Mokslas ir IT

2019.03.25 19:30

Specialistas įspėja: nekeisdami mitybos įpročių prišauksime pavojingus klimato reiškinius

Monika Midverytė, LRT Radijo laida „Vienkartinė planeta“, LRT.lt2019.03.25 19:30

Jeigu žmonių populiacija augs taip, kaip augusi, ekonominė gerovė didės, o mitybos įpročiai nesikeis, iki 2050-ųjų peržengsime planetos galimybių ribas ir sulauksime grėsmingų padarinių – drastiškai sumažės biologinė įvairovė, vandenynuose išplis negyvosios zonos, padaugės ekstremalių klimato reiškinių. Taip LRT RADIJUI sako Oksfordo universiteto mokslininkas Markas Springmanas. Anot jo, geriausias būdas to išvengti – bent perpus sumažinti mėsos ir pieno produktų vartojimą.

Naujausios mokslinės ataskaitos, ne tik tos, kurias išleidome mes, bet ir kitos ataskaitos, iš esmės piešia tą patį vaizdą, kad, jeigu didžiąja dalimi nepereisime prie labiau augalinės mitybos, mes tikrai turėsime labai menkus šansus išvengti pavojingos klimato kaitos“, – įsitikinęs M. Springmanas.

Tai, kas yra mūsų lėkštėje, yra svarbiau, nei tai, kokį automobilį vairuojame ar kokią elektros lemputę esame įsukę virtuvėje. Norėdami sustabdyti klimato kaitą, visų pirma turime keisti savo mitybos įpročius – tokią žinutę siunčia Oksfordo universiteto bei Prancūzijos Darnaus vystymosi ir tarptautinių santykių instituto mokslininkai.

Biologas Gvidas Laukaitis jau daugiau nei dešimt metų stengiasi rinktis augalinės kilmės produktus: „Kadangi augau tradicinėje žemaičių šeimoje ir mes valgydavome riebų maistą (bulves, kiaulieną, padažus, pieną), atvykęs į Vilnių ryžausi visiškai pakeisti mitybą, valgyti daugiau daržovių, vaisių ir šiek tiek mėsos, bet ją labai sumažinau.“

G. Laukaitis teigia, kad stengiasi riboti gyvūninės kilmės produktus ir dėl gyvūnų gerovės, ir dėl klimato kaitos.

„Tam, kad užaugintume gyvūninės kilmės produktą, pavyzdžiui, ketvirtį vištos, tą gyvūną reikia nužudyti, tam, kad patenkintume savo baltymų poreikį, kurį gali atstoti pupinių šeimų augalai, soja, žirniai, kurių tikrai galima rasti parduotuvėse. Galbūt lemia tas įprotis, skonis, tradicinis maistas iš šeimos, ką mes įpratę valgyti [...]. Daugiausia išmetamųjų dujų, anglies dioksido į aplinką patenka nuo galvijų ir pieno pramonės“, – komentuoja biologas.

G. Laukaičio pasirinkimas turi pagrindą – M. Springmanas, dirbantis aplinkos tvarumo ir visuomenės sveikatos srityje, spalio mėnesį mokslo žurnale „Nature“ publikavo su kolegomis parengtą studiją, kurioje nagrinėjo pasaulinės maisto sistemos poveikį klimatui ir aplinkai.

„Niekas nesako, kad kiti dalykai yra nesvarbūs. Žinome, jog transportas ir energetika yra kiti du didieji klimato kaitos sukėlėjai, tačiau paskaičiavome, jog be koncentruotų veiksmų maisto sistemoje mes turėsime labai menką galimybę apriboti pasaulinį atšilimą žemiau nei ties dviejų laipsnių riba bei išvengti pavojingos klimato kaitos“, – įspėja M. Springmanas.

Pasak jo, šiuo metu maisto gamybos sistemos atsakingos už maždaug ketvirtadalį pasaulinių šiltnamio dujų emisijų, o tai reiškia, kad jos yra pagrindinė klimato kaitos varomoji jėga. Kartu su kolegomis mokslininkas vertino skirtingus būdus, kuriais būtų galima sumažinti žemės ūkio emisijas ir poveikį aplinkai. Buvo skaičiuojama, kiek šiltnamio dujų būtų galima išvengti tobulinant technologijas, sprendžiant maisto švaistymo problemą ir keičiant visuomenės mitybos įpročius.

„Lyginant skirtingų maisto rūšių emisijas, matyti, kad kilogramas jautienos yra „atsakingas“ už maždaug dešimt kartų didesnes emisijas nei maždaug kilogramas kiaulienos ar vištienos, o pastarieji „atsakingi“ už dešimt kartų daugiau emisijų nei kilogramas ankštinių augalų. Vadinasi, jautienos ir augalinių produktų emisijos skiriasi daugiau nei 100 kartų. Jeigu pereisime prie mitybos, paremtos augaliniu maistu, galime išvengti didžiulio kiekio šiltnamio dujų. Tas pats pasakytina apie maisto švaistymo ir atliekų pokyčius – mažiau švaistydami išsaugotume daugiau vaisių ir daržovių, kurie nėra siejami su didelėmis šiltnamio dujų emisijomis“, – tvirtina studijos autorius.
Atlikę skaičiavimus studijos autoriai priėjo išvadą, jog veiksmingiausia pereiti prie labiau augalinės mitybos.

„Galite galvoti, o kaip dėl labiau kokybiškos ūkių valdymo praktikos, tam, kad sutaupytume emisijų? Noriu pasakyti, kad veiklos būdai ūkiuose gali skirtis ir tai gali padėti išvengti taršos. Jūs taip pat galite galvoti, kaip ūkiai parenka pašarą, ar kokius jo priedus naudoja – visa tai tikrai gali padėti sumažinti gyvūninės kilmės produktų emisijas beveik 30 proc.“, – įsitikinęs M. Springmanas.

Kaip sprendimą siūlo specialią dietą

Prancūzijos darnaus vystymosi ir tarptautinių santykių mokslininkai teigia, jog 2050-aisiais ekologiški ūkiai galėtų išauginti vis augančią Europos populiaciją ir užtikrinti darnų žemės ūkį, jeigu europiečiai perpus sumažintų mėsos ir pieno produktų vartojimą.

„Modeliuodami mitybos pokyčių scenarijus, žiūrėjome į dabartinę literatūrą, iš ko susideda sveika mitybą. Norėjome pažiūrėti, ar įmanoma turėti tokią mitybą, kuri leistų vartoti visus maisto produktus, bet tokiais kiekiais, kurie būtų sveikesni. Tuo remdamiesi sudėjome šias mitybos rekomendacijas į fleksitarinę dietą, kurios laikantis galima valgyti mėsą, bet labiau kaip garnyrą – lėkštės didesnę dalį turėtų sudaryti vaisiai, daržovės ir pilno grūdo kruopos, o juos papildytų mėsos ir pieno porcijos“, – sako M. Springmanas.

Gydytoja dietologė Gertrūda Babravičienė teigia, jog vadovaujantis vadinamosios fleksitarinės mitybos principais, iš tiesų galima suderinti sveikatą, grožį ir aplinkosaugą.

„Fleksitarinė dieta nėra kokia nors ekstremali dieta – tai subalansuotas maistas, tai nėra organizmo alinimas. Fleksitarinė dieta nėra iššūkis ar trumpalaikis projektas – tai turėtų būti adaptuotas, naujas gyvenimo būdas“, – paaiškina gydytoja.

Norintiems laikytis minėtos dietos M. Springmanas rekomenduojama raudonos mėsos suvalgyti ne daugiau kaip vieną porciją per savaitę. Kiti mėsos produktai gali būti vartojami truputį dažniau: „Valgyti baltą mėsą – paukštieną, žuvį – galima dukart per savaitę, pieno produktus – ne daugiau kaip kartą per savaitę. Viską susumavus gaunate dietą, kuri yra gana įvairi“, – sako M. Springmanas.

Norintiems pereiti prie labiau augalinės mitybos dietologė G. Babravičienė pataria, kad fleksitarinė dieta sąlyginai sveikam žmogui patenkintų visus poreikius, tačiau, kalbant apie nėščiąsias, maitinančias moteris ar apie vyresnio amžiaus žmones, gyvūninės kilmės produktai, ypač mėsa, yra pagrindinis B12 vitamino šaltinis, o jo gauti iš augalinės dietos – neįmanoma.

„Mano išvardintos žmonių grupės rizikuoja turėti nepakankamą kiekį šio vitamino. Taigi, sakyčiau, toms žmonių grupėms reikėtų laikas nuo laiko pasidaryti kraujo tyrimus ir įsivertini realius skaičius. Visiems kitiems, jeigu dieta yra subalansuota, visko turėtų užtekti“, – pažymi G. Babravičienė.

Parengė Gabrielė Sagaitytė.