Mokslas ir IT

2019.03.09 18:00

Lietuvė įkūrė vabzdžių fermą: ateityje vabzdžiai pakeis daugybę produktų

Tautvydas Lukaševičius, LRT.lt2019.03.09 18:00

Jeigu pasaulio gyventojų skaičius ir toliau augs dabartine sparta, iki 2050-ųjų metų planetoje jau gyvens 10 milijardų žmonių. Norint juos išmaitinti, teks maždaug 80 proc. padidinti maisto gamybą. Šiandien 2 milijardai žmonių visame pasaulyje valgo apie 1900 vabzdžių rūšių, o neįprastų „augintinių“ maistinės savybės sudomino ir lietuvius, kuriančius vabzdžių fermas.

Išspręstų daugybę globalių problemų

Vabzdžių valgymą mokslininkai dažniau vadina entomofagija. Šis terminas kildinamas iš graikiškų žodžių „entomon“ (vabzdys) ir „phagein“ (valgyti). Viename kilograme jautienos yra 320 g baltymų, vištienoje – 310 g, termitų – 350 g, svirplių – 250 g. Reikia 8 kg pašaro, kad būtų pagaminta 1 kg jautienos, o valgoma gali būti tik apie 40 %. Svirpliams reikia vos 1,7 kg pašaro, kad iš jų būtų pagamintas 1 kg mėsos, o valgoma svirplių dalis sudaro 80 %. 1 kg svirplių išskiria vos 2 g CO2, kol galvijai už 1 kg mėsos išskiria 2850 g CO2.

Delikatesas ar ne, tačiau mažai abejonių, jog valgomi vabzdžiai gali būti vertingas maisto šaltinis. Tyrimais atskleista, jog svirpliai pašarą į baltymus konvertuoja dukart efektyviau nei vištos, mažiausiai keturis kartus efektyviau nei kiaulės ir net 12 kartų efektyviau nei galvijai. Be to, svirpliams reikia mažiau pašaro ir vandens nei naminiams gyvuliams. Ganyklos dabar plyti net 70 procentų kadaise miškais apaugusios teritorijos, o nemažą dalį iš likusių plotų užima pašarinių pasėlių plotai.

Mantė Šidlauskaitė augina valgomus vabzdžius ir kartu su komanda kuria įrangą, kuri renka ir analizuoja optimalias vabzdžių auginimo sąlygas ir ūkininkavimo metodus. Ji LRT.lt papasakojo, kaip jai sekasi savo fermoje auginti didžiuosius milčius.

– Ar ragavote savo augintinių?

– Taip, žinoma, Tik supraskite, kad kiekvieną dieną jų nevalgau, kaip kartais galvoja žmonės.

– Kaip apibūdintumėte skonį?

– Skonis kaip kukurūzų. Priklauso nuo pagaminimo būdo, rūšies ir kokius prieskonius naudojate – saldinat ar pabarstot druska, čili pipirais.   

– Ar nejaučiate prisirišimo, kurį jaučia, pavyzdžiui, naminių gyvūnų šeimininkai?

– Žinoma, toks jausmas egzistuoja, bet suprantu, kam juos auginu, todėl ruošdama maistą iš jų apie tai negalvoju.

– Vabzdžių augintojai maistui ir kiti alternatyvių maisto šaltinių ieškotojai pritraukia vis daugiau investicijų. Kodėl?

– Priežasčių daugybė. Taip yra dėl to, kad išsivysčiusios šalys vis daugiau dėmesio skiria ekologijai ir tvarumui. Vabzdžiai sunaudoja kur kas mažiau žemės ir vandens išteklių, jei lyginti su gyvuliais (vištomis, kiaulėmis, galvijais).

Taigi šalyse, kurios vertina darnią plėtrą, vartotojai yra labai sąmoningi, atsakingai renkasi maisto produktus, gamintojus. Yra paklausa, yra ir pasiūla bei investicijos. Kitas svarbus faktas, kad 2050 metais dėl populiacijos prieaugio reikės 70 ar 80 proc. daugiau maisto, nei jo pagaminama dabar. Todėl žvalgomasi alternatyvių baltymų šaltinių, kurie galėtų sudaryti raciono dalį. Taip pat reikia ne tik daugiau,  bet ir pakankamai maistingų produktų o vabzdžiai tikrai pasižymi maistinėmis savybėmis.   

