Mokslas ir IT

2019.03.31 13:03

Kodėl vaiką auginant per švarioje aplinkoje gali nukentėti imuninė sistema

Tautvydas Lukaševičius, LRT.lt2019.03.31 13:03

Kiekvieną minutę prarandame apie 40000 negyvų odos ląstelių, o nuo vienokių ar kitokių odos ligų kenčia du trečdaliai žmonijos. Gimus kūdikiui, odą iš karto kolonizuoja gerieji mikroorganizmai, kad būtų sukurtas apsauginis barjeras, neleidžiantis prasibrauti „blogiukams“.

Unikalių būdų kovoti su odos ligomis ieško ir Lietuvos mokslininkai, kurie tyrimų metu imituoja kosmoso sąlygas. „Išgėrus probiotikų ar pasitepus kremuku, rimtų odos ligų neišgydysime“, – LRT.lt teigė Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro docentė Eglė Lastauskienė.

– Ieškote cheminių vaistų alternatyvų odos ligoms gydyti. Kodėl? Kokį nepageidaujamą poveikį gali turėti cheminiai vaistai?

– Visi cheminiai vaistai, kurie naudojami odos ligoms gydyti, turi pašalinių poveikių. Aš dirbu su mielėmis, kurios kolonizuoja odą ir sukelia įvairias infekcijas. Tie vaistai, kurie yra skiriami būtent kandidozėms gydyti, mielių sukeltiems susirgimams gydyti, pasižymi ypač dideliais šalutiniais poveikiais, kurie gali varijuoti nuo alerginių reakcijų iki kepenų pažeidimų, kai jau gydomos sisteminės kandidozės.

Kodėl taip yra? Mūsų ląstelės ir mielių ląstelės yra labai panašios sandaros. Kai reikia išgydyti „panašumus nuo panašumų“, tie vaistai veikia tiek mieles, tiek ir mūsų ląsteles. Dėl to atsiranda tokie aštrūs šalutiniai poveikiai. Mes ieškome tokių būdų, kad galėtume kažkokiomis fizinėmis priemonėmis ar mažiau alerginėmis priemonėmis pašalinti mieliagrybius nuo odos ir taip išgelbėti mūsų organizmą nuo visų aštrių šalutinių poveikių.

Mes pasitelkiame elektroporaciją – vieną iš būdų, kuris yra labai plačiai naudojamas gydant vėžį, kai vaistai pristatomi į navikus, kurie negali būti operuojami ir šalinami. Mes tą operaciją bandome panaudoti gydydami odą.

– Kas yra elektroporacija?

– Tai elektrinio lauko poveikis, sukeliantis porų susidarymą ląstelės membranoje. Padaromos skylutės ląstelės membranoje ir tokios ląstelės dažniausiai žūsta. Turbūt visiems būtų labai baisu, kad mes elektros srovę taikysim pacientams ir juos sodinsim į elektros kėdę, tačiau tai nėra tokia baisi procedūra. Yra sukurti elektrodai, kurie priglaudžiami aplinkui pažeistą zoną.

Tie impulsai, kurie yra naudojami, yra labai trumpi. Galia yra labai didelė – sukuriamas labai stiprus impulsas, bet jis yra labai trumpas, dėl to jis nesukelia raumenų susitraukimo ir skausmo. Raumenys nesusitraukia, todėl galime sėkmingai tą zoną paveikti.

Visada iškyla klausimas, jeigu mes nužudome mielę, kuri yra ant mūsų odos, tai kas nutinka mūsų pačių ląstelėms. Tos poros irgi yra atidaromos lygiai taip pat ir mūsų membranų ląstelėse, bet mūsų ląstelės audiniuose yra labai stabilios ir pakankamai gerai atsigauna. Jos yra veikiamos kaimynų, tarpląstelinio užpildo, kuris jas supa ir saugo, o mielių ląstelės yra pavienės ir joms ta aplinka nėra tokia palanki.

Tokios operacijos metodai yra naudojami, kai susidaro negyjančios žaizdos ir prasideda bakterinės infekcijos, esančios tuose giliose žaizdose. Pavyzdžiui, kai žmogus turi žaizdą, kurioje gyvena tą mėsą valgantis stafilokokas, žaizdos negyja metais, ir tai yra didžiulė problema, nes jokie cheminiai vaistai jų paveikti negali. Labai dažnai tos bakterijos pasidaro atsparios antibiotikams ir nebėra priemonių, kaip kovoti su tokia liga.

– Nuo to dažniausiai kenčia vyresni žmonės?

