Europos kosminio zondo „Philae“, trečiadienį nusileidusio ant 67P/Čuriumovo-Gerasimenko kometos branduolio paviršiaus ir veikusio apie 56 valandas, akumuliatoriai išsikrovė, ir zondas perėjo į miegamą režimą neapibrėžtai ilgam laikui, suspėjęs perduoti visus surinktus 67P/Čuriumovo-Gerasimenko kometoje mokslinius duomenis, tačiau tikimybė prikelti zoną padidėjo, pranešama oficialiame „Roseetta“ projekto tinklaraštyje.
Europos kosminio zondo „Philae“, trečiadienį nusileidusio ant 67P/Čuriumovo-Gerasimenko kometos branduolio paviršiaus ir veikusio apie 56 valandas, akumuliatoriai išsikrovė, ir zondas perėjo į miegamą režimą neapibrėžtai ilgam laikui, suspėjęs perduoti visus surinktus 67P/Čuriumovo-Gerasimenko kometoje mokslinius duomenis, tačiau tikimybė prikelti zoną padidėjo, pranešama oficialiame „Roseetta“ projekto tinklaraštyje.
Naktį iš lapkričio 14 į 15 dieną Europos kosmoso agentūrai (ESA) pavyko nukreipti į zondą mokslininkų komandą, koreguojančią „Philae“ poziciją, tai yra jo pagrindinį korpusą, kur įtvirtintos saulės baterijos. EKA tikisi, kad dabar saulės energijos gali užtekti įrenginiui atgaivinti. Manevro rezultatai paaiškės kiek vėliau penktadienį. Naujas ryšio seansas gali būti pradėtas, kai „Rossetta“ aparatas priartės prie konkretaus kometos paviršiaus taško.
Net jeigu „Philae“ išsikrovė ilgam, mokslininkai gana patenkinti surinkta informacija: zondas suspėjo atlikti 80 proc. pagrindinių matavimų.
Trečiadienį Europos kosmoso agentūros zondas „Philae“, paleistas iš kosminio aparato „Rosetta“, pirmą kartą istorijoje sėkmingai nusileido ant 67P/ Čiuriumovo-Gerasimenko kometos branduolio paviršiaus. Tai buvo labai sudėtinga operacija, kurioje viena iš kliūčių buvo ir neįprastas Čiuriumovo-Gerasimenko kometos pavidalas – ji tarsi sudaryta iš dviejų susijungusių didelių elementų.
