Pirmojo lietuviško palydovo „LituanicaSAT-1“ kūrėjai dvidešimt aštuonerių metų Vytenis Buzas ir dvidešimt devynerių Laurynas Mačiulisjaučiasi pasitarnavę ateities kartoms ir jau susitelkė į naują projektą.
Pirmojo lietuviško palydovo „LituanicaSAT-1“ kūrėjai dvidešimt aštuonerių metų Vytenis Buzas ir dvidešimt devynerių Laurynas Mačiulis jaučiasi pasitarnavę ateities kartoms ir jau susitelkė į naują projektą.
„LituanicaSAT-1“ pradėtas kurti 2012 metų liepą. Šiemet sausio 9 dieną jį kartu su kitais 32 mažaisiais palydovais iš NASA skrydžių centro JAV į Tarptautinę kosminę stotį nugabeno erdvėlaivis „Cygnus 2“, iškeltas raketos nešėjos „Antares“. Žemės orbita „LituanicaSAT-1“ pradėjo skrieti vasario 28-ąją ir savo sėkmingą misiją baigė, kaip patvirtino Šiaurės Amerikos aeronautikos gynybos vadovybė (NORAD), liepos 28 dieną, sudegdamas tankiuosiuose Žemės atmosferos sluoksniuose.
„LituanicaSAT-1“ misijos vadovas V. Buzas ir misijos technikos vadovas L. Mačiulis jau pradėjo „LituanicaSAT-2“ projektą. Prie jo finansavimo prisidės ir ką tik laimėtas verslo startuolių konkursas. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) organizuojamas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) rezultatų komercinimo konkurso tikslas – skatinti kurtis Lietuvoje mokslui imlias įmones. Pirmojo lietuviško palydovo kūrėjų komanda pateko tarp 18 geriausių startuolių.
Kitokia žinia
„Šį kartą einame su šiek tiek kitokia žinia, – pabrėžė L. Mačiulis. – Nesakome, kad kuriame antrą lietuvišką palydovą. Sakome, kad sugebame konstruoti palydovus. Ir konstruodami šią įrangą, kuri būtų naudinga kitoms komandoms pasaulyje, galime sukurti pridėtinę vertę: tuos komponentus parduoti ir uždirbti Lietuvai pinigų.“
 |
| Pirmoji lietuviška nuotrauka iš kosmoso, padaryta „LituanicaSAT-1“ |
Nesirengiama iš karto šokti į rinką, kepti, pasak V. Buzo, komponentus siuntomis po šimtą ar tūkstantį vienetų. Dar reikia įdėti nemažai darbo, užauginti infrastruktūrą ir pačiai komandai paaugti, sustiprėti, tačiau tikimasi, kad po dvejų ar trejų metų bus galima iš to pragyventi. Tiriama rinka, kokie produktai būtų įdomūs, kokių reikėtų paslaugų. Galimi ir sudėtiniai variantai: paslaugos ir pačių sukurti produktai.
„Konkurentų yra ir jie, be abejo, kurį laiką jau dirbantys. Tačiau mes siūlome unikalius sprendimus, kurie galėtų palengvinti mūsų klientams ar partneriams kelią į kosmosą, – sakė aeronautikos inžinieriai. – Ateidami į rinką, padidiname konkurenciją kitiems gamintojams ir kartu atpiginame komponentus. Kosmosas tampa dar labiau prieinamas net tokioms mažoms valstybėms kaip mes.“
Nubraižyta ant servetėlės
Kai 2012 metų vasarą V. Buzas ir L. Mačiulis stažavo NASA Ameso tyrimų centre Kalifornijoje, su stažuotės vadovu Marcu Murbachu tiesiog ant servetėlės ėmė braižyti planus, kaip turėtų atrodyti pirmasis lietuviškas palydovas ir nuo ko reikėtų pradėti. V. Buzas po aviacijos inžinerijos bakalauro studijų Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Antano Gustaičio aviacijos institute studijavo Kauno technologijos universitete mechatronikos magistrantūrą. L. Mačiulis buvo ką tik apgynęs VGTU aviacijos inžinerijos magistro laipsnį.
„Apie metus projektavome, dirbome teoriškai, dar gerą pusmetį konstravome. Buvo įvairių taisymų ir raketos paleidimas atidėtas. Galiausiai labai simboliškai išsidėstė datos: palydovas paleistas vasario 28 dieną, o misijos pabaiga – lygiai po penkių mėnesių, liepos 28-ąją, – pasakojo „LituanicaSAT-1“ misijos vadovas. – Sukaupta didžiulė patirtis. Perėjome visą ciklą nuo idėjos ant servetėlės (ją esame išsaugoję) iki gyvo palydovo kosmose – atlikusio savo misiją ir sudegusio. Džiaugiamės, kad projektas buvo šimtu procentų sėkmingas. Pasiekėme visus užsibrėžtus tikslus. Negana to, buvome įvertinti tarptautiniu mastu radijo mėgėjų bendruomenės.“
„Gyvas ir turiu energijos“
Palydovas nebuvo tiesiog skriejanti dėžutė. Jam buvo iškelti konketūs technologiniai uždaviniai. Pasak misijos technikos vadovo, įrenginys turėjo pats autonomiškai veikti kosmose, išgyventi ten atšiauriomis sąlygomis. Pirmiausia, kai iš Tarptautinės kosminės stoties buvo superšliuzu ištrauktas į atvirą kosmosą. Ten praleido kelias paras išjungtas ir labai atšalo. Buvo rizika, kad kas nors gali nesuveikti, bet viskas suveikė. Palydovas turėjo automatiškai išskleisti antenas ir jos išsiskleidė. Tada turėjo pradėti transliuoti trumpą žinutę, užkoduotą Morzės abėcėle: aš gyvas, mano temperatūra tokia, turiu tiek energijos.
„Iš gautų duomenų sprendėme, kokia palydovo būklė. Tada pradėjome eksperimentus. Vienas jų – išbandytas vadinamasis radijo retransliatorius, įrenginys, kuris priima balso pranešimą iš vieno radijo korespondento ir perduoda kitiems, – aiškino L. Mačiulis. – Praplėstas bendravimo atstumas radijo ryšiu. Įsivaizduokite 10 cm kraštinės kubo dėžutėje radijo stotį, kuri padeda susikalbėti žmonėms nuo Ispanijos iki Rusijos. Daug radijo korespondentų buvo ir Amerikoje.“
Eksperimentas unikalus tuo, kad pirmą kartą pasaulyje tokio tipo retransliatorius buvo įkomponuotas į tokį mažą palydovą ir kuo puikiausiai veikė. Ne tik perdavė Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės žodžius visam pasauliui. Radijo mėgėjai iš viso pasaulio per jį bendravo ir buvo itin geri atsiliepimai.
Asmenukė iš kosmoso
Kita užduotis – padaryti kosmose nuotrauką – taip pat buvo iššūkis. Dėl labai mažos duomenų perdavimo spartos reikėjo labai ilgai ją siųstis, dėlioti po gabaliuką, bet galų gale pirmoji lietuviška nuotrauka iš kosmoso pavyko. Vėliau jų buvo ir daugiau: nufotografuota Žemė ir Mėnulis, labai gražūs kosmoso vaizdai.
„Tos nuotraukos nebuvo tik pasigrožėti, – patikslino misijos technikos vadovas. – Iš jose matomo vaizdo sprendėme, ar teisingai išsiskleidė antenos, ar jos nesusipainiojo. Antenos nuotraukose puikiai matyti. Dar vertinome, ar palydovas tikrai žiūri ten, kur turėtų žiūrėti, ir darėme išvadas, kaip jis stabilizuojasi. Apskritai duomenys, kuriuos atsisiuntėme iš palydovo apie jo techninius parametrus, parodė, kaip mūsų sukurta įranga veikia, kaip reaguoja į ekstremalias sąlygas, ir patvirtino mūsų technologinius sprendimus.“
Įvykdęs misiją
Gana tiksliai prognozuota, kad palydovas skries apie pusę metų. Skriejo penkis mėnesius. Pasak V. Buzo, tam tikrų gamtos sąlygų žmogus dar negali nuspėti. Pavyzdžiui, kad ir Saulės aktyvumo maksimumas, buvęs prieš kelias savaites. Po jo iš karto – minimumas ir visiškas štilis. Jei Saulė ne tokia aktyvi, palydovas skrenda šiek tiek ilgiau, o jei aktyvesnė – atmosfera pasipučia kaip pūkuotas kamuoliukas – ir palydovas skrenda trumpiau.
„Tas milžiniškas greitis, kuriuo „LituanicaSAT-1“ buvo išsviestas į kosmosą, po truputį lėtėjo, energijos mažėjo. Galų gale, kai palydovas labai priartėjo prie Žemės, pasiekė maždaug 140 km aukštį, atmosferos dalelių pasipriešinimas pasidarė toks, kad jis nebeturėjo tiek kinetinės energijos, kad galėtų toliau skrieti, – sakė L. Mačiulis. – Liepos 28-ąją palydovas tiesiog prarado energiją, dėl didelės trinties į atmosferą pradėjo kaisti ir leisdamasis žemyn po truputį sudegė.“
Pasauliniame tinkle
Dabar pirmojo lietuviško palydovo kūrėjai kartu su Vilniaus universitetu, VGTU ir partneriais įsitraukė į kitą projektą, pavadintą „LituanicaSAT-2“. Pats palydovas bus tris kartus didesnis ir sudėtingesnis. Jam keliama konkreti mokslinė užduotis ir laukia didesnis iššūkis.
„Dalyvausime Von Karmano instituto Briuselyje koordinuojamame termosferos tyrimo eksperimente, – pasakojo L. Mačiulis. – Šioje mokslinėje misijoje būsime pasaulinio – 50 palydovų iš Azijos, Amerikos, Europos ir Afrikos – tinklo dalimi. Kiekvienas palydovas turės po mokslinį instrumentą. Mūsų instrumentas fiksuos vienatomio deguonies koncentraciją termosferoje. Duomenys, surinkti iš visų palydovų, bus analizuojami ir padės susidaryti tikslesnį termosferos modelį. Ši informacija labai naudinga erdvėlaiviams, skrendantiems žemoje orbitoje.“
Palydovai, kaip patikslino V. Buzas, bus paleisti jau ne per Tarptautinę kosminę stotį kaip „LituanicaSAT-1“. Iš Brazilijos Alkantaros kosmodromo pakilusi raketa, bendradarbiaujant brazilams ir ukrainiečiams, visus 50 palydovų nugabens ir pati paleis tiesiai į kosmosą. Ukrainiečiai šioje srityje, pasak aeronautikos inžinieriaus, nemažai pažengę. Jų sukonstruota ir raketos, kuri nešė „LituanicaSAT-1“ į kosmosą, pirmoji pakopa. Dar sovietmečiu ukrainiečiai dalyvavo įvairiose kosmoso programose ir kūrė ne tik palydovus, bet ir raketas.
Lietuvių aeronautikos inžinieriai palydovui „LituanicaSAT-2“ yra numatę ir savo eksperimentą – išbandyti mažą raketinį varikliuką, kuris padės tokio tipo palydovams tapti mobiliems ir šiek tiek savarankiškiems orbitoje, t. y. ne tik skrieti ten, kur išmesti, bet ir pakeisti savo orbitą, judėjimo trajektoriją, orbitos formą, kitus parametrus, ir truputį pailginti misijos laiką.
Pasitarnavę ateities kartoms
Kosmoso entuziastai kol kas įsikūrę vienoje VU Matematikos ir informatikos fakulteto laboratorijoje. Joje sukurtas ir pirmasis lietuviškas palydovas. Pasak komandos lyderių, būtent žmonės iš šio fakulteto pirmieji prisidėjo prie „LituanicaSAT-1“ projekto. Vienas absolventas studijuodamas Anglijoje susidomėjo projektu (Gintautas Šulskus, Sautamptono universiteto doktorantas, buvo palydovo „LituanicaSAT-1“ programinės įrangos architektas) ir pritraukė dar savo kolegų doktorantų. Kai susibūrė kritinė masė, lietuviško palydovo kūrėjai kreipėsi į fakulteto vadovybę. Sulaukė prodekano Lino Bukausko palaikymo. Vėliau universitetas kaip organizacija įtrauktas į projektą.
„Nekomerciniame projekte žmonės vienaip prisidėjo. Dabar privalome pasirūpinti, kad rimčiausiai prisidėję galėtų čia dirbti, – kalbėjo V. Buzas. – Be abejo, Lietuvoje pragyvenimo lygis skiriasi nuo Danijos ar Anglijos. Įsitvirtinus užsienyje ne taip lengva atsisakyti veiklos ir grįžti į Lietuvą. Tikėsimės, kad ateityje išaugsime į tokį centrą, kad galėsime pasamdyti ir užsieniečių, ne tik patys dirbti.“
L. Mačiulio manymu, reikalai juda į gerąją pusę. Žmonių požiūris keičiasi. Pavyzdžiui, VU Fizikos fakulteto absolventas Bronislovas Razgus, parašęs bakalauro darbą iš „LituanicaSAT-1“ projekto, išvažiavo studijuoti į Olandiją, tačiau nuolat grįžta į Lietuvą ir gali būti, kad baigęs studijas, vėl prisidės prie komandos. Justinas Lingys studijuoja elektronikos mokslus Honkongo mokslo ir technologijų universitete Kinijoje ir grįžo į Lietuvą atlikti praktikos „LituanicaSAT-1“ grupėje.
„Patirtis, įgyta išvykus, labai gera, tačiau nė lašelio nesigailiu, kad nusprendėme pradėti veiklą Lietuvoje, – sakė „LituanicaSAT-1 misijos technikos vadovas. – Kad ir kokia būtų ateitis, jaučiamės esą istorijos dalis. Tam tikra prasme pakeitėme istoriją ir pasitarnavome ateities kartoms. Galų gale patys ištobulėjome.“
Neabejoja ir „LituanicaSAT-1 misijos vadovas V. Buzas, kad pasirinktas kelias kur kas įdomesnis nei išvažiavus svetur didelėje organizacijoje tapti mažu varžteliu. Visi projekto dalyviai yra kosmoso mokslo ir technologijų pradininkai Lietuvoje. Pliusas ar minusas susikurti sau galimybes, kosmoso entuziastai dabar negalėtų pasakyti, tačiau nori dirbti toliau ir žiūrėti, kas iš to išeis ateityje.
