Paaugliai, kurie gyvena tankiai apgyvendintose vietovėse, kur oro užterštumas yra didesnis, dažniau kenčia nuo psichozės simptomų. Mokslininkai tikina, kad oro tarša turi įtakos jų psichinei sveikatai, o tikrosios problemos išryškėja jiems subrendus.
Tyrimo rezultatai paskelbti „JAMA Psychiatry“ žurnale. Rašoma, jog vaikai, augę aplinkoje, kurioje gausu azoto dioksido ir azoto oksidų, daug dažniau suserga psichinėmis ligomis nei vaikai, augę mažiau užterštose teritorijose. Pasirodo, aplinkos užterštumo faktorius netgi gali būti lyginamas su genetiniais ir socio-ekonominiais veiksmais ir turėti lemiamos įtakos.
Azoto dioksidas ir oksidai siejami su 60 procentų psichinių susirgimų atvejų, kai tiriami užterštose ir tankiai apgyvendintose teritorijose gyvenantys jaunuoliai.
„Vaikams ir jaunimui šios medžiagos daro didžiausią įtaką, paveikiamos dar besiformuojančios smegenys, sutrikdoma kvėpavimo sistemos, kuri yra tiesiogiai susijusi su smegenimis, veikla“, – teigė tyrimo autorius Frankas Kelly.
Prognozuojama, kad 70 proc. žmonių 2050 metais gyvens miestuose, o psichologinių problemų turės didelė dalis jų. Šiandien tyrėjai aiškina, kad oro tarša tiesiogiai atsakinga už šiuos negalavimus.
Kad rastų oro užterštumo ir ateities psichinių sutrikimų, pavyzdžiui, paranojos ar šizofrenijos, ryšį, tyrėjai aštuoniolikamečių respondentų klausė, ar jie yra girdėję balsų, kurių negirdi kiti žmonės, ir ar jie kada nors paranojiškai jautė, jog yra stebimi, sekami, šnipinėjami. Išanalizavę gautus atsakymus, mokslininkai sukūrė virtualų žemėlapį, kuriame pažymėjo potencialių „pamišėlių“ gyvenimo vietas, kelionės maršrutus, kuriose jie praleisdavo daugiausia laiko.
Paaiškėjo, kad trečdalis iš 2000 tiriamųjų, kuriems bent kartą pasireiškė psichozės simptomas, daug laiko praleidžia užterščiausiose vietose.
Visgi toks tyrimas nėra visiškai reprezentatyvus. Kritikai teigia, kad tiriamieji nebuvo pacientai, kuriems psichiatrai nustatė diagnozę, todėl jų „pamišimo“ lygis yra labai diskutuotinas. Be to, buvo remiamasi pastarųjų metų taršos duomenimis, todėl neaišku, kokioje aplinkoje užaugo tiriamieji.
Kaip ten bebūtų, tyrimo autoriai prieina prie išvados, kad mažindami oro taršą galime pagerinti ir psichinę užterštuose didmiesčiuose gyvenančių žmonių būklę.
Kiek anksčiau šią savaitę NASA paskelbė ataskaita, jog daugiausia medžių šiuo metu atsodina labiausiai planetą teršiančios valstybės – Kinija ir Indija. NASA palydovų duomenimis, pasaulis šia prasme dar niekados nebuvo toks „žalias“.
Parengė Tautvydas Lukaševičius
