Mokslas ir IT

2019.03.13 12:00

Ant vaismedžio kabo 9 milijardai, bet ilgų rankų nepakaks: Lietuvai siūlomas tikras ekonomikos variklis

Tautvydas Lukaševičius, LRT.lt2019.03.13 12:00

Norint išlaikyti Lietuvos ekonomikos augimą ar net jį paspartinti, reikia ieškoti kitų variklių, o vienas iš jų galėtų būti skaitmeninė ekonomika. „McKinsey & Company“ tyrimo duomenimis, panaikindama skaitmeninės ekonomikos atotrūkį nuo Vakarų ir Šiaurės Europos, Lietuva iki 2025-ųjų metų galėtų padidinti savo bendrajį vidaus produktą (BVP) papildomais 8,8 mlrd. Eur.

Didžiausiame Baltijos šalyse startuolių parke „Vilnius Tech Park“ pristatyta tarptautinės valdymo bendrovės „McKinsey & Company“ ataskaita. Jos autorius Marcin Purta teigė, kad norėdama pasiekti Švedijos skaitmenizacijos lygį Lietuva privalo bendradarbiauti su regiono kaimynėmis ir užtikrinti, kad vyresni žmonės mokėtų naudotis skaitmeninių paslaugų įrankiais.

Pasaulis, kuriame jautiesi svetimas

„Centrinės ir Rytų Europos šalys sugebės išnaudoti visą regiono skaitmeninės transformacijos potencialą tik glaudžiai bendradarbiaudamos. Lietuva turi puikius pagrindus keliose srityse, pavyzdžiui, aukštos kokybės skaitmeninę infrastruktūrą bei daugybę talentų STEM srities bendruomenėje“, – sako „McKinsey & Company“ tyrimo pagrindinis autorius.

Iš tyrimo duomenų matyti, kad svarbūs ir visuomenės gebėjimai naudotis skaitmeniniais įrankiais. Pavyzdžiui, nors Lietuvos jaunimas nenusileidžia IT žiniomis šalims lyderėms, jei vertinami vyresnių (daugiau nei 35 metų amžiaus) praktiniai gebėjimai, nusileidžiame kardinaliai.

„Būtent vyresnių žmonių mokymas ir mokymosi visą gyvenimą koncepcija gali pakeisti visuomenės požiūrį į skaitmenizaciją“, – tikino M. Purta.

Pristatyme dalyvavęs „Google“ vadovas Baltijos šalims Vytautas Kubilius retoriškai klausė, kas nutiks, jei vyresni žmonės nebus tinkamai integruoti į skaitmeninių paslaugų pasaulį.

„Į skaitmeninį pasaulį persikelti baigia bankai, draudimo bendrovės, žemėlapiai, sveikatos paslaugų teikėjai. Įsivaizduokite, kad jūs nieko apie tai nežinote. Tokiame pasaulyje vis dažniau jausitės vienišas, o mūsų užduotis tai pakeisti. Galime išmokyti šimtą mokinių, bet daug geriau tinkamai išmokyti šimtą mokytojų, kurie savo žinias perduos tūkstančiams“,  – apie švietimo būtinybę, mažinant skaitmeninio raštingumo atskirtį, sakė V. Kubilius.

Žmonės lieka su komandomis, o ne su produktais

„Vis daugiau žmonių supranta, kad traktoriaus surinkti duomenys gali būti vertingesni už patį traktorių. Nesvarbu, ar jie grįžta iš užsienio, ar žinių įgijo Lietuvoje, reikės kūrybingų žmonių, neapsiribojančių vienos srities žiniomis. Jei esi puikus technologijų specialistas, dar nereiškia, kad mokėsi jas parduoti“, – pristatymo metu teigė bendrovės „Tesonet“ vadovas Tomas Okmanas.

