaip originalios jų versijos.

Kai kur aranžuotės atrodo „pašvelnintos“ ar „paaštrintos“, kai kur pridėta griežtesnio roko skambesio ar pakeisti mušamųjų garsai, bet iš esmės Stingas čia groja tą patį, kas jau iki skausmo pažįstama, tik dėl vaizdo uždėjęs ant šių dainų ploną pudros sluoksnį.

Skeptikai sako, kad tai – tiesiog dar viena priežastis leistis į ilgas pasaulines gastroles. Entuziastai – kad Stingas gali daryti, ką tik nori, ir norinčių klausytis šių dainų niekada nepritrūks.

Taip atrodo ir Kaune – į atlikėjo pasirodymą išpirkta apie aštuonis tūkstančius bilietų.

Pats Stingas į Lietuvą atvyko dar penktadienio popietę – atskridęs privačiu lėktuvu, apsistojo viešbutyje Kauno centre, vaikščiojo po miestą, vakarieniavo šalia Laisvės alėjos įsikūrusiame restorane „Višta puode“ ir buvo puikiai nusiteikęs.

Puikiai nusiteikę buvo ir žiūrovai, kai aštuntą valandą vakaro užgeso šviesos ir arenoje pasigirdo muzika – tiesa, netrukus nemaža dalis jų pradėjo dairytis sutrikusiais žvilgsniais.

Panašu, kad jų nepasiekė žinutė, kad koncerte bus ir „apšildanti“ atlikėja – britų dainininkė Chinchilla, kurios atlikema muzika, švelniai tariant, kiek skiriasi nuo Stingo.

Ekstravagantišku kostiumu pasidabinusi artistė, padedama gitaristo, šioje scenoje atrodė kaip visiškas svetimkūnis. Popmuzikos ir hiphopo kokteilį plakanti, daug judanti, šūkčiojimais minią užvesti bandanti dainininkė puikiai tiktų kad ir Radistų festivaliui, tačiau pasiklausyti „Englishman In New York“ ir „Every Breath You Take“ susirinkusi publika ją priėmė gana abejingai.

Pats Stingas į sceną žengė lygiai devintą vakarą – pirmuosius jo muzikos garsus minia pasitiko garsiais šūksniais.

Scena atrodo paprastai – tik apšvietimo aparatūra, jokių dekoracijų ar ekranų. Atrodo, kad su kiekvienais metais Stingas vis tvirčiau laikosi požiūrio „mažiau yra daugiau“.

Tokio dydžio arenoje scena atrodo itin kukliai, bet į šį koncertą tikriausiai dauguma žmonių susirinko dėl dainų, o ne dėl šou.

O jas Stingas šiam turui parinko puikiai – ypač, jei esate nusiteikę mėgautis nostalgija.

Su keturių muzikantų ir trijų pritariančių vokalistų grupe pasirodantis britas koncertą pradėjo energingai - „The Police“ laikų hitu „Message In A Bottle“, savo soline daina „If I Ever Lose My Faith In You“, kurioje atsirado daugiau džiazu kvepiančiu improvizacijų, viena populiariausių savo dainų „Englishman In New York“, kuriai skambant plojo visa arena.

Beveik prieš keturiasdešimt metų įrašytai dainai „(If You Love Somebody) Set Them Free“ naujame albume suteikęs šokių muzikos skambesį, jį Stingas atkartojo ir koncerte. Skirtumo, tiesa, tikriausiai nepajuto niekas, išskyrus ištikimiausius jo gerbėjus.

Tai ir yra naujojo Stingo albumo bei koncertų turo keistenybė – daugumoje dainų įdėta šiokių tokių skambesio pokyčių, subtilių detalių, tačiau iš esmės tai – muzika, kurią galbūt jau ne sykį girdėjote ankstesniuose jo koncertuose Vilniuje ir Kaune.

Kartais atrodo, kad nepasikeitė niekas – net Stingo siauri džinsai ir pilki marškinėliai, kokius jis Lietuvoje vilki jau trečią kartą iš eilės.

Kad pajustum, kuo „naujas“ yra šis turas ir Stingo skambesys, reikėtų labai atidžiai įsiklausyti, tačiau vargu ar kas tam yra nusiteikęs. Žmonės susirinko išgirsti žinomų dainų ir pasilinksminti – Stingas pasiruošęs tai duoti. Potekstę „šįkart tai skamba šiek tiek kitaip“ tikrai pastebės mažoji dalis klausytojų.

„Brand New Day“, „Fields Of Gold“, „Shape Of My Heart“, „Fragile“, „Desert Rose“, „Walking On The Moon“, „Every Breath You Take“, „Can't Stand Losing You“ - kai turi tokį koncertui surepetuotų dainų sąrašą, niekam nerūpi, kad scenoje nėra ekranų, fejerverkų, o paties dainininko balsas kartais jau neskamba taip tvirtai, kaip prieš dešimtmetį.

Stingas dovanoja šventę tiems, kurie yra įsimylėję jo dainas – ir vis dar jas atlieka taip, kad smagu klausytis. Niekas nedrįstų lažintis, kad į Lietuvą jis neatvyks dar keletą sykių – panašu, kad norinčių šią žvaigždę išgirsti dar kartą netrūks ir toliau.

Taip pat skaitykite