Izraelyje gegužės 14-ąją prasideda „Eurovizijos“ dainų konkursas, kuriame Lietuvai atstovaus dainininkas Jurijus Veklenko. Visų šalių atlikėjai Tel Avive vieši ir repetuoja jau savaitę, vis smarkiai ryškėja ir sąrašas artistų, kuriems prognozuojama aukšta vieta „Eurovizijos“ lentelėje.
Nors šįmet „Eurovizija“ vadinama itin nenuspėjama, lažybininkai mano, kad geriausiųjų dešimtuke turėtų atsidurti šveicarų dainininkas Luca Hänni, atliksiantis ritmingą dainą „She Got Me“.
24-erių atlikėjas ir modelis – viena ryškiausiųjų jaunųjų Šveicarijos žvaigždžių, nekreipianti dėmesio į tai, kad jo gimtinėje dešimtys tūkstančių žmonių pasirašė peticiją, reikalaujančią atšaukti pasirodymą „Eurovizijoje“ dėl Izraelio politikos Palestinoje.
Sėkmingas Lucos pasirodymas šveicarams vis dėlto pakeltų nuotaiką. Du sykius konkursą laimėjusi šalis (beje, pirmoji „Eurovizijos“ laimėtoja) pastarąjį sykį triumfavo prieš 31 metus, kai pergalę nuskynė vėliau pasauline žvaigžde tapusi Kanados dainininkė Celine Dion.
Per pastaruosius aštuonerius metus Šveicarija šešis sykius nepateko į finalą, dar vieną sykį finale liko paskutinė.
Kitaip tariant – šį dešimtmetį Lietuvos pasiekimai yra geresni, ber šveicarai tiki, kad šiais metais viskas pasikeis.
Smulkaus sudėjimo, judrus, linksmas Luca gerai žinomas ne tik Šveicarijoje, bet ir Vokietijoje, kur ir prasidėjo jo profesionali karjera.
Antrajame pusfinalyje su Jurijumi kovosiantis dainininkas Tel Avive davė interviu LRT.lt, kuriame atskleidė, kas sieja jį ir Lietuvos atstovą.
– Kaip trumpai pristatytumėte save ir savo karjerą?
– Į profesionalią sceną žengiau prieš septynerius metus. Esu iš Šveicarijos, bet rimtą karjerą laimėjau Vokietijoje, kai laimėjau populiarų TV šou „Vokietija ieško superžvaigždės“.
Tai buvo pirmas didelis žingsnis, nuo to laiko išleidau penkis albumus, daug koncertavau. Dabar esu Tel Avive ir ruošiuosi didžiausiai savo gyvenimo patirčiai.
– Ar patekti į „Euroviziją“ buvo jūsų tikslas?
– Man didelė garbė rungtis už savo šalį, tai daug reiškia. Visą gyvenimą žiūriu „Euroviziją“, nuo vaikystės.
Kasmet žiūrint apimdavo tokia pati mintis. Pamatydavau tą didelę sceną ir pagalvodavau – gal kada nors ir aš joje stovėsiu. Pagaliau tai įvyks, tai labai smagu.
– Esate minimas tarp realių pretendentų laimėti „Euroviziją“. Ką apie tai manote, ar tai nesukuria papildomo spaudimo?
– Pamatysime, kaip bus. Kol kas man tiesiog garbė sulaukti daug gerų atsiliepimų apie pačią dainą. Žmonės visoje Europoje jau dainuoja priedainį, siunčia man nufilmuotus vaizdus, tai labai smagu.
Lažybų specialistai irgi gerai vertina mano galimybes, bet tai nėra labai svarbu. Privalau susitelkti į savo šou. Turiu tris minutes scenoje ir pasistengsiu viską joje padaryti kuo geriau.
- Kaip atrodys jūsų šou?
– Daug spalvų – raudona, balta, juoda. Žaidžiame su dideliu LED ekranu, daug šokių ir dainavimo. Labai mėgstu šokti, pasistengsiu tai parodyti scenoje. Nors tuo pačiu metu šokti ir dainuoti nėra lengva, tenka pačiam daug mokytis.
– Kaip apibūdintumėte savo dainą tiems, kurie tik antrajame pusfinalyje išgirs ją pirmą sykį?
– Joje – daug geros energijos. Kai ją išgirsti, privalai šokti, ji priverčia šypsotis ir džiaugtis. Bent jau aš to tikiuosi. Bandėme parašyti dainą, kurios klausantis neįmanoma sėdėti ramiai.
Kūrinys atsirado pernai vasarą, kai dalyvavau dainų rašymo stovykloje. Jos principas – buvau pasodintas su dviem iki tol nepažįstamais kūrėjais, turėjome parašyti dainą kartu. Puikiai pavyko – išėjo smagi popdaina su pagrindine eilute apie merginą, kuri tave pralinksmina ir užveda.
- Ar su Lietuvos atstovu Jurijumi jau teko susipažinti?
– Kol kas ne, bet girdėjau jo dainą. Ji graži. Įdomu tai, kad ją su kitais kompozitoriais parašė Pele Loriano – jis yra mano muzikos direktorius. Tad su Jurijumi turime šį tą bendro. Tikiuosi, jam pasiseks.
– Kokį įspūdį palieka Tel Avivas?
– Aš čia antrą kartą, miestas – nuostabus, oras – fantastiškas, gyvename šalia paplūdimio, tik gaila, kad pramogauti nėra kada, nes čia atvažiavome dirbti. Senamiestis, maistas, siauros jaukios gatvelės, daug barų, restoranų – Tel Avivo atmosfera man labai patinka.
– Ar tiesa, kad baigęs mokyklą norėjote tapti statybininku ir mokėtės šio amato?
– Taip. Dėliojau plytas. Ar vis dar sugebėčiau tai daryti? Manau, įgūdžių nepraradau. Gal kada nors pats pastatysiu sau namą, nors ne, turbūt savimi taip smarkiai nepasitikiu. (Juokiasi). Beje, šis darbas man labai patiko. Visą laiką esi lauke, šviečiant saulei ar lyjant. Man tai padėjo sutvirtėti fiziškai. Tai buvo geriausias startas muzikinei karjerai.
– Kokie jūsų pomėgiai?
– Mėgstamiausias dalykas – pramogos vandenyje. Banglentės, vandenlentės. Žiemą mėgstu slidinėti ir važinėti snieglente. Dievinu kalnus.
– Šveicarija „Euroviziją“ pastarąjį sykį laimėjo prieš 31 metus. Ar jūsų valstybėje nenuslūgęs susidomėjimas šiuo konkursu?
– Šįmet jaučiamas pagyvėjimas, visi žurnalai daug rašo apie „Euroviziją“, daviau daugybę interviu. Šveicarija užsivedusi ir tikisi gero rezultato.
– Kuri Šveicarijos į „Euroviziją“ siųsta daina jums atrodo iki šiol geriausia?
– Pernykštė – grupės „Zibbz“ kūrinys „Stones“.
– O su kuriuo šių metų eurovizininku smagiausia linksmintis?
– Su ispanu Miki. Susipažinome Amsterdame ir iškart susidraugavome.
– Kuo „Eurovizija“ jus labiausiai nustebino?
– Gerbėjų bendruomene, kuri – labai atsidavusi. „Eurovizijos“ gerbėjai – visiškai laukiniai, pamišę dėl šio konkurso. Jie labai karštai palaiko atlikėjus. Smagu tai matyti.
Taip pat skaitykite
