Per pastarąsias dienas kosmoso tyrinėtojai daugiausiai dėmesio skyrė kometos ISON (C/2012 S1) ir Saulės akistatai. LRT kalbintas astronomas, astrofizikas prof. Kazimieras Černis patvirtino, kad greičiausiai kometos ISON branduolys subyrėjo ir Lietuvos dangaus skliaute ji nė iš tolo neprilygs dar visai neseniai prognozuotam ryškiui.
Per pastarąsias dienas kosmoso tyrinėtojai daugiausiai dėmesio skyrė kometos ISON (C/2012 S1) ir Saulės akistatai. LRT kalbintas astronomas, astrofizikas prof. Kazimieras Černis patvirtino, kad greičiausiai kometos ISON branduolys subyrėjo ir Lietuvos dangaus skliaute ji nė iš tolo neprilygs dar visai neseniai prognozuotam ryškiui.
„Branduolys ir taip buvo nedidelis, siekė vos 1–3 kilometrus. Jis neatlaikė milžiniško Saulės karščio ir subyrėjo“, – taip apie lapkričio 29 d. akistatą su Saule LRT.lt sakė K. Černis.
Profesoriaus teigimu, ISON dabar primena debesį, kuris laikui bėgant sklaidysis. Lietuvos danguje ISON bus matoma, tačiau siek daugiausiai 8 ryškį. Plika akimi matome mažiausiai 6 ryškio žvaigždes. Dar rugsėjo mėnesį, K. Černis LRT.lt prognozavo, kad branduoliui nesubyrėjus ISON ryškis daugiausiai pasieks -5 ar -8 – maždaug kaip Mėnulio delčia.
ISON branduoliui susprogus, K. Černio teigimu, astronomai profesionalai kometą galės stebėti dar visą gruodį ir sausį.
Beje, visi mėgstantys stebėti dangų dabar Lietuvos skliaute ankstyvais rytais gali pamatyti kometą „Lovejoy“ (C/2013 R1). Jos ryškis dabar siekia 5.
„Lovejoy“ galima stebėti su žiūronais, fotografuoti. Geriausiai kometa matoma nuo 2 val. nakties iki 6 val. ryto, tuomet ji pakyla aukščiausiai“, – pasakojo K. Černis.
Kada Žemės dangų nušvies kita ryški kometa, anot K. Černio, pasakyti sunku.
„Tokios ryškios kometos, kokia turėjo būti ISON, dažniausiai atrandamos netikėtai. Periodiškai pasirodančios kometos labai ryškios nebūna. Heilio-Bopo 1997 m. ryškis buvo išimtis“, – teigia mokslininkas.
