Mokslas ir IT

2019.03.12 16:32

Ar dirbtiniais skiepais atšaldę Žemę išpirksime kaltę?

LRT.lt2019.03.12 16:32

Daugybė geofizikos ekspertų išreiškė susirūpinimą dėl sieros dioksido injekcijų panaudojimo kovojant su klimato kaita. Visgi naujausio tyrimo rezultatai rodo, kad baimės gali būti nepagrįstos – toks atmosferos patobulinimas nepadidins kritulių kiekio ir nesudarys palankesnių sąlygų audroms susiformuoti.

Straipsnyje, kuris buvo išspausdintas žurnale „Nature Climate Change“, teigiama, kad Žemės atvėsinimas nepaskatins tropinių ciklonų, o ekstremali temperatūra ir intensyvesnės audros grės tik 0,4 proc. mūsų planetos teritorijos.

Šiek tiek anksčiau klimato specialistai nuogąstavo, jog Žemės atvėsinimas, išlaikant tokį didelį anglies dioksido kiekį atmosferoje (du kartus didesnis nei prieš Pramonės revoliuciją), kai kuriuos regionus padarys negyvenamus. Be to, šio metodo priešininkai akcentavo, kad galimybė dirbtinai išspręsti žmonijos problemas neskatina tvarios ir atsakingos didžiausių pramonės bendrovių veiklos.

Visgi Harvardo universiteto profesorius Davidas Keithas teigia, kad kol kas nereikėtų atmesti visų variantų, ypač sieros dioksido injekcijų: „Aš netvirtinu, kad tai suveiks, nesakau, kad tai reikėtų daryti šiandien. Bet turime domėtis įvairiomis alternatyvomis, tirti galimą poveikį planetai, kad ateityje žinotumėme, kurią mažiausią blogybę pasirinkti.“

Jungtinių Tautų ataskaitoje rašoma, kad sieros dioksido injekcijos į atmosferą gali būti neišvengiamos, tačiau kol kas yra per daug nežinomųjų. Teigiama, kad nėra pakankamai apibendrintų tyrimų, kurie objektyviai įvertintų aerozolių poveikį klimatui. „Atliekami tyrimai analizuoja ir modeliuoja konkrečias situacijas, bet bendros visumos matyti dar negalime“, – rašoma ataskaitoje.

Tokios kovos su klimato kaita kritikas, geofizikos profesorius Alanas Robockas, publikavo tekstą, kuriame nurodomos net 27 priežastys, kodėl Žemės vėsinti nereiktų aerozoliais. Jo nuomone, tai kainuotų šimtus milijardų eurų, kiltų daugybė etinių klausimų, iš kurių vienas galėtų būti – ar žmonės nusipelnė matyti mėlyną dangų?  

„Šiuo metu negalime nedvejodami pasakyti, kad toks sprendimas nepadarys daugiau žalos, kokį poveikį klimatui ir spinduliuotei jis turės. Neturime informacijos, todėl tiek daug ir spekuliuojama šia tema“, – teigia jis.