Mokslas ir IT

2019.03.18 14:02

Metai po „Cambridge Analytica“ skandalo: pažadai subliuško ir nepakeitė „Facebook“ DNR

Praėjus metams po kilusio skandalo, kai „Facebook“ privačius duomenis perdavė trečiosioms šalims, vartotojai elgiasi atsargiau, tačiau kompanijos vadovas Markas Zuckerbergas vis dar neįgyvendino daugybės pažadų. Kaip virtualiose platformose bendrausime ateityje ir ar skaudžios pamokos pavers saugumo didinimo pažadus realiais darbais?

Kai 28 metų amžiaus šviesiaplaukis Christopheris Wylie „papūtė“ švilpuką, jo garsas greitai pasiekė Vašingtoną, Vestminsterį ir Silicio slėnį. Garsūs duomenų nutekinimo aidai iškėlė daugybę klausimų apie tai, kaip verslininkai ir politikai gali disponuoti surinktais duomenimis.

„Verslininkai gali sukurti jūsų elgsenos modelį ir nuspėti kitą veiksmą, o politikams tokie duomenys gali padėti paskelbti informacinį karą ne tik konkurentams, bet ir visai kultūrai“,  – sakė sukčiavimo schemas atskleidęs informatorius.

Metus trukusi tyla   

Šiandien galime prisiminti daugybę pažadų, atsiprašymų ir manifestų, kuriuos „Facebook“ paskelbė per pastaruosius metus. Tiesa, tą dieną, kai prasiveržė „Cambridge Analytica“ duomenų nutekinimo skandalas, eteryje vyravo tyla, o vaizdo kameros fiksavo į šonus kraipomas vadovų galvas.

Prireikė net penkių dienų, kol didžiausios pasaulyje komunikacijos platformos įkūrėjas padarė viešą pareiškimą. Jis teigė, kad „pagrindinė jo bendrovės užduotis yra apsaugoti jiems patikėtus duomenis, o jei jie to nesugebės padaryti, jei bus neverti savo vartotojų.“ Tada vėl įsivyravo tyla.

Ją nutraukė 3000 žodžių rašinėlis, kuriame Markas Zuckerbergas dėstė mintis apie komunikacijos virtualiose platformose ateitį. Ateitį, kai „Facebook“ daugiausia dėmesio skirs susirašinėjimų ir kitų duomenų privatumui išsaugoti. Viena „Guardian“ žurnalistė jo mintis netgi palygino su pervargusio studento, kuris nori įstoti į koledžą, paskutinės nakties stojimo esė.

Dėmėsys privatumui yra gana logiška išvada po didžiausio per 14 įmonės veiklos metų skandalo. Metus laukę vartotojai pagaliau gavo atsakymą – „privatumą užtikrinsime ateityje“.

Ar to tikrai pakaks norint atkurti pasitikėjimą? Prieš metus, per pirmąsias „tylos“ po skandalo valandas, „Facebook“ daugelį specialistų tikslingai įvėlė į diskusijas, ar tai buvo įsilaužimas į jų sistemą. Paaiškėjus, kad į jokias kompanijos sistemas įsilaužta nebuvo, smūgis reputacijai buvo milžiniškas.

„Facebook“ nepatyrė atakos, o darė tai, kam ir buvo sukurtas – surinkti duomenys buvo išnaudojami įvairiems verslo tikslams pasiekti.   

 Praėjusių metų pabaigoje Markas Zuckerbergas pabrėžė, kad po 2016 metų prezidento rinkimų skandalo ir „Cambridge Analytica“ atvejo „Facebook“ fundamentaliai pakeitė savo identitetą.

Ar įmonės vadovas tikrai tuo tiki, vis dar neatsakytas klausimas, kuris kelia daug diskusijų. Socialinio tinklo kritikai pabrėžia, kad staigus pabudimas iš privačių duomenų apsaugos sapno, o galbūt ir košmaro, yra tik verslo plėtros dalis, viešųjų ryšių sprendimas. Augimo ir pajamų didinimo siekimas vis dar yra tarp įmonės prioritetų, o vartotojų poreikiai dažnai lieka nuošalyje.

Pavyzdžiui, „Facebook“ vis dar įkyriai reikalauja telefono numerio, kuris turi padidinti saugumą, tačiau gali būti panaudojamas visai kitiems tikslams.

Pažadai lieka pažadais

Markas Zuckerbergas noriai dalijo pažadus po „Cambridge Analytica“ skandalo, tačiau jie labai greitai subliuško. 2018 m. kovo 19 dieną „Facebook“ teigė, kad ji inicijuos „Cambridge Analytica“ ir kitų susijusių bendrovių auditą, bet to atsisakė, kai Didžiosios Britanijos institucijos pradėjo savo tyrimus. Kompanijos atstovai tikino, kad jie laukia atitinkamų institucijų leidimo pradėti auditą. Tuo viskas ir baigėsi.

Be to, 2018 metų kovo 21 d. Markas Zuckerbergas pažadėjo, kad kompanija ištirs visas programėles, kurios galėjo naudotis duomenimis per jų paltformą, uždraus kurti naujas programėles, kurios gali naudoti tokius didelius privačių duomenų kiekius. Nors iš pradžių buvo teikiamos ataskaitos apie sutabdytas trečiųjų šalių aplikacijas, kurių buvo per 400, šis skaičius jau ilgą laiką nekinta.  

Dar daugiau, gegužės 1 d. buvo duotas daugiausia žadantis pažadas – sukurti „švarios istorijos“ įrankį, kuris įgalintų vartotojus „priversti“ kompaniją ištrinti senus duomenis apie juos. „Facebook“ tikino, kad tam prireiks kelių mėnesių. Šiandien vis dar neaišku, kas ir kada tiksliai bus padaryta.

Integruos tris platformas

„Facebook“ vadovas taip pat atskleidė, kad planuoja „WhatsApp“, „Instagram“ ir „Messenger“ integruoti į vieną platformą, kurioje bus naudojamas „end-to-end“ šifravimas.

Nors šis sprendimas buvo pristatytas kaip didinantis saugumą, tačiau ekspertai įžvelgė ir kitų interesų. Jų nuomone, tai tiesiog būdas išsaugoti ir auginti rinkos dalį. Be to, toks sujungimas mažins konkurenciją, o privatumo didinimas puikus kompanijos verslo strategijos pagrindimas.

Šifruotų žinučių ir „ištrintos istorijos“ idėjos yra gana logiškos, nes nuolatos griežtėja ir saugumo reikalavimai. Be to, spaudimą kelia ir tokios nepasitikėjimo iniciatyvos, kaip „Break Up Big Tech“. Visgi kritikai laikosi nuomonės, kad sujungus šias tris platformas, milžinui didesnės įtakos nepadarys niekas.

Galbūt dėl to šis susijungimas vyksta itin greitai, daugelio nuomone, netgi skubotai. „Cambridge Analytica“ atvėrė akis, pakeitė vartotojų viešąją nuomonę, bet greičiausiai nepriartino komunikacijos milžino prie reikšmingesnių pokyčių. Verslo giganto DNR išliko toks pat stiprus – didinti rinkos dalį ir savo įtaką, rimčiausius saugumo iššūkius paliekant tik spaudos pranešimų antraštėse.