Mokslininkai užfiksavo signalus, atskleidžiančius gamtos reiškinius mastlyje, kuris yra 100 milijardų kartų mažesnis už atomą. Tai toks mažytis pasaulis, kad kai kurie fizikai jį praminė „zeptovisata“, skelbia BBC.
Šiuos tyrimus Kembridžo universiteto mokslininkai atliko remdamiesi eksperimentu Didžiajame hadronų priešpriešinių srautų greitintuve (angl. Large Hadron Collider, LHC), kuris yra CERN dalis.
Šveicarijos ir Prancūzijos pasienyje įsikūrusioje Europos dalelių fizikos laboratorijoje (CERN) esančiame milžiniškame įrenginyje atomai susiduria vieni su kitais ir yra suskaidomi, siekiant išsiaiškinti, kas slypi jų viduje.
Šių eksperimetų rezultatas yra svarbus, nes gali padėti mokslininkams geriau suprasti mus supančią aplinką ir Visatos paslaptis.
„Beldžiantis į zeptovisatos duris“
Tamsioji materija sudaro didžiąją dalį mūsų Visatos, tačiau mokslininkams vis dar sunku ją aptikti. Mokslininkai žino, kad ji egzistuoja, nes jos gravitacijos jėga daro įtaką įprastinei materijai, tačiau visais kitais atžvilgiais ji išlieka visiškai nematoma.
Taigi, šio eksperimento metu dalelės trankėsi vienos į kitas su didele jėga, o mokslininkai tyrė šių susidūrimų metu į aplinką pasklidusią medžiagą – smulkesnes daleles. Viena iš jų yra subatominė dalelė – mažesnė už atomą – vadinama „žaviuoju kvarku“. Ši dalelė yra nestabili ir egzistuoja vos pusantros trilijonosios sekundės, kol yra suskaidoma į kitas formas, kitaip tariant, suyra.
Nepaisant jos trumpo gyvavimo laiko, mokslininkams pavyko užfiksuoti, kaip ji sąveikauja su kitomis mažytėmis dalelėmis, kurių dydis siekia milijardą trilijonųjų metro dalies.
Kai kurios teorijos teigia, kad šios dalelės yra jautresnės tamsiosios medžiagos poveikiui, – tai galėtų turėti įtakos kvarkų sąveikai ir jų skilimui. Taigi, šio mažyčio pasaulio veikimo stebėjimas galėtų padėti mokslininkams aptikti tamsiąją medžiagą.
„Mes jau beldžiamės į zeptovisatos duris“, – „BBC News“ sakė duomenų analizei vadovavęs Kembridžo universiteto mokslininkas dr. Harry Cliffas.
Jo teigimu, šis eksperimentas suteikė mokslininkams galimybę iš arti stebėti galimų naujų dalelių elgseną.
„O dabar norime ten patekti, ištirti ir išsiaiškinti, kokios naujos dalelės mūsų laukia. Tačiau mums reikia daugiau duomenų“, – pridūrė H. Cliffas.
28 CERN projekte dalyvaujančios šalys susitarė skirti 150 mln. svarų LHC detektoriaus modernizavimui, leisiančiam dešimt kartų padidinti atomų skilimų dažnį.
„Tai leis mums ištirti zeptovisatos vidų ir pamatyti, kas ten mūsų laukia“, – pridūrė H. Cliffas.