– Taip. Nes tiesiog silpsta metabolizmas, keičiasi mikrobiotos sudėtis, mūsų gerosios bakterijos nebe taip gerai mus saugo. Tokiais atvejais ir būna metų metais negyjančių žaizdų. Iš tikrųjų yra įrodyta, kad, taikant elektroporaciją, tų žaizdų gijimas buvo paskatintas.

Ir mes atlikome eksperimentų su pelėmis, bandėme gydyti infekciją ir šis metodas puikiai veikė.

– Kokie tokio gydymo trūkumai?

– Mūsų ląstelės taip pat gali žūti, bet vėlgi net ir tos žuvusios ląstelės gali ataugti, regeneruoti. Iš tikrųjų kadangi tai yra vidinis poveikis, pašalinių poveikių nėra tiek daug. Didžiausias minusas yra, kad technika nėra taikoma labai plačiai medicininėje praktikoje – reikia turėti didelės galios elektrinius aparatus, kurie generuotų tuos labai trumpus impulsus.

Be to, aparatūra yra pakankamai sudėtinga, brangi. Jeigu yra pažeistas labai didelis plotas, ji darosi mažiau efektyvi ir reikia tokių daugybinių operacijų iš visų pusių.

– Toks gydymas gali tapti alternatyva chemoterapijai?

– Lietuvoje odos ligoms gydyti elektros impulsai nenaudojami, tai nėra paplitusi metodika. Kol kas turime pavyzdžius iš Vokietijos, Prancūzijos, kur jau buvo pritaikytas toks odos ligų gydymas. Šiaip vėžio terapijoje tai yra labai plačiai naudojamas metodas. Pavyzdžiui, Vokietijoje tiesiog galima pasirinkti arba chemoterapiją, arba elektrochemoterapiją.

– Oda itin svarbus organas?

– Taip. Oda yra mūsų didžiausias kompleksinis organas. Čia mes kalbame apie labai svarbią barjerinę funkciją. Oda – tai mūsų pirmasis barjeras, kuris saugo mus nuo aplinkos. Odoje, skirtingai nei skrandyje, mikroorganizmams gyventi yra labai sunku.

Čia nėra palanki aplinka, kur jie lengvai įsitvirtintų. Tie, kurie gyvena ant odos, yra labai gerai prisitaikę išgyventi nepalankioje aplinkoje (daug druskų, riebalų, kurie gali stabdyti jų augimą).

Be to, visos bakterijos, kurios gyvena ant mūsų odos, irgi palaiko odos barjerinę funkciją. Pirma, skatina imunines reakcijas, pritraukdamos imunines ląsteles, taip pat tai yra gynybinė linija, kuri saugo nuo patogenų. Jeigu oda yra kolonizuota gerosiomis bakterijomis, tai jos neleis čia patekti iš aplinkos kažkokiai bakterijai, infekcijos sukėlėjui. Jos tiesiog neleidžia jam įsitvirtinti, nes nėra vietos.

Gamtoje sterilios vietos nėra, todėl, kai ji atsiranda, yra iškart kolonizuojama mikroorganizmais. Jeigu ant mūsų odos gyvena mūsų mikroorganizmai, patogenams vietos ten tiesiog nebelieka. Labai dažnai odos ligos ir yra susijusios su tuo, kad pasikeičia mūsų mikrobiota, jos sumažėja, darosi gerųjų bakterijų, kurios saugo odą, mažiau, pradeda klestėti, pavyzdžiui, mielės. Jos pajutusios laisvą vietą gali pradėti nekontroliuojamai daugintis ir sukelti įvairias ligas.

– Kodėl sunku gydyti tokias ligas, pavyzdžiui, žvynelinę?

– Psoriazė (žvynelinė) yra kompleksinė liga, nes uždegiminis procesas keliauja kartu su ja. Įrodyta, kad sveikų ir sergančių žvyneline žmonių mikrobiota skiriasi kardinaliai: sergantiems trūksta gerųjų bakterijų.

Dar daugiau, tai labai reta genetinė liga, kurios išgydyti iki galo turbūt niekada ir negalėsime, kol nepatobulės mūsų įvairios genetinės modifikacijos sistemose. Tiesa, galima sumažinti nemalonius simptomus – odos lupimąsi, blogą jausmą.

Visi mokslininkai daro vieną bendrą išvadą, kad žvynelinės ligai įtakos turi ne tik odos mikrobiota, bet ir žarnyno mikroorganizmai. Turime kompleksinę sistemą: oda, žarnynas ir mūsų pačių genetiniai faktoriai. Reikia ilgą laiką trunkančių tyrimų, kad galėtume kažką pakeisti ir modifikuoti. Išgėrus probiotikų ar pasitepus kremu su gerosiomis bakterijomis, deja, šios ligos išgydyti negalime.

