Mokslas ir IT

2019.03.19 19:27

Unikali mokslininkų diskusija Paryžiuje: ar gyvename galaktiniame zoologijos sode?

Tautvydas Lukaševičius, LRT.lt2019.03.19 19:27

Klausimas, ar esame vieni visatoje, astronomams miegoti neleidžia jau daugybę naktų. Kol kas Paukščių Tako galaktikoje atradome 4001 egzoplanetą (planetą už Saulės sistemos ribų) ir spėjame, kad jų ten turėtų būti bent 50 milijardų. Kodėl mums nepavyko susisiekti su kitomis civilizacijomis? Ar žmonės gyvena kitų prižiūrėtojų valdomame zoologijos (homologijos) sode? Ieškoti atsakymų į šiuos ir kitus intriguojančius klausimus Paryžiuje susitiko mūsų planetos protai.

Fermi sušuko: kur visi?

Italų fizikas daugiau kaip prieš 70 metų iškėlė klausimą, kodėl, jei nesame visatoje vieni, su niekuo nebendraujame. Jei labai tikėtina, kad yra kitų protaujančių gyvybės formų, kodėl jos su mumis nenori susisiekti? Ar yra šios „Didžiosios tylos“ mokslinių paaiškinimų? Tai, kad mums iki šiol nepavyko susisiekti su kitais vasatos gyventojais, vadinama Fermi paradoksu.

Žinoma, iškėlus tokius egzistencinius klausimus, buvo pateikta ir daugybė atsakymų. Vienas iš jų – kad kitos civilizacijos atstovai yra labiau pažengę, naudoja mums dar nesuprantamas komunikacijos technologijas.

Dar vienu gana paprastu paaiškinimu galėtų būti mus skiriantis atstumas ir šviesos sklidimo greičio ribotumas. Iš esmės, viską supaprastinus, galima teigti, kad iš labai toli į mus žiūrintys ateiviai gali matyti ne mus, o pavyzdžiui tik besiformuojančią žemę arba karaliaujančius dinozaurus. Šviesa iki tolimiausių visatos kampelių gali keliauti itin ilgai.

Įdomu ir tai, kad, pavyzdžiui, astronomas Gunaras Kakaras, ne kartą siūlė nevartoti termino „ateiviai“ ir jį pakeisti „protaujančios būtybės“. Dar vienas Fermi paradokso paaiškinimas galėtų būti tas, kad egzistuoja tam tikros gyvybės formos, tačiau jos nėra „protaujančios ir savarankiškos“.

Apie ką diskutuojama Paryžiuje?

Astrofizikos, biologijos, psichologijos mokslininkai ir netgi istorikai Paryžiuje aptaria itin svarbius klausimus, nes žmogaus vietos visatoje suvokimas keičia ir prioritetines mokslo sritis, daro įtaką mokslo evoliucijai.

Kas dvejus metus METI (angl. Messaging Extraterrestrial Intelligence) organizuoja mokslininkų susitikimą, kuriame šiais metais bus diskutuojame kontroversiškomis, diskusijas keliančiomis temomis.

·       Kaip ryšio užmezgimas pakeistų mūsų gyvenimą?

·       Ar gali būti taip, kad gyvename galaktiniame zoologijos sode?

·       Kas įžiebė gyvybę planetose, žvaigždėse?

Konferencijos organizatoriai tikina, kad šiais metais daugiausia dėmesio bus skiriama būtent galaktinio zoologijos sodo idėjai.

Ar kalbamės su gyvūnais zoologijos sode?

Šios teorijos šalininkai teigia, kad egzistuoja civilizacija, kuri apie žmoniją žino viską, bet mums „į akis nelenda“ dėl tam tikrų priežasčių. Pirma, jie stebi mus panašiai taip, kaip mes stebime gyvūnus zoologijos sode. Kol mes, stebimieji, nesiimame aktyvesnių veiksmų jie mus palieka ramybėje.

Mokslininkų teigimu, jei zoologijos sode gyvūnas tik stovi aptvare ir nežiūri mums į akis, nesiima kokių nors veiksmų ir į mus nereaguoja, mes taip pat nekreipiame dėmesio.

Tiesa, jeigu gyvūnas pradeda mus žiūrėti į akis – viskas pasikeičia – tai iššaukia ir mūsų veiksmą. Vieni pradeda su gyvūnu kalbėtis, kiti ima ieškoti maisto.

Išvertus šią situaciją į žmonių technologinę kalbą, siūloma siųsti galingesnius radijo signalus į artimiausias žvaigždes, kad atkreiptume „kitų“ dėmesį.

Galaktinis karantinas

Tie, kas galvoja, kad zoologijos sodo teorija yra beprotiška, skaitydami toliau turėtų patogiau atsisėsti. Nauja teorija dažnai vadinama „ateivių geranoriškumo“ teorija. Jos šalininkai teigia, kad kitoms civilizacijoms tyla ir karantinas yra naudingas. Mokslininkų nuomone, kitų civilizacijų atstovus neramina tai, jog žinia apie juos per daug sutrikdys mūsų gyvenimą ir tos žinios mes negalėsime ištverti.

Vieno iš suvažiavimo organizatorių Jean-Pierre‘o Rosparso nuomone, daug kas priklauso nuo žmonių požiūrio ir tikėjimo, nes būtent jis daro įtaką tiek žmonijos, tiek planetos raidai.

„Žemės evoliucija rodo, kad įvykiai iš esmės susiklosto taip, kaip mes įsivaizduojame, kad jie gali susiklostyti. Vadinasi, reikia tikėti, kad visatoje egzistuoja daugiau intelektualių būtybių, tik tikėdami ir ieškodami galėsime tobulinti savo technologijas, kad tai įrodyti. Be to, nereikėtų galvoti, kad esame protingiausia ir labiausiai pažengusia rūšimi, nes tai stabdo progresą“, – „Forbes“ teigė jis.

SMS nepadės: kaip išsiųsti žinutę?

Nors į kosmoso platybes išsiuntėme auksinių kompaktų, kuriuose įrašyti mūsų civilizacijos pasiekimai, susisiekti su mąstančiomis kolegomis yra sudėtinga. Radijo astronomija yra vienintelis praktinis būdas, kaip mes galime išsiųsti pranešimą.

Visgi, kol nekolonizavome kitų žvaigždžių, tokie radijo pranešimai adresatus pasieks labai retai. Kitas svarbus klausimas, iš kur žinosime, kad pranešimas pristatytas. Eterio tyla bet kuriuo atveju reikš tylą, o ar ji bus kažkieno kito sprendimas mus ignoruoti, sužinosime nebent tolimoje ateityje.

Kodėl sunku įsivaizduoti „kitokius“?

Faktas, kad daugeliui žmonių sunku priimti kitaip nei jie atrodančius ar mąstančius individus, greičiausiai jau nieko nestebina. Galbūt todėl, apklausų duomenys rodo, kad dauguma žmonių, tikinčių kitų civilizacijų visatoje egzistavimu, mano, jog minėtų civilizacijų atstovai yra labai panašūs į mus.

Deja, šiuo metu dominuojanti mokslininkų nuomonė yra ta, jog egzoplanetų gyventojai nuo mūsų skirtųsi kardinaliai. Kodėl jie turėtų būti panašūs į mus? „Egzoplanetų aplinka tikrai turės įtakos tos planetos gyventojams, jie turės būti prisitaikę gyventi pagal visiškai kitokias fizikos taisykles, nei šiandien gyvename mes.

Tai, kokios didelės reikšmės kintančios Žemės aplinkos sąlygos turėjo žmonėms, žinduoliams ir augalams, matoma plika akimi“, – konferencijos metu teigė astrofizikas Rolandas Lehoucqas. Pavyzdžiui, mažieji žinduoliai suklestėjo ir išgyveno rūšių išnykimą Žemėje tik dėl to, jog galėjo pasislėpti po žeme. Visai kitoks likimas ištiko dinozaurus...  

Diskusijos metu taip pat aptartas vyraujantis žmonių antropocentrizmas. Tai reiškia, kad mums sunku įsivaizduoti, kad nesame visų įvykių centre. Kaip kadaise heliocentrinis visatos modelis (planetos sukasi aplink žvaigždę) sunkiai ieškojo pripažinimo, taip šiandien sunku įsivaizduoti, kad nesame vieni. O kartais tereikia vaizduotės, kad rastumėte įrodymų.

Naujausi

Paieškos rezultatai

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius