Trečiadienį Europos kosmoso agentūra pradėjo vykdyti turbūt patį ambicingiausią projektą – nutupdyti kosminį zondą ant kometos paviršiaus. Ir visa tai atliekama už 500 milijonų kilometrų nuo žemės.
Trečiadienį Europos kosmoso agentūra pradėjo vykdyti turbūt patį ambicingiausią projektą – nutupdyti kosminį zondą ant kometos paviršiaus. Ir visa tai atliekama už 500 milijonų kilometrų nuo žemės.
„Rosettos“ misiją Europos kosmoso agentūra pradėjo daugiau kaip prieš dešimt metų. Automatinis erdvėlaivis „Rosetta“ buvo pasiųstas į tolimąjį kosmosą, kad pasitiktų neseniai aptiktą kometą 67P, pavadintą jos atradėjų Čiurjumovo ir Gerasimenkos pavardėmis. Ir ne tik pasitikti, bet ir ją ištirti. Tam po daugelį metų trukusio skrydžio „Rosetta“ sugebėjo sėkmingai pereiti į orbitą, kur ji dabar sukasi aplink netaisyklingos formos milžiniško kalno dydžio dangus kūną.
Trečiadienį „Rosetta“ paleido kometos link zondą, pavadintą „Philae“. Tai 100 kilogramo, maždaug šaldytuvo dydžio aparatas. Jis turėtų lėtai priartėti prie kometos ir įsisegti į jos paviršių specialiais ankeriais. Bet visa tai priklausys nuo pačios „Rosettos“ manevrų tikslumo, kurie nuolat bus tikrinami Darmštato kosminiame centre.
„Tai tam tikras skaičius parametrų, inžinierinių reikšmių. Šiuo atveju jie visi susiję su navigacijos tikslumu. Taigi ar žinome savo poziciją ir kokiu tikslumu, ar žinome greitį ir kaip tiksliai, ar esame tinkamoje vietoje ir skrendame tinkamu greičiu“, – aiškina misijos operacijų direktorius Paolo Ferri.
Nemaža problema bus ir ryšys su „Rosetta“ ir zondu „Philae“. Net ir lėkdamas šviesos greičiu, radijo signalas nuo žemės iki kometos keliauja pusę valandos, atsakymas dar pusę, tai gerokai trukdo priimti operatyvius sprendimus, bet tokia yra tarpplanetinių skrydžių realybė.
EKA gauna telemetrijos duomenų iš modulio „Philae“, kuris leidžiasi ant kometos
Europos kosmoso agentūra (EKA) gauna telemetrijos duomenų iš modulio „Philae“, kuris atsiskyrė nuo palydovo „Rosetta“ ir leidžiasi ant 67P/Čiuriumovo-Gerasimenko kometos, operacija vyksta nustatytu režimu.
Tai trečiadienį žurnalistams pareiškė skrydžių valdymo grupės vadovas Europos skrydžių valdymo centre (ESOC) Darmštate Andrea Accomazzo.
„Mes gauname telemetrijos duomenų iš nuleidžiamo modulio, – sakė jis. – Nustatytas stabilus ryšio kanalas, ir mes galime stebėti jo leidimąsi“. A. Accomazzo pridūrė, jog po kelių valandų EKA tikisi gauti signalą, kad „Philae“ palietė Čiuriumovo-Gerasimenko kometos paviršių, taip pat pirmąsias nuotraukas.
Tyrimų modulis „Philae“ atsiskyrė nuo kosminio zondo „Rosetta“ ir pradėjo savo kelią kometos link. Tai patvirtinantis signalas buvo gautas Darmštate trečiadienį 10 valandą 03 minutės vietos laiku (11 valandą 03 minutės Lietuvos laiku).
Kaip pažymi EKA atstovai, ši operacija yra pirmasis mokslo istorijoje mėginimas nutupdyti dirbtinį aparatą ant kometos. Tai labai sudėtinga operacija, kurioje viena iš kliūčių yra ir neįprastas Čiuriumovo-Gerasimenko kometos pavidalas – ji tarsi sudaryta iš dviejų susijungusių didelių elementų.
„Philea“ turi grąžtą mėginiams imti ir 10 įvairių automatinių tyrimo kompleksų – spektrometrų, fotokamerų, dalelių analizatorių. Šie prietaisai taip pat leis pažvelgti į kometos branduolio vidų. Tai ypač svarbu, kadangi paprastai kometų branduolių dalelės, patenkančios į jų šleifą, greitai suyra, veikiamos Saulės ultravioletinės spinduliuotės.
Aparatui „Rosetta“ prireikė daugiau kaip 10 metų, kad priartėtų prie tiriamo objekto. Per šį laiką zondas įveikė kosminėje erdvėje daugiau kaip 6,4 milijardo kilometrų. Moduliui „Philea“ skirti 4-6 mėnesiai veiklai Čiuriumovo-Gerasimenko kometos paviršiuje. Tikimasi, kad šis eksperimentas suteiks vertingos informacijos apie Saulės sistemos formavimąsi ir evoliuciją.
