Mokslas ir IT

2019.03.26 10:59

Lietuvių tyrėjai dirbtinius kaulus siūlo spausdinti 3D spausdintuvu

LRT.lt2019.03.26 10:59

Lūžęs rankos ar kojos kaulas paprastai atsikuria per 5-6 savaites. Vis dėlto, kai kurie pažeidimai būna tokie dideli, kad natūraliai audinys neatsistato.

Nacionalinio transplantacijos biuro duomenimis, kasmet net 20 mln. žmonių pasaulyje susiduria su piktybinių navikų, infekcijų ar genetinių ligų sukeltais kaulinio audinio pažeidimais, kuriems išgydyti reikalingi dirbtiniai pakaitalai. Jaunoji mokslininkė Milda Alksnė ir jos kolegos ieško tinkamų medžiagų derinių ir taikydami 3D spausdinimo metodą, prisideda prie siekio rasti geriausiai žmogaus organizme prisitaikantį dirbtinį transplantą.

Siekiant paskatinti ir toliau vystyti šiai problemai skirtą sprendimą, informacinių ir ryšių technologijų (IRT) įmones vienijanti asociacija „Infobalt“ M. Alksnei skyrė 2000 eurų stipendiją. Ji buvo įteikta kartu su Lietuvos mokslų akademija jau devintąjį kartą organizuojamoje jaunųjų mokslininkų konferencijoje „Fizinių ir technologijos mokslų tarpdalykiniai tyrimai“. Iš viso buvo apdovanoti 8 jaunieji mokslininkai.

Iškart galvoja apie praktinį pritaikymą

„Šiuo metu daugiausiai dėmesio skiriame žandikaulio kaulo karkaso modelio tobulinimui. Senatvėje, žmonėms praradus dantis, implantai turi būti gręžiami ir tvirtinami, bet dažnai kaulas jau būna aptirpęs ir tenka ieškoti kitų sprendimų.

Mūsų modelis gali būti atspausdintas pagal individualius parametrus, todėl technologija aktuali ir pacientams, ir odontologijos klinikoms“, – sako M. Alksnė, dirbanti Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre. Pasak mokslininkės, idėja, gimusi vienos mokslinės konferencijos metu, pritraukė ir partnerių iš verslo sektoriaus, kurių parama leidžia ieškoti geriausių sprendimų. Projektas sparčiai juda į priekį ir netrukus turėtų būti atlikti pirmieji bandymai su žmonėmis.

1500 eurų antrosios vietos stipendija skirta Marijonui Tutkui iš Fizinių ir technologijos mokslų centro. Jo tyrimų sritis – DNR ir baltymų sąveika. „Verslininkams didžiausią įspūdį paliko mano tezė, jog silicio atsargos, kurios dabar naudojamos duomenų saugojimui baigsis jau 2040 m.

Ateityje technologijos leis tam naudoti DNR molekules – į vieną jų kilogramą tilps kone visi duomenys, o tai yra labai nedaug, lyginant su tuo kiek sveria kietieji diskai dabar. Mūsų kuriama technologija prisideda ir prie šios krypties, ir padeda kolegoms mokslininkams, pavyzdžiui profesoriaus Virginijaus Šikšnio komandai. Jiems medžiagų nebereikia siųsti į užsienį, išanalizuoti jas galime mes“, – sako jaunasis mokslo darbuotojas, į Lietuvą tyrimų tęsti grįžęs iš Danijos.

Gražina Korvel, Vilniaus universiteto Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto podoktorantūros stažuotoja, pristatė lietuviškų priebalsių fonemų požymių lyginamąją analizę. Jaunosios mokslininkės darbai prisideda prie to, kad ateityje kompiuteriai, telefonai ir kiti elektroniniai prietaisai kalbėtų lietuvių kalba.

„Mano analitiniai darbai yra pagrindas programuotojams ir kitiems praktikams – be teorinių žinių nebūtų sukurta ir pati technologija. Verslo susidomėjimas ir paskatinimas rodo, jog esu teisingame kelyje ir ateityje mano modeliais paremtos inovacijos leis susišnekėti su kompiuteriais natūralia lietuvių kalba“, – sako G. Korvel, kuriai įteikta trečios vietos 1000 eurų stipendija. Dar penkiems mokslininkams skirtos skatinamosios stipendijos po 200 eurų.

Skatina kalbėtis ir nepasiduoti

„Jaunuosius mokslininkus remiame jau ne vienerius metus, nes siekiame būti arti inovacijų kūrimo proceso, naujausių technologijų ir išradimų. Verslas siekdamas sėkmingai konkuruoti tarptautinėje arenoje supranta, kad bendradarbiaudamas su tyrėjais galės rasti reikalingą pranašumą užtikrinančius sprendimus.

Kiekvienais metais pastebimai gerėja jaunųjų mokslininkų pranešimų kokybė, pritaikymo galimybės, atskleidžiamos pasaulinio konteksto žinios“, – sako Kazimieras Tonkūnas, generalinio stipendijų rėmėjo „INVL Technology“ vadovaujantis partneris.

Jis pastebi, jog mokslo ir verslo simbiozė gali būti pagrindinė ašis, vykdant šalies ekonominę plėtrą užsienyje, o vienas sėkmingiausių to pavyzdžių – Lietuvos fizikos mokslininkų ir lazerius gaminančių įmonių bendros veiklos.

Savo ruožtu Giedrius Markevičius, INFOBALT prezidentas, teigia, kad mokslininkams aktuali yra ne tik piniginė parama, bet ir dalijimasis patirtimi bei patarimais. Daug kartų bandydami ir klysdami jaunieji tyrėjai galiausiai turi suprasti, kad svarbus yra ne tik produktas, kurį jie kuria, bet ir tai, kaip jis pristatomas bei kaip pritaikomas praktiškai.

Todėl nepavykus G. Markevičius siūlo nepasiduoti, o ieškoti partnerių, mentorių, kurie gali padėti ir užvesti ant kelio. Verslui labai įdomūs pasaulį keičiantys, žinojimo ribas plečiantys sprendimai, todėl paskatinimas ir bendradarbiavimas turėtų įkvėpti nesustoti ir toliau tyrinėti dar nepažintas sritis.

Per visą stipendijų skyrimo laikotarpį jauniesiems talentams jau išmokėta per 40 tūkst. eurų. Paramos tikslas – skatinti jaunųjų mokslininkų iniciatyvą ir aktyvumą mokslo srityje, keistis informacija apie vykdomus tyrimus ir rinkos poreikius, spartinti mokslinių rezultatų praktinį naudojimą. Šiais metais prizinį fondą įsteigė „INVL Technology“, „Ruptela“ ir „Vtex “.

Naujausi

Paieškos rezultatai

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius