Dviejų kedrų šerdyse slypi 1,2 tūkst. metų senumo kosminė paslaptis – įrodymai apie nepaaiškintą reiškinį, mūsų planetą sukrėtusį VIII amžiuje.
Dviejų kedrų šerdyse slypi 1,2 tūkst. metų senumo kosminė paslaptis – įrodymai apie nepaaiškintą reiškinį, mūsų planetą sukrėtusį VIII amžiuje.
Kosminiai spinduliai – tai subatominės dalelės, keliaujančios kosmosu. Kai jos pasiekia Žemę, reaguoja su deguonimi ir azotu atmosferoje, sukurdamos naujas daleles. Vieną jų – anglį-14 – vykstant fotosintezei įsisavina medžiai. Taip ji „įstringa“ medžio rievėse, rodančiose, kiek jis per metus paaugo.
Fusa Miyake iš Nagojos universiteto Japonijoje su kolegomis tyrinėjo anglį-14 dviejuose Japonijoje augusiuose kedruose ir nustebo aptikę, kad šio izotopo kiekis 774–775 metais padidėjo 1,2 proc. Įprastas metinis svyravimas siekė vos 0,05 proc., praneša NewScientist.com.
F. Miyake taip pat aptiko, kad tuo pat metu anglies-14 izotopo padaugėjo ir Šiaurės Amerikoje bei Europoje augusiuose medžiuose, o Antarktidos ledo kernuose užfiksuotas berilio-10 padidėjimas. Tai dar vienas izotopas, kurį sukuria kosminiai spinduliai.
Koks kosminis įvykis galėjo sukurti tokią spinduliuotę? Tai galėjo padaryti supernova, tačiau F. Miyake pastebi, kad toks įvykis būtų palikęs matomą pėdsaką šių dienų danguje. Tai galėjo būti saulės žybsnis, tačiau tik tokiu atveju, jei jo energija buvo didesnė nei kada nors užfiksuota.
„Negaliu įsivaizduoti vieno žybsnio, kuris būtų toks ryškus. Greičiau tai galėjo būti silpnesnių žybsnių serija, kuri tęsėsi nuo vienerių iki trejų metų“, – teigia Igoris Moskalenko, Stanfordo universiteto Kalifornijoje astrofizikas, kuris tyrime nedalyvavo.
Tai ne pirmas kartas, kai pėdsakai medžiuose užsimena apie kosminį įvykį, nutikusį maždaug 780 metais.Tyrėjai iš Karalienės universiteto Belfaste, Jungtinėje Karalystėje, neseniai taip pat aptiko padidėjusį anglies-14 kiekį to meto medžių rievėse, tačiau jų tyrimo rezultatai dar nepaskelbti.
Šio universiteto tyrėjas Mike`as Baillie, analizavęs rieves, istoriniuose dokumentuose aptiko įrodymų, leidžiančių manyti, kad tuo metu iš tiesų nutiko kažkas neįprasto. Cituojamas XIII amžiaus anglų metraštininkas Rogeris iš Vendoverio, kuris teigė: „776-aisiais mūsų Viešpaties metais nusileidus saulei danguje buvo matomi liepsnojantys ir baimę keliantys ženklai, o Sasekse pasirodė gyvatės, kurios, visų nuostabai, tarsi iššoko iš žemės.“
