Mokslas ir IT

2019.03.24 19:25

Suprastėjusi neuronų greitkelių kokybė: kodėl senstant atrodo, kad laikas bėga greičiau

LRT.lt2019.03.24 19:25

Gera žinia ta, kad laikas nepradeda bėgti greičiau, kai mes pasenstame, tačiau mes jo „patiriame“ daug mažiau, nes silpnėja mūsų smegenų veikla. Būtent todėl atrodo, kad brandžiame amžiuje laikas tiesiog skriete skrieja, skelbia mokslininkai žurnale „European Review“.

Tyrimo autorius Diuko universitete, Adrianas Bejanas, teigia, kad šį fenomeną galima paaiškinti „realaus laikrodžio“ laiko ir „smegenų suvokiamo laiko“ skirtumais.

Mokslininkas tikina, kad žmogaus protas suvokia laiko pokytį dėl kintančių vaizdinių. „Dabartis skiriasi nuo praeities, nes pasikeitė mūsų suvokimas, o ne dėl to, kad rodydamas tam tikrą valandą suskambėjo žadintuvas“, – sakė jis.

Tyrėjo nuomone, tempas, kuriuo keičiasi mūsų proto suvokiami vaizdiniai, mums senstant, dramatiškai mažėja. „Pavyzdžiui, vaikai gali gauti, įsisavinti ir apdoroti daug daugiau vaizdinių per tą patį laiką, nei tą sugeba vyresni žmonės. Sukuriamas unikalus pojūtis, jog jie (vaikai) per dieną suvokia ir patiria daug daugiau įvykių, vaizdinių, o tai reiškia, kad jų smegenyse „sutelpa“ daugiau laiko“, – aiškina mokslininkas.

Žmogaus akys nuolatos juda, o kai sukuriamas vienas fiksuotas vaizdinys, jos ieško jau kito objekto. Šie staigūs akių judesiai vadinami sakadomis.

Sakados yra staigūs, trumpi, nemažos amplitudės akių judesiai skirti greitai perkelti žvilgsnį nuo vieno dominančio objekto prie kito. Jie formuojami tam, kad naujas stebimas objektas kuo greičiau būtų sufokusuotas į jautriausią akies sritį – geltonąją dėmę – ir regos sistema galėtų jį atpažinti. Galima teigti, kad akies šuoliai skirti tam, kad nustatyti, „kur tai“, o objekto fiksacija (stebėjimas) skirti atpažinti, „kas tai“.

Mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad vidutiniškai per vieną sekundę žmogaus akys sakadą padaro nuo trijų iki penkių kartų. Šiuos staigius judesius skiria maždaug 200–300 milisekunžių. Įdomu tai, kad vaikų fiksacijos trukmė yra daug mažesnė. Būtent dėl to vaikų akys padaro daugiau sakadų, užfiksuoja daugiau vaizdinių per sekundę.

Šio skirtumo (ilgesnio fiksacijos laiko) priežastis ta, jog vyresnių žmonių smegenims reikia daugiau laiko apdoroti iš regos sistemos atkeliavusią informaciją. Anot A. Bejano, kuo žmogus vyresnis – tuo sudėtingesni jo smegenų neuronų tinklai. Signalams ir impulsams reikia įveikti ilgesnį kelią, kad pasiektų atskiras smegenų dalis. Senstant vadinamųjų  „neuronų greitkelių“ kokybė suprastėja, elektriniai signalai jaučia didesnį pasipriešinimą ir sulėtėja.

„Mes suvokiame savo gyvenime tarsi „time-lapse“ fotografijos metu, kai fotografuojama tam tikrais laiko intervalais, o po to vaizdai sujungiami į visumą. Kuo daugiau nuotraukų padaroma per sekundę, tuo lėčiau suvokiama laiko tėkmė“, – pavyzdį pateikė mokslininkas.

Parengė Tautvydas Lukaševičius

 

Naujausi

Paieškos rezultatai

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius