Mokslas ir IT

2019.04.09 18:26

Dekanė negaili kritikos Lietuvai: kol vienos šalys matematikai didina dėmesį, mes kalbame apie mažesnį pamokų skaičių

Ketvirtadalis Lietuvos penkiolikmečių yra matematiškai neraštingi, tačiau 2015 metais Lietuvos edukologijos universitete buvo pasirašytos 145 studijų sutartys kūno kultūros studijų programoje ir 6 matematikos bei informatikos mokymo studijų programoje. „Pasikeitus galių turėtojų kadencijai, negali keistis ir švietimo strategija“, – LRT.lt sakė KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto dekanė Bronė Narkevičienė.

Duodama interviu edukologijos mokslų daktarė viena iš Nacionalinės moksleivių akademijos (NMA) steigėjų papasakojo apie universitetų „kančias“ ieškant pusiausvyros tarp studijų kokybės ir studentų skaičiaus, verslo ir mokslo santykius bei tai, kodėl vis labiau atsiliekame nuo pirmaujančių šalių.  

– Kaip rasti aukso viduriuką, kad matematines, technologines specialybes rinktųsi labiau „moksliukai“. Balų kartelės kėlimas juk pasunkina gyvenimą universitetams ir, jei jis būtų ne simbolinis, o rimtas, pavyzdžiui, iki 80 balų, netektumėte daug pinigų?

– Kaip rasti aukso viduriuką, nežinau. Bet žinau, kad žmogui svarbu pasirinkti tai, ką jis gali daryti geriausiai, ir po to toje srityje dar daug dirbti. Esu skaičiusi, kad, norint tapti tam tikros srities tikru ekspertu, reikia į ją gilintis 70000 valandų. Universitetai siekia kelti balų kartelę, bet sistema, kai universitetai finansuojami „krepšeliais“, verčia juos ieškoti pusiausvyros tarp kiekybės ir kokybės.

Kita vertus, universitetai deda pastangas patys padėti mokiniams, kurie ateina studijuoti nevisiškai pasirengę. Pavyzdžiui, mūsų universitetas siūlo net keletą pagalbos variantų tiems, kurie patiria sunkumų dėl matematikos: dvyliktokai gali naudotis dėstytojų ir mokytojų parengta filmuota medžiaga matematikos egzaminui pasirengti, pirmakursiams siūlomi išlyginamieji matematikos kursai, bendramokslių „SOS pagalba“ ir kt. Visa tai nemokama.

– Sutinkate, kad brandos egzamino rezultatai parodo labai mažai, jų rengėjai gali kontroliuoti, kiek bus neišlaikiusiųjų, kiek bus šimtukininkų?

– Dėl egzaminų „fotografinio“ pobūdžio sunku nesutikti, bet, kita vertus, jei mokomasi sistemingai ir nuolat, o ne egzaminui, tikimybė, kad psichologiniai dalykai „pakiš koją“ pademonstruojant tvirtas žinias ir jų panaudojimo įgūdžius egzamino metu, tikrai sumažėja.

Manau, kad šia prasme yra naudinga, kai atestate yra rašomi dviejų ar trejų paskutinių klasių metiniai pažymiai ir egzaminų įvertinimai atestato vidurkio skaičiavime turi tik tam tikrą dalį.

Taip mokiniai pratinasi sistemingai dirbti, sumažėja vienkartinio matavimo svoris. Žinoma, tokiu atveju atsiranda kitos problemos – pažymių skirtingose mokyklose palyginamumas, vertinimo subjektyvumas ir pan.

– Didieji duomenys, dirbtinis intelektas, blokų grandinės... Kaip sekasi integruoti į studijų programą? Ar to reikia?

– Didieji duomenys patraukė mūsų dėmesį 2015-aisiais. Tuomet sukūrėme magistrantūros studijų programą „Didžiųjų verslo duomenų analitika“. Programa kasmet yra viena populiariausių universitete, nors studijuoti joje nėra lengva ir dėl kelių programavimo kalbų, ir dėl duomenų tyrimų metodų, ir dėl to, kad visi studentai jau dirba, o mokosi vakarais.

Visgi tokie specialistai yra darbdavių labai geidžiami. Šiemet rugsėjo mėnesį organizuosime jau antrąją KTU Didžiųjų duomenų mokyklą, į kurią pasikvietėme dėstyti didžiųjų duomenų užsienio specialistus.

Dirbtinis intelektas taip pat įdomus ir fakulteto mokslininkams, ir studentams. Patinka mums tai ar ne, bet jis (dirbtinis intelektas) vis aktyviau reiškiasi mūsų kasdieniniame gyvenime.

– Ar rinkai reikia itin siauros specializacijos žmonių?

– Dėl siaurų specializacijų nenorėčiau sutikti, nes universitetinis išsilavinimas tam ir įgyjamas, kad bazinis pasirengimas leistų nuolat mokytis naujų dalykų ar specializuotis, gilintis į siauresnę sritį, atsižvelgiant į tai, ko prireikia ar ko pageidauja žmogus.

– Lietuvos mokinių matematiniai gebėjimai nuolatos prastėja. Kodėl? Gal pati mokymo sistema paseno?

– Taip, statistika, deja, rodo tendencijas ne mūsų mokinių matematinio išsilavinimo naudai. Pavyzdžiui, 15-mečių mokinių, kurių matematikos pasiekimai OECD PISA tyrime įvertinti aukščiausiais 5 ir 6 lygiais, 2006-2015 m. sumažėjo nuo 9,1 proc. iki 6,9 proc., o nepasiekusių net 2 lygio, t. y. faktiškai matematiškai neraštingų, padaugėjo nuo 23 proc. iki 25,4 proc.. 