– Galbūt galite plačiau pakomentuoti, kaip gerosios bakterijos pasiekia kūdikėlio odą?

– Placenta ir kūdikio augimas yra sterilūs, o kūdikį mikroorganizmai kolonizuoja po gimimo. Jeigu kūdikis gimsta natūraliu būdu, tai jis, pirmiausiai, yra kolonizuojamas motinos vaginos mikrofloros. Jeigu kūdikėlis gimsta po Cezario pjūvio, tai jis yra kolonizuojamas motinos odos mikrofloros.

Paskui į jo gyvenimą visąlaik ateina nauji mikroorganizmai su šeimos nariais, su visais lankytojais, su gyvūnais, esančiais šeimoje. Ateina vis nauji tie mikroorganizmai, kurie įsijungia į jo bendrą mikrobiotą.

Manoma, kad kiekvienas žmogus turi unikalią mikrobiotą ir kad tai galbūt galėtų netgi būti naudojama kaip pirštų antspaudai. Itin svarbi gerųjų bakterijų pusiausvyra. Labai dažnai žmonės, gyvenantys šeimoje, turi labai panašų organizmą, tą mikroorganizmų sudėtį organizme.

Anksčiau būdavo laikomasi tokios taisyklės, kad kūdikio negalima lankyti, kūdikis gyvendavo dvi savaites su mama tiktai ligoninėje, labai steriliomis sąlygomis. Paaiškėjo, kad tai visiškai nebūtina, kad tas kūdikis turi būti kolonizuotas mikroorganizmų, nes tiek jo nervinė sistema, tiek imuninė sistema be mikroorganizmų nesivysto. Jeigu augsime labai švarioje aplinkoje, turėsime labai silpną imunitetą.

– O kaip dėl neišnešiotų kūdikių?

– Neišnešioti kūdikėliai inkubatoriuose atsigriebia. Atlikti tyrimai rodo, kad jų mikrobiota būna pakitusi, tačiau niekas nežino, kokia ji turėtu būti. Kol kas nenustatyta, koks tiksliai turi būti bakterijų „sąstatas“, kuris gyvena organizme. Tai yra labai individualus dalykas.

Neišnešioti kūdikėliai kurį laiką gyvena sterilioje aplinkoje, tačiau labiausiai baiminamasi yra dėl to, kad kūdikis yra labai mažas ir jo organizmas nėra iki galo išsivystęs. Tai reiškia, jog per didelis mikroorganizmų kiekis gali sukelti ligas.

Labai dažnai net mums patiems gali pakenkti mūsų pačių mikroorganizmai, kurie patenka į sau netinkamą ir nepriskirtą vietą. Pavyzdžiui, jei odos mikroorganizmai patenka į kraują, jie gali sukelti ligą. Taigi tokių dalykų bijoma labiausiai, kol organizmas nėra dar visiškai išsivystęs.

Ankstukai, kaip ir kiti kūdikėliai, gauna mikrobiotą, tik tai nutinka šiek tiek lėčiau.

– Daugybė žmonių tiki įvairių odos tepalų medicininėmis galiomis? Tai mitas ar tikrovė?

– Tai priklauso nuo to, ką norite gydyti. Jeigu gydysite kepenų ligas tepdami ant odos kažkokį tepalą, tai jums nepavyks. Visgi gydant kai kurias odos ligas tepalai yra būtini.

Kenčiantiems nuo dermatitų ar panašių ligų reikalingi ir antibakteriniai tepalai, ir tepalai, kurie turi kažkokius priešgrybelinius junginius.

Dažnai klaidingai minimos ir suvokiamos „atsiveriančios odos poros“. Poros žmogui reikalingos atsikratant kažko, o ne tam, kad kažkas patektų į vidų. Per poras mes atsikratome papildomo riebalų kiekio, įvairių pašalinių medžiagų, svetimkūnių.

Tiesa, apie odos tepalus tikrai reikia labai gerai galvoti. Be reikalo jų naudoti nereikia, bet kai sausėja ar džiūsta oda, ją tepti reikia, nes ji suminkštėja, pasidaro elastingesnė. Tokia oda yra geriau apsaugota. Visa tai, kas lemia odos sutrūkinėjimą ir mechaninį pažeidimą, reiškia, kad yra atidaromi vartai mikroorganizmams. Kiekviena žaizdelė, įbrėžimas ar įtrūkimas gali veikti kaip vartai. Oda yra barjeras, bet kiekvienas atsiradęs plyšys yra vartai. Tada patogeniniai organizmai laisvai gali patekti į vidų.

 

 

 

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt