Giedrais gruodžio vakarais ryškiausias vasaros žvaigždes – Vegą, Altairą, Denebą, sudarančias vadinamąjį Didįjį vasaros trikampį, keis rytiniame Paukščių tako gale iš už horizonto nyrantys įspūdingiausi žiemos žvaigždynai: Tauras, Dvyniai, Šienpjoviai (Orionas).
Giedrais gruodžio vakarais ryškiausias vasaros žvaigždes – Vegą, Altairą, Denebą, sudarančias vadinamąjį Didįjį vasaros trikampį, keis rytiniame Paukščių tako gale iš už horizonto nyrantys įspūdingiausi žiemos žvaigždynai: Tauras, Dvyniai, Šienpjoviai (Orionas).
Aukštai pietuose žvilgsnį trauks kulminuojantis Pegaso kvadratas su išraiškinga Andromedos žvaigždžių eile, nusitęsusia linkui Persejo ir Vežėjo žvaigždynų. Beveik virš galvos žėrės įspūdingas „W“ raidės pavidalo Kasiopėjos žvaigždynas. Apie vidurnaktį virš pietų horizonto iškils gražiausias šiaurinio dangaus žvaigždynas – Šienpjoviai (Orionas), o seniau dar vadintas Pjovėjais, Kūlėjais.
Į visas puses nuo jo, tarsi pažymėdamos didžiulio lauko ribas, žėrės išsibarsčiusios kitos ryškiausios žiemos žvaigždės: žemiau ir kairiau Didžiojo Šuns žvaigždyne – Sirijus; kairiau Mažajame Šunyje – Prokionas; kairiau ir aukščiau Dvyniuose – Kastoras, Poluksas; tiesiai viršuje, beveik zenite – Vežėjo žvaigždyno Kapela; dešiniau ir žemiau jos – rausvasis Tauro Aldebaranas.
Venera-Vakarinė šiemet sužibs šviesiausiai
Venera–Vakarinė gruodžio viduryje pasieks didžiausią šių metų šviesį – 4.7 ir po saulėlydžio žvilgsnį trauks spindėdama neaukštai virš pietvakarių horizonto.
Gruodžio 26-ąją Mėnulio delčia atsidurs žemiau Marso. Gruodžio 27-osios naktį tarp 3.30 val. iki 4 val. Mėnulio delčiagalis praslinks itin arti ryškiausios Mergelės žvaigždės Spikos, kuri spindės po pat dylančio Mėnulio disku.
Merkurijus slėpsis Saulės spinduliuose.
„100-mečio kometa“ nepasirodys
Išgarsintoji 100-mečio kometos vardu pavadintoji ISON kometa pagal prognozes turėjusi gruodžio danguje sušvisti kaip Mėnulio pilnatis, deja, šių metų lapkričio 28 d. praskriedama pro Saulę, suiro ir dabar į kosminius tolius skrieja tiktai jos besisklaidančios dalys ir dalelės.
Dabar galime pasiguosti kitos – Lavdžojaus koemtso (Lovejoy C/2013 R1) kometos vaizdu. Nors jos šviesis jau yra pakankamas, kad ją būtų galima įžiūrėti plika akimi, tačiau pasitelkus žiūronus ar nedidelį teleskopą atrasti blausią kometos dėmelę tarp žvaigždžių bus žymiai paprasčiau. Iki gruodžio 12-os Lovejoy kometa slinko Šiaurės Vainiko žvaigždynu, dabar keliauja į gretimą Heraklio žvaigždyną.
Šią kometą šių metų rugsėjo mėnesį atrado kometų medžiotojas mėgėjas australas Terry Lovejoy. Tikslią kometos padėtį žvaigždėtame skliaute galite sužinoti ČIA.
Dvyniai šiemet pažers daugiausia meteorų
Srautas vadinamas geminidais todėl, kad pratęstos meteorų trajektorijos kertasi Dvynių žvaigždyne. Tai vienintelis žinomas meteorų srautas kildinamas ne kaip įprasta iš praskriejusios kometos uodegos, bet iš taip vadinamo asteroido 3200 Faeton (Phaethon) dalelių.
Meteorų stebėjimo sąlygas šiemet apsunkins Avino žvaigždyne švytinčio priešpilnio Mėnulio šviesa. Tad palankiausias mteorų stebėjimui laikas bus paryčiais, po 5 val., kai Mėnulis leisis.
Vakarinė taps Kalėdų žvaigžde
Gruodžio 21-ą dieną, 19 val. 11 min. Saulė praeis per žiemos saulėgrįžos tašką ir įriedės į Ožiaragio ženklą. Po keleto dienų pirmajai vakaro žvaigždei sužibus sėsime prie Kūčių stalo.
Šiemet ryškiausia vakaro žvaigžde bus neaukštai palei pietvakarių horizontą žibanti Venera–Vakarinė, kiek vėliau ją „pavaduos“ virš rytų horizonto vakarais patekanti ryški Jupiterio planeta.
Jonas Vaiškūnas yra etnoastronomas.
.