– Ar žmonės turės pakeisti mitybos įpročius?

– Žmonės nieko iš esmės neprivalo daryti, bet tiesiog nebus pasirinkimo. Be to, žmonijos istorija rodo, kad mitybos įpročiai visada kito. Kažkada nevalgėme krevečių – dabar valgome, kažkada nevalgėme austrių – dabar valgome. Tikiu, kad yra ir daugiau gerų pavyzdžių. Tereikia inovatorių, mėgstančių eksperimentuoti, o tada žmonės adaptuosis ir seks jų pavyzdžiu. Juk kai kurie dar iki šiandien nepripažįsta išmaniųjų technologijų ir liks prie telefonų su mygtukais, o taip pat ir nevalgys vabzdžių, jei užteks mėsos.

– Didieji milčiai – kuo jie išskirtiniai?

– Jų augimo ciklas gana greitas, nėra lepūs, maistinė vertė taip pat labai didelė. Tinka žmonėms, be to, gali būti puikus pašaras.

– Kokie patys keisčiausi vabzdžiai, kuriuos valgo žmonės?

– Daug kam ir didieji milčiai atrodo neįprastai. Gal egzotiškai skamba tarantulai, skorpionai. Mačiau dokumentiką, kai vienas keliautojas Kinijoje ragavo vabzdžio lervą, kurią reikia skanauti gyvą imant su lazdelėmis už galvos ir nukąsti visa kūnelį, kad lerva nespėtu įkasti į liežuvį. Gal tai būtų įdomi patirtis. 

– Ar auginant vabzdžius galima uždirbti? ES? Lietuvoje?

– Manau, kad galima uždirbti iš bet kurio verslo, jei viską darai sumaniai ir turi gerą idėją. Kita vertus, kažkada lyg buvo laikas, kai visi sliekus augino, bet daug kam nepasisekė uždirbti. Kad uždirbti, reikia turėti ilgalaikę ir aiškią viziją.

– Ar dauguma žmonių ateityje vis tiek bjaurėsis vabzdžiais?

– Žmogaus mityba, tikiu, yra intymus ir asmeninis reikalas, apsisprendimas, todėl tikrai negalima įtikinėti ir aiškinti, ką pasirinkti. Juk ir skonius visi turime skirtingus. Vieni mėgsta žalias alyvuoges kiti jų nekenčia. Faktas tas, kad vabzdžiai yra vertingas maistas. Žmonių požiūris į juos kis ir jau kinta, bet tai taip pat jų apsisprendimo reikalas.

– Kas sunkiausia auginant vabzdžius, ko trūksta?

– Reglamentavimas. Nėra bendrinių higienos ir apdirbimo standartų, pavyzdinių technologijų. 

– Jūsų ateities vizija? Kokie maisto produktai ras kelia į virtuvę?

Didelę dalį baltymų, išskirtų iš negyvulinės kilmės produktų, sudarys būtent baltymai, gauti iš maistinių vabzdžių. Šie baltymai bus naudojami įvairiausiais pavidalais ir įvairiuose maisto produktuose. Į mūsų namus vis dažniau kelią ras produktai, kurie bus ne pigūs, o kokybiški ir mažiau kenks aplinkai.

Receptas iš svirplių miltų

Patiekalui paruošti reikės 125 g anakardžių, 250 g datulių, 75 g vyšnių, 50 g svirplių miltų, 30 g kakavos miltelių ir 1 šaukšto klevų sirupo.

Sudėkite anakardžius į virtuvinį kombainą ir pulsuojančiai smulkinkite juos 15 sekundžių, kol liks maži gabalėliai. Dabar sudėkite datules, vyšnias ir kakavos miltelius, plakite 20 sekundžių. Tuomet supilkite svirplių miltus, klevų sirupą ir plakite iki vientisos masės. Tai gali užtrukti kelias minutes, tačiau netrukus pastebėsite spalvos ir konsistencijos pokyčius.

Ant kepimo popieriaus iš gauto mišinio suformuokite lygų stačiakampį, visa tai įdėkite į šaldiklį 20 minučių, kad sukietėtų. Mišiniui sukietėjus, jį išimkite, supjaustykite į gabalėlius. Kad nesugestų, juos laikykite šaldytuve, uždarame inde.