Esame įpratę dažnai lygintis su Estija – Estijoje 15-mečių, kurių pasiekimai matematikoje įvertinti aukščiausiais lygiais, per tą patį laikotarpį padidėjo nuo 12,5 iki 14,2 proc. Nepasiekusių minimalaus lygio sumažėjo nuo 12,1 iki 11,2 proc. Kaimynų rezultatai gerėja, nes daugėja aukštus matematikos pasiekimus turinčių ir mažėja menkus pasiekimus turinčių mokinių.

Nesuvesčiau tokios mūsų ir estų jaunimo matematinių gebėjimų raidos tik į mokymo sistemą. Priežastys kompleksiškesnės ir, mano galva, prasideda visuomenės ir valstybės gyvenimui toną užduodančių valdžios atstovų sprendimais dėl prioritetų. Tikrų pagal poreikį Lietuvos tautai ir menamų pagal priimamus sprendimus.

Tuomet tai tęsiasi visuomenės požiūryje į matematikos mokymąsi ir baigiasi inžinierių ir kitų tiksliųjų mokslų specialistų trūkumu arba, anot darbdavių, netinkamai parengtų specialistų gausa ir ekonomine atskirtimi nuo turtingųjų šalių.

Susidaro įspūdis, kad inovacijų ir technologijų šalimi tapsime be ateinančių kartų. Turtingų valstybių pavyzdžiai patvirtina, jog valstybės gerovės kūrimas prasideda nuo vaikų ugdymo.

– Paradoksalu, kad daugybės jaunų žmonių, praleidžiančių su technologijomis, kurios sukurtos matematikų, programuotojų, imlumas matematikai mažėja?

– Negalėčiau teigti, kad mažėja jaunų žmonių imlumas matematikai. Greičiau tai pasekmė jau kelerius metų visuotinai mažėjančio dėmesio matematikos mokymui ir kokybei. Kai stiprioji ekonomiškai pasaulio dalis garsiai kalba apie STEM (angl. Science, Technology, Engineering, Mathematics) mokymo svarbą ir matematinio pasirengimo, išsilavinimo augantį poreikį technologijoms, inžinerijai, mūsų šalyje matematikos pamokų savaitėje skaičių vis siekta mažinti.

Kita iškalbinga statistika: 2015 m. tuometiniame Lietuvos edukologijos universitete (LEU), turėjusiame būti Lietuvos pedagogų šviesulių rengėju, buvo pasirašytos 145 studijų sutartys kūno kultūros studijų programoje ir 6 – matematikos ir informatikos mokymo studijų programoje.  

Keliaujate po įvairias konferencijas, gal ten matėte pavyzdžių, kaip gerinti tiek mokslo, tiek studijų kokybę?

– Taip, tikrai mačiau daug gerų pavyzdžių, girdėjau daug puikių tyrimų pristatymų, o dėl dalyvavimo tarptautiniuose tinkluose matau, kiek daug pastangų įdedama, kol pasiekiami tokie visuomenės, mokslo, švietimo, ekonomikos raidos rezultatai, kurių mes norėtume savo valstybėje.

Tiesa, turiu tik vieną receptą, kuriuo beveik neabejoju – turi būti veikiama ne įskiepių iš kitos valstybės principu, o sistemiškai pagal mūsų tautos istorinę patirtį, mentalitetą ir esamą situaciją, ir darbai turi būti tęstiniai, t. y.: turėtų strategija tęstis dešimtmečius ir neturėtų krypties keisti kiekviena nauja Seimo, vyriausybės ar kitų galių turėtojų kadencija.

– Mokslo ir verslo sinergija veikia? Ar visgi yra trukdžių, kurių nepavyksta įveikti?

– Trukdžių įveikimas – tai laiko, pastangų ir abipusio noro suprasti kitaip veikiantį, dirbantį, mąstantį klausimas. Fakultetas kasmet turi vis platesnį verslo įmonių ratą, su kuriais bendradarbiauja dėl jų problemų sprendimo matematiniais metodais (jau treti metai vykdome Verslo ir pramonės problemų matemtinio sprendimo dirbtuves), fizikai ir medžiagų mokslininkai įvykdo įmonių užsakymus, gauname temas baigiamiesiems studentų darbams ir pan.

Labai džiugina atvejai, kai verslo atstovai aiškiai nusibrėžia vertybę – studento, jų būsimo darbuotojo kompetencijų augimas, jo išsilavinimas. Paprasta, bet genialu: priimdami studentą į darbą iškelia sąlygą – būtinai turi pabaigti studijas. Jei mesi studijas, pas mus nedirbsi. 

– Prasidės egzaminų ir stojimų maratonas. Ką patartumėte abiturientams renkantis studijas Lietuvoje?

– Kai kas juokauja, kad patarėjus velniai ant savo uodegos nešioja. Bet kai kas leidžia patarimų knygas, o kai kas gailisi, kad per vėlai patarimą išgirdo.

Patarčiau įsiklausykite į save, nebijoti atlikti profesinio tinkamumo testo. Be to, naudinga skirti laiko patyrinėti sudominusios studijų programos turinį – kokie moduliai privalomi, o kuriuos galėsite rinktis, ko juos studijuodami išmoksite.

Dar daugiau, pasirinkę ir patyrę pirmuosius studijų sunkumus (taip būna daugiau negu pusei pirmakursių, o techininėse specialybėse – net apie 80 proc.), neskubėkite atsitraukti, pasiduoti – pasinaudokite visomis universiteto siūlomomis pagalbos rūšimis.