Jo teigimu, protų nutekėjimas dažnai per daug dramatizuojamas. „Tuo metu, kai dirbtinis intelektas nubrėš liniją ir atims darbus iš tų, kurie bus žemiau tos linijos, reikės žmonių, kurių kūrybiniai gebėjimai bus geresni. Jie geriau jaus, turės intuiciją, jie bus tikrieji kūrėjai. Žmonės lieka ir renkasi komandas, o ne prekių ženklus, produktus“, – aiškino jis.

Tomo Okmano nuomone, Lietuva turėtų semtis patirties iš Izraelio, kur žmonės iš viso pasaulio bando išmokti atlikti sudėtingus dalykus, o ne teikti paprastas paslaugas, pavyzdžiui, skambučių centro. Vadovo sėkmės receptas gana konkretus: „Lietuviai jau turi pavyzdį, kurį siekia aplenkti. Tai estai. Dabar trūksta tik laiko“.

Šaudome į judantį taikinį

Vyriausybės poziciją skaitmeninės ekonomikos klausimu pristačiusi Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jekaterina Rojaka sakė, kad skaitmeninė ekonomika daro vis didesnę įtaką ir kartais iš esmės transformuoja iki šiol ne skaitmeninėmis laikytas ekonomikos sritis.

„Jei ją bandyti išskirti ir nagrinėti atskirai, skaitmeninė ekonomika auga kelis kartus sparčiau nei kiti ekonomikos sektoriai, nors kol kas nėra vieningos metodikos kaip ją išmatuoti. Todėl būtina ne tik vystyti atitinkamus tyrimus, kurie leistų įvertinti skaitmeninės ekonomikos dydį ir jos įtaką ūkio rodikliams, bet ir kalbėti apie teisėkūros orientavimą ir prisitaikymą prie naujos skaitmeninės realybės ir jos teikiamų galimybių“, – teigė J. Rojaka.

Viceministrės nuomone, vieno apibrėžimo skaitmeninė ekonomika negali turėti, nes ji labai greitai kinta. „Kartais, stebėdami kitus, bandome pataikyti į labai greitai judantį taikinį, tačiau kiekvienas galime paklausti savęs, kiek prisidėjome prie skaitmeninės ekonomikos. Daugelis mūsų turi vyresnių giminaičių, kurių nepamokome naudotis viena ar kita skaitmenine paslauga“, – tikino ji.

„Lietuva puikiai tinka mano CV“

Ataskaitos autorius Marcin Purta pasakojo, kad kiekvienai šaliai svarbu viešinti sėkmės istorijas. Pavyzdžiui, į Varšuvą atsikraustė daugybė kompiuterinių žaidimų kūrėjų, kurie Lenkijos sostinę pripažino tik po lenkų startuolių sėkmės.

„Matyti, kad daugelis Lietuvos verslininkų iš karto galvoja apie pasaulinę rinką, o Lenkijoje dar daug žmonių, manančių, kad užteks ir Lenkijos. Toks mąstymas jau yra jūsų pranašumas“, – sakė svečias.

„Google“ vadovas Baltijos šalims tvirtino, kad vis daugiau Lietuvoje dirbančių IT specialistų iš užsienio sako, kad tai puikus įrašas jų gyvenimo aprašyme, nes Lietuvą mato tarp skaitmeninių lyderių.

Visgi, jo nuomone, net didelės elektroninio verslo įmonės Lietuvoje kartais nemoka savęs teisingai įsivertinti.

„Jei klausi kompanijos, kaip jai sekasi skaitmenizuoti veiklą, atsako – puikiai, o tada, kai išanalizuojame procesus, paaiškėja, kad mėnesio reikia tam, kad telemarketingo darbuotojai sureaguotų į pokyčius Vokietijoje. Skirtingos komandos nesikeičia ir nesidalija informacija. Matome ir gerų dalykų atskirai, bet nėra bendro gėrio. Kaip gali būti, kad skaitmeniniame amžiuje nėra marketingo analitikų, nėra analizuojančio žmogaus, jų neruošia universitetai, tai mane šokiruoja”, – stebėjosi V. Kubilius.