Egipto dykumos smėlis jau tūkstančius metų yra sausas. Tačiau, nors dabar tai ir sunku įsivaizduoti, didžioji dalis tos dykumos kadaise buvo panirusi po jūra, kuri apėmė didžiąją dalį Afrikos žemyno šiaurinės pakrantės. Dabar ten, kur kadaise buvo dabar jau seniai išnykusios jūros dugnas, Abu-Tarturo plokščiakalnyje, paleontologai rado ryklių dantų, skelbia „ScienceAlert“.
Kretos periode, maždaug prieš 145–66 mln. metų, mūsų Žemė buvo visiškai kitokia. Ji buvo šiltesnė, o poliarinių ledynų beveik nebuvo; dėl aukštesnio jūros lygio didžioji dalis Žemės, įskaitant Šiaurės Afriką, buvo po vandeniu.
Tai iš dalies žinome dėl fosforo. Jo telkiniai paprastai susidaro ten, kur jūrų produktyvumas yra didelis.
Ankstesniuose tyrimuose mokslininkai, remdamiesi keliomis dantų liekanomis, rastomis viename iš Egipto fosilijų klodų, identifikavo dvi ryklių rūšis – tai įdomus požymis, nes faunai, galinčiai išlaikyti kelis didelius plėšrūnus, būtinas produktyvus maisto tinklas, sudarantis jų mitybos pagrindą.
Todėl tyrėjai grįžo į Abu-Tarturą, norėdami sužinoti daugiau. Ten jie rado dar 14 ryklių dantų – atstovaujančių dar penkioms ryklių rūšims, iš kurių nė viena anksčiau nebuvo identifikuota.
Kai turite tik dantis – o senovinių ryklių atveju taip paprastai ir būna – subtilūs skirtumai gali būti vienintelis rodiklis, nuo kurio priklauso rūšies identifikavimas.
Tačiau šių dantų atveju kaip tik galima pasakyti, kad skirtumai buvo ganėtinai žymūs.
Keletas dantų buvo ilgi ir ploni, tarsi adatos. Kiti buvo platūs ir dantyti, tikriausiai labiau tinkami pjaustyti nei smeigti. Vienas dantis buvo ryškiai išlenktas, tarsi karambitas (mažas lenktas peilis). Kai kurie turėjo mažus, ilčių pavidalo šoninius iškyšulius, kiti jų neturėjo.
Remdamiesi kitų pasaulio fosilijų duomenimis, mokslininkai nustatė, kad šie dantys priklauso penkioms išnykusioms rūšims: Cretalamna cf. maroccana, Scapanorhynchus cf. raphiodon, Serratolamna cf. serrata, Squalicorax bassanii ir Squalicorax pristodontus.
Dvi iš jų – Serratolamna cf. serrata ir Squalicorax bassanii – buvo visiškai naujos Egiptui.
Anot tyrimo autorių, nustatytos ryklių rūšys greičiausiai tiesiogiai nekonkuravo, o užėmė skirtingas ekologines nišas turtingoje jūrinėje aplinkoje. Tuomet ryklių populiacijoms egzistuoti leido iš gilesnių vandenyno sluoksnių į paviršių kylantys maistinių medžiagų turtingi vandenys. Tačiau, sprendžiant pagal susikaupusį fosforo junginių sluoksnį, kuriame buvo rasti dantys, gali būti ir priešingai – galbūt septynios ryklių rūšys niekada negyveno tuo pačiu metu ir kartu nežuvo.
Visgi šis radinys papildo įrodymus, kad dabartinės Afrikos teritorijoje, įskaitant Maroką, gyveno rykliai. Be to, jų liekanų rasta ir Sirijos teritorijoje.
Tyrimas čia.
