„Mūsų mityba turi įtakos smegenų veiklai, o maistą sendinantys konservantai žudo ir gerąsias žarnyno bakterijas“, – teigė Vilniaus universiteto profesorius Rimantas Stukas. Jo teigimu, tik ketvirtadalis žmonių, rinkdamiesi maisto produktą, pagalvoja apie jo sudėtį ir galimą poveikį organizmui. Žinant tai, Sokrato posakis, kad valgome tam, jog gyventume, o ne gyvename tam, kad valgytume, įgauna vis daugiau prasmės.
„Mityba lemia apie 50 proc. sveikatos. Kitą dalį – gyvenimo būdas, genetiniai veiksniai. Teisės aktai reglamentuoja, ar maisto produktas saugus, tačiau neįpareigoja, kad būtų visavertis. Jeigu vartotojas nepirks prekių su dirbtiniais dažikliais, pasikeis ir pasiūla“, – konferencijos „Virškinti ar nevirškinti: žarnyno ir smegenų ryšys“ metu aiškino profesorius.
Konservantai žudo ir žarnyne
Jis teigė, kad maisto saugumą užtikrina maisto priedai – ypač konservantai. Lietuvoje naudojama 460 priedų, ES – per tūkstantis. Konservantai apsaugo maistą nuo mikroorganizmų (bakterijos, mieliagrybiai, pelėsiniai grybai) poveikio. Sulėtina bakterijų dauginimąsi, kai kurias užmuša, nors poveikis iki galo nėra ištirtas. Konservantas neleidžia daugintis gerosioms žarnyno bakterijoms (mikrobiotai).
„Bakterijų kiekis atskirose virškinimo sistemos dalyse yra skirtingas. Daugiausia jų – storojoje žarnoje. Bakterijoms reikia valgyti, kad būtų gyvybingos. Be to, įrodyta, kad 95 proc. serotonino susidaro žarnyne, o mažesnis bakterijų skaičius žarnyne gali sukelti ir depresiją, nes žarnyno endokrininė sistema gamina neuropeptidus ir neurotransmiterius“, – dėstė jis.
Pasendintas maistas nesensta
Profesoriaus nuomone, maisto gamintojams atsisakius konservantų, drastiškai padidėtų maisto produktų kaina, sutrumpėtų laikymo trukmė, padidėtų apsinuodijimo maistu rizika. Jei žmonės vartoja daug paruošto maisto, organizmas negauna vitaminų ir provitaminų, nes maistas dirbtinai pasendintas.
„Skaidulinės medžiagos – tai gerųjų bakterijų maistas. Jų reikia 20 ar 30 mg per dieną, o tyrimai rodo, kad gauname vos 12-13 mg. Be to, veganiška ir vegetariška mityba neretai lemia vitamino B12 trūkumą. Jis reikalingas kraujodarai. Jei trūksta šio vitamino gresia depresija, demencija. Įdomu tai, kad jo daugiausia jautienoje“, – aiškino R. Stukas.
Maisto mitybos specialisto teigimu, svarbios ir Omega-3 rūgštys bei riebalų ir šių rūgščių santykis. Omega-3 ir Omega-6 santykis turi būti vienas prie vieno, o yra vienas prie trisdešimt.
Kokį aliejų pasirinkti?
Profesorius aiškina, kad alyvuogių aliejus išskirtinis tuo, kad turi daug mononesočiųjų riebalų rūgščių, kurios padeda subalansuoti kitų rūgščių kiekį. Specialistas nerekomenduoja naudoti žalio rapsų aliejaus, nes jis turi agresyvių rūgščių.
Paklaustas dėl sėmenų aliejaus, jis teigė, kad jis savaime nėra blogas, tačiau reiktų atkreipti dėmesį į kartais susidarančius peroksidus. „Jis gaminamas šaltuoju spaudimo būdu, todėl, jei aliejus apkarto dėl oksidacijos, susidaro peroksidai – kancerogeniniai junginiai. Jie gali sutrikdyti kraujotaką“, – sakė R. Stukas.
Specialistas pabrėžia, kad svarbu suprasti, jog vieni aliejai tinkamesni kepti, o kiti – pagardinti salotas ar kitus gaminius: „Saulėgražų aliejus nesioksiduoja, bet skirtas kepti. Blogiausias – kokoso riešutų aliejus. Aš jį vadinu sočiųjų riebalų rūgščių koncentratu, kuris užkemša kraujagysles. Žaliavalgiai dažnai juo aplieja riešutus, grūdus, kad konsistencija būtų patrauklesnė, tačiau tai didelė klaida. Aterosklerozės paveiktos kraujagyslės neatsistato, tik galima progresą sustabdyti.“
Profesoriaus nuomone, po pirmojo kepimo augalinės kilmės aliejų būtina iš karto pakeisti. Panaudojus jį dar kartą, rizikuosime padidinti vėžinių susirgimų tikimybę. Svarbu atkreipti dėmesį ir į kai kurių aliejų jautrumą šviesai. Pavyzdžiui, tamsaus stiklo buteliukai saugo alyvuogių aliejų nuo oksidacijos. Mėgstantys kepti maistą ant alyvuogių aliejaus, turėtų suprasti, kad tokiu būdu aliejus praranda daugelį savo gerųjų savybių.
„Į salotas geriausia pilti alyvuogių ar sėmenų aliejų, jei jis neapkartęs. Kepti geriausiai tinka saulėgrąžų, bet tik vienam kartui. Kepdami ant alyvuogių prarasime daug naudingų medžiagų“, – kartojo R. Stukas.
Naujausi tyrimų duomenys rodo, kad jei mityba yra visavertė ir subalansuota, žmogus fiziškai aktyvūs, nerūko ir negeria, galima išvengti 80 procentų širdies ir kraujagyslių ligų, 90 procentų antrojo tipo diabeto, 30 procentų onkologinių ligų.
Netinkama mityba ir strestas gali pakenkti mikrobiotai, dažnai žmonių vadinamai mikroflora. „Man teisingesnis atrodo mikrobiotos terminas, nes „flora“ siejasi su augalais, o juk rožės ten tikrai neaauga“, – pajuokaudamas pokalbį užbaigė specialistas.
