Muzika

2019.04.19 17:42

Turą per Lietuvą pradėję „Golden Parazyth“: gera būti alternatyva, kai aplink vien blizgučiai

Ramūnas Zilnys, LRT.lt2019.04.19 17:42

Neseniai geriausia Lietuvos alternatyvios muzikos grupe pripažinta „Golden Parazyth“ prieš Velykas neturi kada tinginiauti – ketvirtadienį ji pradėjo turą per tris didžiausius Lietuvos miestus.

Šiomis dienomis internete pasirodė ir naujas „Golden Parazyth“ leidinys – minialbumas „No Others“ su trim kūriniais, tarp kurių – ir klausytojams jau gerai žinoma daina „Plyta po plytos“.

Vos prieš kelis mėnesius albumą „Sad Human“ išleidę muzikantai nestovi vietoje ir tikisi, kad gal dar net šįmet pasirodys dar vienas jų albumas.

Ketvirtadienį sostinės klube „Kablys“ grupė pradėjo kelionę per Lietuvą – penktadienio vakarą koncertuos Klaipėdos dramos teatre, o šeštadienį – Kauno „Žalgirio“ arenoje. Beje, koncertą Klaipėdoje filmuos LRT televizija.

„Grojame ir naujesnius, ir senesnius kūrinius, bet laikomės taisyklės – skamba ne senesnė nei trejų ketverių metų muzika. Dainos „Lapė“, kurios daug kas nori, tikrai nebus. Einame į priekį, galvojame apie naują albumą, kurį norime įrašyti su vienu žinomu Lietuvos prodiuseriu“, - apsilankę portalo LRT.lt tiesioginėje transliacijoje, pasakojo grupės nariai Giedrius Širka ir Aurimas Vilkišius.

Sausio pabaigoje „Golden Parazyth“ triumfavo M.A.M.A. apdovanojimų ceremonijoje. Grupė, kurios pavadinimas pradėjo garsiau skambėti 2006-aisiais, pagaliau pelnė statulėlę Metų alternatyvos kategorijoje.

„Logiška, džiaugiamės apdovanojimu, atėjo laikas ir gavome. Ar jaučiamės labiau alternatyvūs? Gal tiesiog nebegrojame kūrinių, kurie mus vedė į popmuziką.

Kita vertus, gera būti alternatyva šalyje, kur aplink vien žėručiai ir blizgučiai. Kitaip ištark „aš tave myliu“, ir tu jau alternatyva. Aš manau, kad mes grojame popmuziką. Alternatyvią popmuziką“, - juokėsi vokalistas ir grupės įkūrėjas G. Širka.

Pergalė M.A.M.A. ceremonijoje, vis dėlto pripažįsta muzikantai, vėl padidino susidomėjimą jų grupe. Atsirado daugiau pasiūlymų koncertuoti, taip pat – ir didžiausiuose festivaliuose.

LRT.lt studijoje apsilankę „Golden Parazyth“ atsakė į portalo skaitytojų klausimus, o jų buvo ir labai linksmų bei netikėtų.

- Ar kada koncertuosite Australijoje?

Giedrius: Mielai. Niekada nesu ten buvęs. Vienintelis mano ryšys su Australija – kažkodėl ilgai maniau, kad „Skamp“ muzikantas Viktoras Diawara iš ten. Kodėl? Dėl jo plaukų, buvo šovusi mintis, kad gal jis turi šaknų tarp aborigenų. Bet, pasirodo, jis kilęs iš Lietuvos ir Afrikos. (Juokiasi).

- Kodėl jūsų kūryboje – nedaug lietuvių kalbos?

Giedrius: Nes Aurimas neseniai atvykęs iš Niujorko, jo tik šaknys lietuviškos, jam dar sunku kalbėti, retai tai daro. O aš graikas, kuris Lietuvoje tik penkerius metus, man nėra lengva. (Juokiasi). Rimtai – ne viena moteris, su kuria gyvenau, sakė, kad aš panašus į graiką.

Jei rimtai, mes nesame grupė, kuri gali save išprievartauti. Yra susikaupę šiek tiek lietuviškų dainų, gal būtų verta jas atskirai išleisti kasetėje.

Aurimas: Esame kalbėję, kad protingiau išleisti visą albumą lietuvišką ar anglišką, o ne pusę tokio, pusę kitokio. Kol kas lietuviško albumo planuose nėra.

- Kaip atsirado albumo „Sad Human“ viršelis ir kas jį sukūrė?

Giedrius: Autorius yra garsus menininkas Stasys Eidrigevičius. Jis ir dabar labai aktyvus, jo vardo menų centras Panevėžyje kuriamas. Nuo 2013 metų sekame šį menininką, žavimės jo darbais. Esu tikras, bent jau Lietuvos meno kontekste kada nors ateityje jis bus vertinamas kaip Salvadoras Dali, jo vardas į dailės istoriją bus įrašytas aukso raidėmis.

Ne viskas buvo paprasta, susipažinome, bendravome, ėjome kartu į studiją, jis norėjo pasiklausyti, kaip mes grojame gyvai. Tai tikrai nebuvo tiesiog paprastas užsakymas.

Jam patiko muzika, skyrė savo darbą mums. Mes džiaugiamės. Beje, jis jau 30 metų gyvena Varšuvoje, bet dažnai lankosi Lietuvoje, nepraranda šaknų.

- Iš kur ateina įkvėpimas?

Giedrius: Galėčiau pasakyti, kad iš visko. Upės čiurlenimo, paukštelių čiulbėjimo. Jei būčiau bardas, išties dainuočiau apie tai, kaip mėgstu žiūrėti į paukščius.

Pavyzdžiui, Vytautas Kernagis savo atliekamose dainose daug kalbėjo apie gamtą. Yra jo daina apie žaltį, kuri man labai patinka. Sodyboje, miške, radau žalčių lizdavietę, ten buvo žalčiukų, labai džiaugiausi tuo pernai vasarą.

- Su kuo svajojate sudainuoti?

Giedrius: Su Monique pasvajoju. (Juokiasi). Jei rimtai – vienas prodiuseris kartą klube stūmė į mane atlikėją, siūlė dainuoti kartu, bandė supiršti. Pasakiau „labas“ ir tiek.

Esame įrašę dainų su Alina Orlova, Jazzyville, tikimės, kad dar įrašysime ir su Migloko, tik ji labai užsiėmusi. Tai nutinka gana retai, tam reikia tam tikrų aplinkybių, nutinka atsitiktinai, kai susipažįsti su žmogumi ir atsiranda idėja.

Dabar populiarus žodis „tvaru“, tad ir mūsų tikslas dabar – tvariai koncertuose dainuoti su savo grupe ir pritariančiais vokalistais, o ne ieškoti kitų.

- Kodėl dažniausiai grojate tik didžiausiuose Lietuvos miestuose?

Giedrius: Šią vasarą grosime ir festivaliuose, taip pat, pavyzdžiui, Šiauliuose. Bet savo soliniams koncertams renkamės didmiesčius, nes pasirodymai reikalauja nemažų sąnaudų.

Kituose miestuose patirtume nuostolių. Pavyzdžiui, Utenoje mūsų lygio grupės į koncertą sutraukia iki 120 žmonių. Tiek bilietų nepakanka, kad padengtum išlaidas. Mažuose miestuose viskas priklauso ne nuo mūsų norų. Trūksta ir finansinių išteklių, ir žmonių, kurie norėtų ateiti.

Bet gal pasikeis ir laikai, ir situacija. Pavyzdžiui, Naujoji Akmenė dabar smarkiai atsigauna ir auga, dėl ukrainiečių, kurie ten kraustosi. Jie ieško kur apsigyventi Europoje, o Naujojoje Akmenėje – pigiausi butai. Gal kada ir ten pagrosime. Ir ukrainietiškai padainuosime.

- Kokios muzikos klausotės patys?

Aurimas: Visų atlikėjų, kuriuos koncertuoti į Lietuva atveža mūsų vadybininkas (agentūros „8 Days A Week“ įkūrėjas Martynas Butkevičius, rengiantis alternatyvių užsienio atlikėjų koncertus – Red.).

Giedrius: Neseniai buvau Lubomyro Melnyko, ukrainiečio, kuris gyvena Vakaruose, koncerte. Labai patiko – keistas koncertas, jis ten daugiau kalbėjo nei grojo. Dabar klausausi grupės „Pilnatys“, kuri išleido minialbumą „Žuvys“. Labai neblogas, kas mėgsta Macą De Marco ir panašius atlikėjus, pasiklausykite.

- Kaip gimė dainos „Lapė“ tekstas?

Giedrius: Neprisimenu. Dažnai apie tai klausia, kaip ir apie dainą „Last Rainbow“, dėl kurios teksto kažkas net plagiatu kaltino. Bet kai rašiau „Last Rainbow“, neseniai buvo miręs mano tėtis, per laidotuves tekstas gimė, nes pamačiau vaivorykštę. O „Lapė“ neturi jokios ypatingos istorijos.

- Į kuriuos kitų atlikėjų koncertus patys eitumėte?

Aurimas: Eisim į „The Cinematic Orchestra“, Kamasi Washingtono, RY X, visų, kuriuos atveža mūsų vadybininkas. (Juokiasi).

Giedrius: Aš šįmet keliausiu į festivalį „Primavera“ Ispanijoje, ten bus „Tame Impala“ ir kiti geri atlikėjai. Jau turiu bilietus, keliausime gegužės pabaigoje, visai savaitei, smagiai laiką Barselonoje praleisime.

Bet man ir šiaip patinka į koncertus vaikščioti. Į „Freaks On Floor“ nueičiau, jei jie per Lietuvą nekeliautų tuo pat metu, kaip ir mes. Grupė „Abudu“ labai patinka.

- Ar jūsų šukuosenos ateityje išliks tokios pačios?

Aurimas: Mano – tikrai, o iš Giedriaus plaukų gal ir skiauterę galima suformuoti. Kadaise, dvyliktoje klasėje, turėjau plaukus iki pečių. Dabar jau kitaip.

- Turite albumą „Sad Human“ – liūdnas žmogus. Kada ateis metas išleisti albumą „Happy Human“ – laimingas žmogus?

Giedrius: Melancholijos mūsų muzikoje buvo visada. Bet esu parašęs dainų, kur yra greitesnio ritmo, gal šiek tiek bliuziniu pagrindu. Manau, tokios muzikos galima tikėtis ir būsimame albume. Tačiau labai linksmos muzikos nekursime. Yra pakankamai kitų atlikėjų, kurie tai daro.

- Pastaraisiais metais jūsų muzikos stilius keitėsi. Kuria kryptimi keliaujate?

Aurimas: Patys nežinome ir tai mums patinka.

Giedrius: Niekas nežino, kur keliauja. Jei žino, tai yra verslus žmogus. (Juokiasi) Tiesiog darai tai, kas atrodo teisinga tuo metu.

Tikrai negalvojame – vau, sukurkim kažką, kad laimėtume dar vieną M.A.M.A. apdovanojimą.

- Kodėl esate su barzdomis?

Giedrius: Nuo 25 metų auginu, tai nežinau.

Aurimas: Barzda turi savo gyvenimą. Nuo 16 metų auginau tokį juokingą oželį ant smakro. Būdamas studentu, kelis kartus buvau nusiskutęs, bet pamatęs save veidrodyje supratau, kad reikia kuo greičiau grąžinti. Plaukai leidosi žemyn nuo galvos ir atsidūrė ant smakro, taip ir liks iki gyvenimo galo.

Giedrius: Mes barzdoti ne todėl, kad tai dabar madinga. Matosi, kai vyras tai daro specialiai, pamatai ir galvoji – gal geriau tu nebeaugink to barzdos.

- Ar grupė gyvuos dar penkerius metus?

Giedrius: Nebūtinai, neaišku, kur einam, ką darom. Todėl dar labiau reikia džiaugtis akimirka ir šiais koncertais.

- Kaip švęsite Velykas?

Giedrius: Velykos – nykstančios religijos šventė. Lietuvoje vyksta akcija „Darom“, jei kas kvies tvarkytis, netingėkite ir pakelkite, kad ir ne savo šiukšlę. Tai man atrodo prasmingiau.

Kita vertus, jei kas švenčiat ir norit švęsti – pirmyn. Pavasaris, atgimimas, dar ir pagonys šį laiką švęsdavo.

Aurimas: Aš dažniausiai švenčiu, važiuoju pas šeimą, bet šįmet dėl koncertų susiklostė taip, kad Velykos man bus nestandartinės ir ramesnės.

Taip pat skaitykite: LRT.lt transliacijoje „Golden Parazyth“ nariai atskleidė, į kurių grupių koncertus eitų patys

Taip pat skaitykite: „Golden Parazyth“ vokalistas Giedrius Širka kviečia atsikelti 5 val. ryto ir išgirsti orkestrą

Taip pat skaitykite: Naują albumą išleidę „Golden Parazyth“: sunkiomis akimirkomis gelbėjo ištikimybė tam, ką darome

 

Paieškos rezultatai

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius